Lietuvos močiutės didina šalies narkomanų gretas. Nustebino toks teiginys? Turbūt ne vienas skaitytojas iškart pagalvojo: „Nesąmonė – močiutės narkotikų nevartoja... Ir nepardavinėja...“ Tačiau teiginys yra visai teisingas, kai kalbama apie tai, jog senjorų pinigai, apgaule išvilioti iš jų telefoninių sukčių (o šis procesas Lietuvoje vyksta ir seniai, ir labai aktyviai), gausiai pildo tų sukčių, dažniausiai kalinių, bičiulių sąskaitas, o tada „storos“ sąskaitos jau atviros tiems patiems kaliniams – jie už išviliotus pinigus vis įsigyja įvairių narkotikų ir juos platina kitiems. Taip ir didėja narkomanų gretos.

Vagišius tapo žudiku

Būtent taip, nusikalsdamas už grotų, ne vienus metus gyveno klaipėdietis Marius Bumblys (38 m.), kalėdamas įvairiose šalies kalinimo įstaigose. Šis kalėjimo kamštis iki dabar teistas iš viso jau net 29 kartus! Pirmą kartą M. Bumblys buvo nuteistas už vagystę, kai jam dar tik iki 17-ojo gimtadienio buvo likę keli mėnesiai. Po to jaunuolio teistumai vis gausėjo, o nusikaltimai buvo įvairūs – vagystės, plėšimai, chuliganiškas elgesys. Plėtėsi ir teismų, kuriuose buvo teisiamas vaikinas, geografija –  Telšių teismas, Mažeikių, Plungės, Klaipėdos.

2000-ųjų rudenį M. Bumblys, gyvendamas Plungės rajone, įsiveržęs į itin garbaus amžiaus pensininkės Marijonos B. (95 m.) namus, senutę daužė gelžgaliu, spardė, badė peiliu – taip nužudė. Užpuolimo tikslas buvo pinigai – žudikas pagrobė 50 dolerių ir 150 litų (iš viso per 80 eurų vertės). Sučiuptasis tyrėjams aiškino, kad senutė esą buvusi skolinga jo motinai 15 litų (4 eurus)...

Nužudytosios kūną budelis paslėpė lauke – dauboje, po sendaikčiais. Taip savo mamą po kelių dienų aptiko jos sūnus.

Klaipėdos apygardos teismas žudiką – labai jauną, bet jau pilnametį – po kurio laiko nuteisė kalėti 16 metų.

Išėjo „zonos“ mokyklą

Atrodytų, nuteistieji už grotų siunčiami ne tik tam, kad pajaustų atsakomybę už nusikaltimą bei kurį laiką būtų izoliuoti nuo taikių gyventojų ir taip nekeltų grėsmės jiems, bet ir tam, kad „zonoje“ būtų perauklėjami. Deja, patys kalinimo įstaigų darbuotojai neslepia, kad tai padaryti yra labai sunku ir todėl sekasi gana retai. Juk kalinius labiau veikia ne pareigūnų tėviškas dėmesys jiems, o „kolegų“ pamokos – lygiai taip, kaip paaugliai sparčiau perima vadinamąjį gatvės auklėjimą, o ne tėvų ir pedagogų.

Taigi jaunasis žudikas M. Bumblys, kurį laiką už grotų tik dairęsis, vėliau, jau įgijęs nusikaltėlio patirties ir savyje atradęs naujų „talentų“, pradėjo sukti galvą, kaip prasimanyti pinigų gyvenant už grotų. Ir naudinga, ir spalvingesnis laikas nykioje „zonoje“! Kalinys užsiėmė narkotinių medžiagų disponavimu, tačiau 2010-aisiais, beveik po 10 metų, praleistų „zonoje, įkliuvo ir už tai, net neišėjęs į laisvę iš Alytaus pataisos namų, vėl buvo nuteistas. Prasitęsė bausmės laiką. Nuo tada, matyt, supratęs, kad nelaisvėje irgi įmanoma „įdomi“ veikla, M. Bumblys tapo kaliniu – naujų nusikaltimų „specialistu“. Na, ne aukščiausios klasės, nes nusikalsdamas šis kalinys vis įkliūva.

