Oficialioji statistika teigia, jog mūsų šalyje kas penktas vaikas iki savo 18-ojo gimtadienio yra tapęs seksualinės prievartos auka. tačiau, nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šis skaičius iš tiesų yra gerokai didesnis. Seksualinės prievartos paplitimo duomenys skiriasi dėl to, kad nemaža dalis tokios prievartos prieš vaikus atvejų lieka neatskleista ir teisiškai neištirta, be to, dalis nukentėjusiųjų apie patirtą lytinę prievartą prabyla tik jau būdami suaugę.

Palikta šeimoje

Pasak „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės, neištirtų prievartos, ypač seksualinės, atvejų būtų gerokai mažiau, jei visuomenė nebūtų abejinga, o visi socialiniai darbuotojai – atsakingai dirbtų savo darbą.

Skaitytojams priminsime keletą šiurpių atvejų, kai vaikai patyrė žiaurias kančias nuo savo degradavusių tėvų ar patėvių, brolių ar dėdžių, o valdininkai ilgai nesuteikė pagalbos aukoms. Kadangi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 2 punktas draudžia „naudoti nepilnametį identifikuojančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių ir tiesiogiai, ir netiesiogiai galima atpažinti nepilnametį“, labai gaila, bet negalime minėti ir tų aplaidžiai savo pareigas atlikusių „dėdžių“ ir „tetų“, t.y. socialinių bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų pavardžių. Tačiau galime informuoti, jog šių vaikų kančios krito ant Marijampolės, Kauno, Panevėžio apskrityse dirbančių valdininkų sąžinės.

Viename Aukštaitijos kaime patėvis (55 m.) žagino nepilnametę podukrą (16 m.), o tos pačios šeimos du broliai (17 ir 13 m.) – seksualiai išnaudojo savo sesutę (9 m.). Kai nebeištvėrusi kančių mažametė pasiguodė pedagogams, socialiniai darbuotojai dar gerą mėnesį „aiškinosi“ priežastis. Visą tą laiką, kol pagaliau buvo patikėta mergaitės pasakojimu, ši buvo palikta šeimoje, kurioje patyrė seksualinę prievartą. Ir ne tik seksualinę – motina kaltino mažametę, kad ši šmeižianti brolius!

Tuo tarpu rajono socialiniai darbuotojai, gerai pažinoję šią šeimą, kardinalių veiksmų ėmėsi tik tuomet, kai apie tai sužinojo „Carito“ darbuotojai, sujudo teisėsaugininkai. Tik tuomet mažametė buvo apgyvendinta saugioje aplinkoje, o broliai ir patėvis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tiesa, nuteisti buvo tik vyriausias brolis ir patėvis. Dar vienas mažametės prievartautojas tebuvo 13 metų amžiaus, tad į teisiamųjų suolą nesėdo – buvo pasiųstas į vaikų socializacijos centrą.

Visam gyvenimui

Dar viena kraują stingdanti istorija visus pašiurpino 2014 metų spalį, kai į Kauno klinikas buvo atvežtas dar nė pusantrų metukų neturintis berniukas. Vėliau medikai tvirtino, jog iki tol jiems nebuvo tekę matyti šitaip sužaloto vaikelio – atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog mažylis seksualiai prievartautas taip, kad net buvo išdraskyti jo vidaus organai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog šitaip pasielgė patėvis (24 m.), nes... vaikas nuolat verkdavo ir jį, girdi, tai „užknisę“... Iš pradžių net įtarta, kad vyras psichiškai nesveikas, tačiau kaltinamajam buvo nustatytas tik lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, kurie, pasak teismo medicinos ekspertų, „nusikalstant netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti“.

Už neregėtą žiaurumą teismas patėvį pasiuntė 5 su puse metų už grotų. O vaikelis sužalojimo padarinius jaus visą gyvenimą: jam atliktos kelios operacijos, jis prižiūrimas medikų, nuolat siunčiamas į reabilitaciją, tačiau iki šiol negali natūraliai tuštintis.

