Nuo mokyklos suolo pedagogai moksleiviams kala į galvas, kad malonus ir taikus bendravimas su kitais žmonėmis turi būti pagrįstas dėmesiu, pagarba ir pagalba vienas kitam, pasitikėjimu. Esą tik tada visų kasdienybė gali būti šviesesnė – ir to reikia siekti kiekvienam. Tačiau tų pačių moksleivių tėvai mokytojų tiesas neretai trupina į šipulius – esą kaip galima tikėti kiekvienu žmogumi, jeigu patiklieji labai dažnai tampa įvairaus plauko sukčių aukomis.

Patikliųjų netrūksta

Pusamžiai „Akistatos“ skaitytojai yra girdėję iš savo tėvų, kad kadaise žmonės tikrai labai pasitikėdavę vienas kitu. Pavyzdžiui, išeidami iš savo namo, durų nerakindavę – tik padėdavę šluotą prie jų. Toks ženklas skelbęs, kad šeimininkų namie nėra. Tad į kiemą atėjusieji lauko durų net neklebendavę.

O tokių patikliai augintų žmonių, be baimės palikdavusių atrakintas duris, vaikai ir anūkai dabar jau žino visai kitokią tiesą: jeigu išeidamas neužrakinsi namo durų, greičiausiai teksią skaičiuoti vagių ar kokių nors apgavikų padarytus nuostolius. Mat kuo toliau, tuo daugiau būna įvairių nutikimų ir nusikaltimų, kurie aukomis paverčia patikliuosius.

Bene populiariausias būdas nusikaltėliams pasipelnyti iš vis dar didelio patiklių žmonių būrio – telefoninis sukčiavimas. Šalies policija kone kasdien užfiksuoja po vieną ar kelis asmenis, nukentėjusius nuo telefoninių sukčių. Šie sugaunami toli gražu ne visi, tad ir patirti nuostoliai apgautiesiems dažnai lieka neatlyginti. Kitaip tariant, patiklieji toliau maitina sukčius savo lengvai atiduotomis santaupomis, nes patiki sukčių pasakomis.

Apgavo dėl nuomos

Bet ne vien telefoniniai sukčiai savo melu skriaudžia patikliuosius, dažniausiai garbaus amžiaus pensininkus. Dažnai nuo aferistų nukenčiama ir kitokiais būdais – tuomet apgavikų aukomis tampa ir gana jauni žmonės, kurie, rodos, turėtų būti ir protingesni, ir atsargesni, nes nuolat skaito jeigu ne laikraščius, tai interneto žinias. O jose tikrai labai dažnai skelbiama apie tai, kas kasdien užfiksuota policijos įvykių suvestinėse.

Vis dėlto labai sunku paaiškinti, kodėl žmonės, net ir gavę informacijos, nepasimoko iš kitų asmenų klaidų – dauguma patys lipa ant to paties grėblio ir dažnai skaudžiai gauna per galvą!

Štai neseniai Prienų policijos pareigūnai gavo merginos (26 m.) skundą dėl „nuskambėjusių“ jos 140 eurų. Pinigus mergina prarado, kai susirado, iš ko galėtų nuomotis butą Prienuose. Šio asmens skelbimą patiklioji pamatė interneto svetainėje, viską suderino su nepažįstamuoju ir netrukus pervedė į jo sąskaitą banke buto nuomos pinigus – 140 eurų. Bet tuomet apgavikas pradingo iš patiklios nuomotojos akiračio – jo telefonas nuolat išjungtas.

Supratusi, kad buvo apgauta, mergina kreipėsi į policiją. Ar pavyks pareigūnams surasti įtariamą sukčių, jie negalėjo pažadėti, tačiau sakė manantys, kad daugiau taip aklai mergina buto nesinuomos.

Spūstis laiptinėje

Dėl buto nuomos apgaudinėjama neretai. Marijampolės policininkai prisimena, kaip jiems prieš kurį laiką pavyko išaiškinti itin aktyvų apgaviką (24 m.). Vaikinas džiaugėsi, kad į jo skelbimą apie neva nuomojamą butą atsiliepė ne vienas asmuo. Apgavikas susitikdavo su kiekvienu jų ir vis paimdavo rankpinigius. Bet galop sukčius padarė didelę klaidą, kai kelioms „nuomininkėms“ nurodė beveik tą patį laiką, kada joms ateiti prie neva nuomojamo buto, kur jis esą perduosiąs buto raktus. Merginų į tą pačią laiptinę priėjo, o „nuomotojo“ jos nesulaukė. Išsikalbėjusios suprato, kad buvo įžūliai apgautos – rankpinigius patikėjusios tam pačiam vaikinui... Šis netrukus buvo sučiuptas ir nuteistas, tačiau rankpinigių patiklios merginos iš jo taip ir neatgavo.

Neseniai viena patikli marijampolietė (49 m.) irgi dėl buto nuomos patyrė nuostolių. Ji per atstumą – internetu – siekė išsinuomoti butą ne Lietuvoje, o Anglijoje. Moteris buvo tokia garantuota sandėrio tikrumu, kad į nuomotojo sąskaitą pervedė net 1983 eurus. Po 10 dienų marijampolietei tapo aišku, kad jos buto nuomos sandoris ir išsiųsti pinigai pavirto nuostoliu – „nuomotojas“ nebeatsiliepė telefonu, pradingo.

„Instruktoriaus“ melas

Internetas ne vieną žmogų pavertė sukčių auka – apie tai mirgėte mirga policijos pranešimai. Apgautieji jau įsitikino, kad paslaugos ir prekės internetu – ne visada patikima ir saugu, tačiau daugelis žmonių tuo vis dar labai tiki ir naudojasi.

