Pažadai nužudyti, kankinti, supjaustyti ir sukapoti šeimos narius – tokie grasinami, neretai dar ir krauju išteplioti laiškai iš įkalinimo įstaigų jau ne vienerius metus plaukia šalies teisėjams ir prokurorams. Laiškų gavėjams paprastai nurodomos ir pinigų sumos, kurias jie privalo pervesti į kalinių nurodytas sąskaitas. Antraip – bus įvykdytas mirties nuosprendis. Ar tie grasinimai realūs, niekas nežino – juk juos rašo nusikaltėliai, turintys draugų laisvėje. Tad tokie rašeivos paprastai sodinami į teisiamųjų suolą.

 „Norėjo pasivažinėti“

Kauno apygardos teisme neseniai buvo paskelbtas nuosprendis dviem Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems: Igoriui Golumbevskiui (25 m.) ir jo bendraamžiui Tomui Tamulioniui. Abu vyrai buvo kaltinami turto prievartavimu.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismo vyresnioji specialistė, laikinai atliekanti teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida funkcijas Skirmantė Zelenkienė, minėti nuteistieji 2015-ųjų balandį, veikdami bendrininkų grupėje, laisvės atėmimo vietoje – Marijampolės pataisos namuose, I. Golumbevskio vardu parašė ir pasirašė grasinantį laišką, kurį adresavo Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui. Jame buvo rašoma, kad nužudys Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einančią teisėją, jei ši į Marijampolės pataisos namų depozitinę sąskaitą neperves nurodytos sumos – 21 000 eurų.

Teisme kaltinamasis I. Golumbevskis savo kaltę pripažino. Jis aiškino, jog laišką parašė todėl, kad norėjo pasivažinėti. Kadangi tuo metu buvo baudos izoliatoriuje, laišką, pagal galiojančią tvarką, perdavė būrio viršininkui, pasirašė žurnale.

Tamulionis teisme gynėsi – esą jokio laiško nerašęs, I. Golumbevskį menkai tepažįstąs ir kodėl yra įtrauktas į bylą – nesuprantąs. Visgi specialistų išvados teisme patvirtino, kad būtent T. Tamulionis parašė grasinantį laišką. Liudytojų parodymai patvirtino, kad tuo metu, kai buvo išsiųstas laiškas, I. Golumbevskis ir T. Tamulionis atliko bausmę uždaroje zonoje, gretimose kamerose, taigi turėjo galimybę bendrauti.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, abu bendrininkus pripažino kaltais ir prie jau atliekamų bausmių pridėjo po 2 metus laisvės atėmimo. Tad 17 kartų jau teistam I. Golumbevskiui už grotų teks praleisti 11, o jo 11 kartų teistam bendrui – 6 metus.

Išterliojo krauju

Tame pačiame teisme pradėta nagrinėti ir dar vieno nuteistojo – Gintaro Vyšniausko – baudžiamoji byla. Šis vyras, eilinę bausmę atliekantis Alytaus pataisos namuose, taip pat kaltinamas turto prievartavimu. Tik G. Vyšniausko užmojai gerokai didesni. Šių metų vasarį iš Molėtų rajono apylinkės teismo laikinai pirmininko pareigas ėjusios teisėjos jis pareikalavo 50 000 eurų. Pinigus – po 10 000 eurų – prigrasino pervesti 5 jo draugams ir nurodė jų sąskaitas. Jei, girdi, pirmininkė nepadarys taip, kaip jis liepia, teisėja ir jos šeimos nariai bus išžudyti. Kad baugiau atrodytų, į voką su grasinančiu laišku įdėjo dar ir skutimosi peiliuko nuolaužą, o laišką išterliojo krauju.

Grasino prokurorui

Prieš gerą mėnesį rašėme apie L. Dambrauską (27 m.), kuris Panevėžio apygardos teisme buvo nuteistas už grasinimus nužudyti Panevėžio apygardos prokurorą ir šio žmoną bei vaikus. Kad grasinimai atrodytų svaresni, laiško autorius priminė prieš keletą metų Kaune nušauto teisėjo Jono Furmanavičiaus likimą. Žinoma, prokuroras galėtų likti gyvas ir ramus dėl šeimos, jei susimokėtų. L. Dambrauskas į savo sąskaitą Alytaus pataisos namuose užsiprašė pervesti 6000 eurų. Nepamiršo ir savo likimo draugų. Į nuteistojo, taip pat mėgstančio rašyti panašaus turinio laiškus, E. Savicko sąskaitą, kuris šiuo metu kali Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, prokuroras privalėjo pervesti 4000, o į Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje kalinčio Gedimino Indriuškos sąskaitą – 2500 eurų.