Ar šiuo atveju viską padarė socialiniai darbuotojai, kurie turėjo atkreipti dėmesį į sugyventinių porą, kurios „galva“ – niekur nedirbantis, protiškai atsilikęs vyras, o jauna moteris – taip pat su negalia?

Pasak kai kurių šaltinių, moteris su vyru susipažino internete ir po kurio laiko parsivedė jį į tėvų namus. Tačiau vaikeliui gimus pora pareiškė norą gyventi savarankiškai – nepatiko, kad jaunos moters tėvai pernelyg rūpinosi anūku (beje, šis buvo nuo kito vyro ir sugyventinis tai žinojo).

Tačiau savarankiškas gyvenimas pasibaigė tragedija. Tuomet moteris prasitarė, jog jos negeriantis ir nerūkantis sugyventinis ją nuolat mušdavo ir seksualiai prievartaudavo...

Niekam nereikalingas

Trečioji panaši tragedija, kurią norime priminti, ėmė bręsti dar 2010 metais – tik kitame Lietuvos kaime. Tuo metu vaikui – pavadinkime jį Tadu – tebuvo vos ketveri. Skaudžiausia, kad vaikas gimė šeimoje, kur nei motinai, nei tėvui mažylis nerūpėjo. Abu sugyventiniai girtuokliavo.

2008 metais teismo sprendimu motinai buvo apribotos teisės į sūnų, dvejų metukų vaiko globa buvo patikėta tėvui (!?). Kad pastarasis bei kartu gyvenantys vaiko seneliai irgi nuolat girtauja, niekam nerūpėjo, kas vyksta už jų trobos sienų, taip pat niekam nebuvo įdomu.

O Tadas, vos sulaukęs ketverių, tapo tėvo šlykščių „žaidimų“ įrankiu: suaugęs vyras mušdavo sūnų, tyčiodavosi iš jo, o laikas nuo laiko – ir seksualiai prievartaudavo.

Istorija gal dar ilgai nebūtų paaiškėjusi, nes niekas nieko „nematė“ – nors Tado motina ir metė gerti, „susitvarkė gyvenimą“, sūnų lankydavo itin retai. Tačiau atsitiko taip, kad tėvas 2014 metų pavasarį buvo suimtas už kitus nusikaltimus ir uždarytas į įkalinimo įstaigą, o Tadas – apgyvendintas vaikų globos namuose.

Va, tuomet prabilo ir motinos sąžinė – susiradusi sūnų parsivežė jį namo. Vėliau moteris pasakos: „Vieną dieną jaunesnysis sūnus pasiskundė, kad Tadas jam liepė iš kelnių išsitraukti savo „pelių“. Kol jaunėlis apie tai pasakojo man, Tadas pabėgo – jį surado kitas brolis ir parvedė į namus. Pasitarusi su dabartiniu vyru, išsikviečiau socialinę darbuotoją“.

Tėvo „globa“

Tuomet vaikas ėmė pasakoti kraupius dalykus: apie tai, kaip išgėręs tėvas išsirengdavo nuogai, guldydavo jį į lovą, taip pat nurengdavo, glostydavo ir kandžiodavo, savo „vidurine vieta“ – „peliumi“ – braukydavo per kūną, stengdavosi įbrukti jį tarp kojų, masturbuodavosi ir laistydavo vaiką sperma. „Jis norėdavo sugraužti mano pelių, bet aš neleisdavau“, – apie sveiku protu nesuvokiamą tėvo elgesį psichologams pasakojo nukentėjęs vaikas. Berniukas sakė, jog po tokių „žaidimų“ bėgdavo tiesiai į vonios kambarį praustis, nes „smirdėdavo nuo tėčio peliaus“.