Štai neseniai jaunas Šilutės gyventojas (21 m.) vienoje interneto svetainėje susitarė su nepažįstamu asmeniu, kad šis mokys jį vairuoti automobilį – sukčius skelbėsi už atlygį padedąs tokiems žmonėms. Būsimasis vairuotojas internetu suderino su „instruktoriumi“ mokymų grafiką, viską aptarė ir pervedė į nurodytą sąskaitą 250 eurų. Bet po kelių dienų paaiškėjo, kad norėtos paslaugos vaikinas nebegaus, nes tik užkibęs ant sukčiaus kabliuko. Policijos tyrėjai, į kuriuos kreipėsi jaunuolis, irgi negalėjo pažadėti jam, kad aferistas bus išaiškintas. Mat šie sugeba ir savo sąskaitas greitai išgryninti bei uždaryti, ir svetimais vardais dangstytis. Be to, ne vienas toks apgavikas, jeigu būna išaiškintas, pareigūnams teigia nieko labai jau blogo nepadaręs – tik esą pamokęs patiklų kvailelį, kaip nereikėtų elgtis, o ir pinigų, girdi, labai daug juk nepaėmęs. Tokius apgautus žmones aferistai dažnai vadina kvailiais – juk šie esą savo pinigus atiduoda be jokio smurto, o savo valia.

„Akla“ prekyba ratais

Labai dažnai sukčių aukomis tampa įvairių transporto priemonių pirkėjai, įsigudrinę eiti irgi esą itin patogiu keliu – naudotis interneto paslaugomis.

Anot policijos pareigūnų, automobiliai visada buvo prekė, gundanti sukčius greitai, lengvai ir nemažai užsidirbti. Todėl apstu ir įvairiausių apgaulės būdų. Štai prieš keliolika metų buvo labai madingos vadinamosios pinigų lėlės – kai apgavikai iš anksto prisiruošdavo pinigų paketų, kurių viršuje ir apačioje aiškiai matydavosi pinigų banknotas, o viduryje būdavo suspausti laikraščio ar kitokio popieriaus lapeliai, banknoto dydžio. Tokią „lėlę“ iš mašinos pirkėjo gavęs mašinos pardavėjas netrukus suprasdavo, kad likęs ir be savo mašinos, ir be uždarbio.

Toks sukčiavimo būdas būdavo labai populiarus naudotų automobilių turguose. Policininkais kone kas savaitę pradėdavo tirti vis naują tokį kriminalą. Kai kada jiems pavykdavo ir sučiupti tokius „lėlių“ padirbėjus. Vėliau šis apgaulės būdas nyko ir visai išnyko, nes mašinų prekeiviai tapo atsargesni.

O šiais laikais mašinų prekeiviai, kaip minėta, dažnai darbuojasi internetu, tad dalis jų ir nukenčia. Štai spalį Plungės gyventojas (43 m.), radęs mašinų pardavėjo skelbimą internete, sutarė, kad pirks automobilį „VW Transporter“. Pardavėjas nurodė savo sąlygas – į jo sąskaitą reikia pervesti 350 eurų avansą. Patiklus pirkėjas taip ir padarė. Tačiau po savaitės plungiškis jau suprato, kad buvo apgautas, mat „pardavėjas“, iš pradžių atsakė, jog jis tuo metu dar ne Lietuvoje, o vėliau jau ir visai išjungė savo telefoną...

Šį nusikaltimą pradėję tirti pareigūnai neslėpė, kad jiems keistai atrodo tokie sandėriai, kai perkama „katė maiše“. „Bet mūsų reikalas – ne auklėti, o aiškintis, – teigė kalbinti policininkai. – Vis dėlto kaip eiliniai piliečiai ir mes turime savo nuomonę apie tokius patiklius žmones: arba jie visai kvaili, arba per daug pinigų turi, kad vysto „aklą“ brangių daiktų prekybą.“

Kolegoms linkę pritarti ir vilkaviškiečiai. Jie stebisi, kad neseniai šio krašto gyventojas (44 m.), susiradęs internete skelbimą apie parduodamą mažąjį ekskavatorių, kokį ir planavęs pirkti, pardavėją susirado net ne Lietuvoje, o užsienyje. Su pardavėju bendravo tik elektroniniais laiškais ir galiausiai pervedė jam prašomus net 8000 eurų už mažąjį ekskavatorių.

Dieną, kai prekė turėjo būti atgabenta į Vilkaviškį, pirkėjas staiga suprato, jog ekskavatoriaus taip ir negaus, o kartu jis jau praradęs ir 8000 eurų...

Įtarumas tik padės

Anot policijos pareigūnų, atsargesni ir įtaresni nuolat turėtų būti ir mobiliųjų telefonų, drabužių, baldų, kuro bei kitų įprastų prekių ieškotojai, tikintys internete rastais skelbimais. Mat smulkesnių prekių pirkėjai aferistų aukomis tampa dar dažniau!

Pirkti tokiu būdu rekomenduotina tik iš gerai žinomų interneto parduotuvių, apie kurias galima rasti daugiau informacijos, arba pasikliaujant jau pirkusių ir nenusivylusių artimų draugų patarimais.

„Juk patogu – tai dar nereiškia, kad tai pigu ir švaru“, – linkę priminti Varėnos policininkai, nuo spalio pabaigos ieškantys, kas apgavo šio krašto gyventoją (59 m.), iš nepažįstamojo užsisakiusią neva pigių briketų, jam pervedusią sutartą kainą už briketus – 380 eurų, o pačios prekės taip ir negavusią...

Irena ZUBRICKIENĖ