Užkliuvo teisėja

Na, o rugsėjo pradžioje tas pats teismas ir vėl atvertė turto prievartavimo bylą. Kaltininkas – tas pats L. Dambrauskas, tik šį kartą jo taikinys – Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja.

Paaiškėjo, jog prieš metus, atvežtas į Panevėžio policijos areštinę, teisiamasis maždaug tuo pačiu metu sukurpė kraupų laišką ne tik Panevėžio apygardos prokurorui, bet ir niekada nematytai teisėjai. Laiško turinys beveik niekuo nesiskyrė nuo pirmojo: grasino kankinti, užmušti, o jeigu norinti likti sveika ir ji, ir jos namiškiai, teisėja privalanti į jo ir dar į 3 jo draugų sąskaitas pervesti po 4000 eurų – viso 16 000 eurų.

Teisme L. Dambrauskas aiškino, kad grasinimų įvykdyti neketino, laiškus rašė tik tam, kad būtų perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą – girdi, kalėti Alytaus pataisos namuose nenorintis.

Už turto prievartavimą teismas šį sykį jam skyrė 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau subendrino ją su anksčiau paskirtomis. Tad L. Dambrauskas į laisvę turėtų išeiti tik 2033 metais. Žinoma, jei ko nors vėl neiškrės. Šis nuosprendis vaikinui 20-asis.

Dambrauskas yra teistas už plėšimą, vagystę, psichotropinių narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, lenkimą vartoti narkotines psichotropines medžiagas, net 5 kartus – už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, už sukčiavimą ir netgi seksualinį prievartavimą.

Grasintojai „veteranai“

Šį grasintojų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Bėda ta, kad jų vis daugėja. Apie tokį nebrendylą – kaip kitaip pavadinti žmogų, kuris nesiliauja rašęs ir grasinęs – Romą Mickevičių „Akistata“ rašė ne sykį. Jau sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų šis vyras teistas vien tik už prakeiksmus ir grasinimus nužudyti įvairių šalies miestų teisėjus ir prokurorus bei reikalavimus sumokėti įvairias pinigų sumas. Ko gero, Klaipėdos apygardos teismas jam paskelbs bene 20 nuosprendį vien tik už jau minėtus nusikaltimus. Nenori R. Mickevičius į laisvę – nors tu ką. Nuolat teisiamas vyras nė neslepia, jog toliau rašys grasinamus laiškus.

Nuo jo nedaug ką atsilieka ir Edgaras Savickas (32 m., teistas 30 kartų), Tomas Gindulis (36 m., 27 kartus teistas), Mindaugas Šimkus (26 m., 9 kartus teistas), Darius Eriksonas (28 m., 11 kartų teistas), Algirdas Karčiauskas (23 m., teistas 22 kartus), Žilvinas Navickas (40 m., teistas 18 kartų) ir dar daugelis kitų. Visi šie išvardinti „pramogų“ mėgėjai kartu su R. Mickevičiumi teisiami Klaipėdos apygardos teisme. Gera žinia ta, kad kai kuriems nuteistiesiems pasivažinėjimas į teismą baigėsi – už nepagarbą teismui teisėjas Dalius Jocys priėmė nutartį ir už triukšmavimą, keiksmus, trukdymą dirbti iš posėdžių salės iki bylos baigties pašalino 3 aršiausius teisiamuosius – D. Eriksoną, M. Šimkų ir A. Karčiauską.

Negali tikrinti

Paprastai tokie rašeivos pasirenka visai niekuo dėtą teisėją ar prokurorą – neretai kuo toliau nuo įkalinimo vietos. Siekdami sustiprinti įspūdį grasintojai neapsiriboja vien tik keiksmažodžiais bei pažadais susidoroti kokiu nors siaubingu būdu ar užkrėsti ŽIV, bet į vokus su laiškais dedamos dar ir  skutimosi peiliukų atplaišos, pasirašinėjama krauju ar juo piešiami tam tikri simboliai – pervertos strėle širdys, kaukolės ir pan.

O tuomet padidėja tikimybė, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas ir teismo posėdžiai, tokie nusikaltėliai bus konvojuojami į to miesto, kur vyks teismas areštinę arba į artimiausią tardymo izoliatorių. O tai jau – pramoga: nauji veidai, nauja aplinka, dar, žiūrėk, ir su senais draugais žodį kitą bus galima persimesti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius sako, kad tokių laiškų rašymo priežastys labai įvairios. „Vieni nori įrodyti esantys „kieti“, kiti – galbūt, prasilošia ar įsiskolina likimo draugams, o kitokio būdo kaip išsisukti nuo nemalonumų nesugalvoja, o dažniausiai – tokiu būdu pasidaro sau pramogą – pakeičia įgrįsusią aplinką“, – vardijo galimas priežastis pataisos namų direktorius.