Vaikas papasakojo ne tik apie patirtą seksualinę prievartą, bet ir apie tai, jog tėvas nuolat smurtaudavo: dėl to, kad „suvalgė per daug maisto“, kad kaimynams prasitarė, jog „tėtis yra girtas“, ar tiesiog – kad pasimaišė po ranka...

Nusikalstamas abejingumas

„Mes įdėjome milžiniškas pastangas į šio vaikelio gynybą, vos nepražilau, ieškodama jam tinkamų globėjų, kad ištraukčiau iš globos įstaigos, kuri jam po tokių ankstyvoje vaikystėje patirtų traumų pranašavo vos ne maniako likimą, – sunkiai rinko žodžius vaiką nuo degradų tėvų ir valdininkų abejingumo gelbėjusi K. Mišinienė. – Vos vaikas suirzdavo ar supykdavo, veždavo jį į psichiatrijos ligoninę. Surasti globėjų nepavyko, bet tiek „nervinome“ ir vietines vaiko teises, ir globos namus, kad šie jam surado ramią, tylią vietą, kur berniukas pradėjo atsigauti“.

Šioje istorijoje yra keletas šiurpą keliančių momentų, po kurių susimąstai: kokioje visuomenėje gyvename?

Pirma. Vaiko seksualinis išnaudojimas vyko nesislapstant nuo močiutės. Gal todėl, kad ji be atvangos gerdavo, o girta – miegodavo?!

Antra. Socialiniai darbuotojai, nors ir pripažino, kad sąlygos, kuriose su tėvu ir seneliais auga vaikas, – apgailėtinos, kad „vaikas buvo apleistas, nešvarus“, tačiau ne tik kad nė karto nepasidomėjo, kodėl mažylis vaikšto su mėlynėmis, kodėl neleidžiamas į darželį, niekada jo nepakalbino, nepaklausė, gal berniukui ko trūksta, bet nesiėmė jokių priemonių, matydami, kokioje aplinkoje vaikas auga...

Trečia. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui motina nuo tokios „naštos“ greitai pavargo ir paliko sūnų likimo valiai. Vienintelis pasiteisinimas – „vaiko problemos per daug ją slegia“ ir ji negalinti pasirūpinti kitais savo vaikais.

Ketvirta. Kadangi tėvas savo kaltės nepripažino ir mušėsi į krūtinę esąs apkalbėtas, tai kai kurie teisėjai nepasitikėjo psichologų atlikta vaiko apklausa ir vertė berniuką dar ir dar kartą pasakoti savo išgyvenimus, bandydami aptikti neatitikimus.

Apklausiamas kartą

Beje, Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 184, 185, 186 straipsnių normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausą, nurodyta, kad dėl vaiko apklausos būtina kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Minėto kodekso 186 straipsnyje yra reglamentuota, jog nukentėjusieji nepilnamečiai paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą, tačiau kartais būtina atlikti papildomą nukentėjusiojo apklausą. Tačiau tai būna tuomet, kai vaiko atžvilgiu padaryta ne viena ir (ar) ne vieno asmens nusikalstama veika, o pirmosios apklausos metu vaikas nepapasakojo apie jo atžvilgiu padarytus nusikaltimus. Tokiu atveju, vaikas klausiamas apie naujas nusikalstamas veikas.

Nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausa paprastai vykdoma tam pritaikytuose vaiko apklausos kambariuose, kur yra neformali aplinka, vaikas tiesiogiai nesusitinka su įtariamuoju. Apklausoje taip pat dalyvauja psichologas, kuris padeda apklausti nukentėjusįjį. Apklausa yra filmuojama ir įrašoma. Kiti proceso dalyviai (teisėjas, prokuroras, vaiko atstovas arba tėvai) gali stebėti filmuojamą vaizdą tiesiogiai kitoje patalpoje.