Pasak V. Ceslevičiaus, Bausmių vykdymo kodeksas leidžia nuteistiesiems iš įkalinimo įstaigų siųsti laiškus, o juos cenzūruoti – draudžiama. Prižiūrėtojai tegali tik patikrinti, ar vokuose nėra draudžiamų daiktų arba medžiagų.

Negarantuoja saugumo

Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius – tik vienas iš daugelio, kuriam kaliniai buvo pažadėję nukankinti ir išžudyti jo šeimą, jei šis neperves į nurodytas sąskaitas 12 500 eurų. Prokuroras sako, kad su grasintoju niekada jokių reikalų neturėjęs – apskritai šio žmogaus nepažįstąs. „Gal kam tai atrodo visiški niekai – gi nusikaltėlis sėdi už grotų, ką gi blogo gali padaryti?.. Tačiau niekas negali garantuoti saugumo tokio laiško gavėjui – o gal tas nusikaltėlis turi draugų laisvėje, ir kurie pasiryžę bet kam, – svarstė E. Baltrimavičius. – Be to, manau, bet kuris žmogus, gavęs tokį bauginantį laišką, kreiptųsi į teisėsaugą“.

„Galbūt jie siekia tokiu būdu visus įbauginti? – svarstė Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, kuri grasinantį laišką gavo nuo jau minėto L. Dambrausko. – Nors teisme tas vyras aiškino neketinęs savo kraupių pažadų įvykdyti, o tik tenorėjęs praskaidrinti savo niūrią kasdienybę, tačiau iš kur gali žinoti, kokie jo tikrieji ketinimai – ypač, kai dirbi tokį darbą. Kas žino, kas gali tokiam šauti į galvą“.

Moka mokesčių mokėtojai

Ar tokioms nuteistųjų pramogoms galima užkirsti kelią? Teisėjai aiškina, jog griežtesnių bausmių skirti jiems negali. „Yra baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie numato bausmes už tokias nusikalstamas veikas – tuo mes ir privalome vadovautis, – sakė teisėja R. Razumienė. – Galbūt, Bausmių vykdymo kodekse yra kokių nors svertų, kad užkirstų kelią tokiems pramogautojams?“

O susirūpinti tikrai derėtų. Nuo tokių rašeivų kenčia ne tik konkretūs pareigūnai, kenčia ir mokesčių mokėtojai. Mat po kiekvieno tokio laiško pradedamas ikiteisminis tyrimas – bereikalingu darbu apkraunami ir tyrėjai, ir prokurorai, ir ekspertai, ir teisėjai. Už visa tai sumokame mes visi, mokesčių mokėtojai. Mes apmokame ir grasintojų vežiojimą iš pataisos namų į areštines ar tardymo izoliatorius.

Galų gale pareigūnai savo darbo laiką galėtų skirti rimtesniems nusikaltimams aiškintis, tuomet ir ikteisminiai tyrimai greičiau judėtų, ir ekspertai nebūtų apkrauti ekspertizėmis, ir bylų nagrinėjimas sutrumpėtų.

Jei Bausmių vykdymo kodeksas toks liberalus, gal vertėtų tokias bylas nagrinėti už akių, kaltininkams nedalyvaujant?

AUDRIS KUTREVIČIUS, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas:

Tiek Suėmimo vykdymo įstatyme (16 str.), tiek Bausmių vykdymo kodekse (99 str.) yra numatyta galimybė tikrinti suimtųjų ir nuteistųjų siunčiamus ir gaunamus laiškus. Sprendimas tikrinti suimtųjų laiškus gali būti priimtas tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Suimtųjų laiškai tikrinami vadovaujantis teismo nutartimi, o nuteistųjų – teismo nutartimi arba pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

Dėl laiškų tikrinimo į teismą turėtų kreiptis ikiteisminės tyrimo institucijos, kuriai žinoma apie rengimąsi daryti nusikaltimą (pvz., siųsti grasinančius laiškus), atstovai.

Nėra jokių teisinių prielaidų tikrinti visų suimtųjų ir nuteistųjų laiškų, nes, kaip žinia, Lietuva yra pralaimėjusi kelias bylas dėl nuteistųjų laiškų kontrolės Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