Nepatikėjo ekspertais

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 3 teisėjų kolegijai, kuriai pirmininkavo teisėjas Viktoras Kažys, nepakako pirminių iškankinto vaiko parodymų ir eksperto išvadų, kuriose teigiama: „nukentėjusysis, atsižvelgus į jo amžių, atminties procesų ypatumus, kitus jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali suprasti faktines bylai reikšmingas aplinkybes. Jo parodymai yra realistiški: jie atitinka jo amžių, vartojamą žodyną, turimas žinias, buvusias jo aplinkos socialines sąlygas ir jo gyvenimišką patirtį. <...> Vaikui konstatuotas potrauminio streso sutrikimas turi tiesioginį ryšį su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais. <...> Byloje nagrinėjami įvykiai bei jų padariniai trikdančiai veikė ir tebeveikia mažamečio socialinį, pažintinį, psichoseksualinį vystymąsi“. Ekspertų teigimu, vaiko „parodymų turinys neatspindi galimybės, kad jis galėjo būti išmokytas ar įkalbėtas kaltinti savo tėvą“. Žodžiu, specialistai nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti nukentėjusio vaiko parodymais.

Tačiau teisėjams buvo nė motais, kad vaikams, kurie patyrė ilgalaikę, pasikartojančią seksualinę prievartą iš artimų žmonių, apie tai yra sunku kalbėti ir svetimi žmonės, ypač vyrai, kelia siaubą. „Iš baimės vaikas net nežinojo kur slėptis, kai visiškai nepažįstami, teisėjų mantijas vilkintys vyrai, ėmė jo klausinėti, ar šis tikrai su tėčiu „žaidė“, ar jo neapkalbėjo – girdi, už tokius dalykus gresiąs kalėjimas, – teisėjų „praktika“ baisėjosi K. Mišinienė. – Laimė, vaikas sugebėjo, nors ir ne į visus klausimus, nors ir labai nedrąsiai atsakyti, kad nemelavo ir neturėjo tikslo apkalbėti savo tėvą. Po apklausos berniukas ilgai negalėjo atsigauti“...

Niekas nemokė

Trejus metus vaikas gyveno baisiausiame košmare, tačiau, kaip minėta, nei socialiniai, nei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai dėl to nesuko galvos, nors šeimą lankė. „Teisme šios darbuotojos vienbalsiai tvirtino, kad nepastebėjo jokių prievartos požymių. Na, buvo vaikas nešvarus, apleistas, bet tai, girdi, pasitaiko daugelyje panašių šeimų. Buvo liūdnas? Nuo kada į tokias smulkmenas kreipiamas dėmesys? – piktinosi K. Mišinienė. – Jau vėliau, kai mes susiradome tas seniūnijos socialines darbuotojas, jos, paklaustos apie situaciją, atrėžė, kad jų niekas nemokė atpažinti seksualinio smurto. Na, jei čia būtų JAV, tikriausiai atrodytų visai normalu patraukti atsakomybėn ne tik šiuos niekam tikusius darbuotojus, bet ir tą švietimo įstaigą, kuri neišmokė studentų pagrindinių dalykų ir įteikė jiems diplomus... Šio vaiko atvejis, mūsų sprendimas teikti jam pagalbą, samdyti jam atstovaujantį advokatą, atvėrė mums tikrą prarają, egzistuojančią mažų miestelių tarnybų, globos įstaigų darbe“...

TIK FAKTAI:

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 2015 metus nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 2165 vaikai iki 18 metų.

Seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtą dažniau patyrė berniukai – 1246 (918 mergaičių).

51 nukentėjęs vaikas buvo 0-2 metų, 125 vaikai – 3-6 metų, 209 – 7-9 metų.

2015 metais užfiksuota, kad seksualinę prievartą patyrė 111 vaikų.

Į pornografijos gamintojų rankas pateko 4 vaikai, 6 buvo įtraukti į prostituciją ir iš jų pelnomasi, 38 mažamečiai buvo tvirkinami, 3 – priversti lytiškai santykiauti, 9 pakliuvo į prekiautojų žmonėmis rankas.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