Po disponavimo narkotikais M. Bumblys tapo telefoniniu sukčiumi – skambindavo nepažįstamiems šalies gyventojams, melagingai prisistatydavo, juos sugniuždydavo melagingomis istorijomis ir išsireikalaudavo pinigų, sužinodavo slaptuosius asmenų internetinės bankininkystės duomenis. Taip tuštindavo nelaimėlių – daugiausia garbaus amžiaus pensininkių – pinigines. Už tokius nusikaltimus, įvykdytus už grotų, M. Bumblys iki šiol teistas jau net 19 kartų – nuosprendžius už tai, kad apgavęs kelias dešimtis patikliųjų ir išviliojęs iš jų nemenkas pinigų sumas (tūkstančiais eurų), sukčiui skelbė Alytaus, Panevėžio, Tauragės, Vilkaviškio, Šakių, Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių teismai.

Turi kalėti 25 metus

Labai aktyviai už grotų gyvenusiam – vis nusikalsdavusiam – M. Bumbliui paskirtos naujos teismo bausmės vis keliais mėnesiais pratęsdavo bendrą bausmės, kadaise nebaigtos atlikti už nužudymą ir kitus nusikaltimus, laiką. Taip M. Bumblys šiandien žino, kad jam kalėti reikia dar 25 metus!

Todėl turbūt net nekeista, kad tai žinodamas kalinys kurpia vis naujus nusikaltimų planus, nes, jam įkliuvus, teismo bausmės iš tiesų jau mažai bekeičia jo likimą.

Štai apie 2015-uosius M. Bumblys, kalėdamas Kybartų pataisos namuose, ne tik aktyviai užsiėmė telefoniniais sukčiavimais, pasitelkęs kelis savo bendraminčius „zonoje“ ir laisvėje (juk reikalingos vis naujos banko sąskaitos iš senukų išviliotiems pinigams gauti), bet ir savo nusikalstamai veiklai „pasikinkė“ įstaigos elektriką Romą Katilių (55 m.). Šis specialistas Kybartų pataisos namuose tuo metu dirbo jau 13-tuosius metus. Susipažinęs su „zonos“ elektriku, kalėjimo kamštis M. Bumblys jį „pasikinkė“ savo tikslams – prašydavo įnešti jam į „zoną“ draudžiamų kaliniams turėti daiktų. Kalinio apetitas augo – pradėjęs nuo prašymų slapta įnešti mobiliųjų telefonų, ryžosi prašyti ir įnešti kvaišalų.

Tokie kalinimo įstaigų darbuotojai, kalinių įkalbėti jiems tarnauti (už atlygį), už grotų vadinami „arkliais“. Taigi R. Katilius tapo M. Bumblio „arkliu“ – šiam tarnavo apie metus.

Bendrininkai apskundė

2016-ųjų pabaigoje ir Kybartų pataisos namų elektrikas R. Katilius, ir kalinys M. Bumblys, ir šio pagalbininkas laisvėje marijampolietis Andrius Valukonis (25 m.) įkliuvo pareigūnams.

Už tai, kad visi 3 tuokart disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dar šių metų birželį Kauno apygardos teismas (KAT) apdalijo vyrus laisvės atėmimo bausmėmis: „zonos“ niekaip nepaliekančiam M. Bumbliui, pripažintam nusikaltimo iniciatoriumi ir organizatoriumi bei kurstytoju, teismas skyrė subendrintą 25 metų (!) kalėjimo bausmę. Pirmuosius 5 metus nurodyta gyventi kalėjime, tai yra griežtesnėmis kalinimo sąlygomis, o likusius 20 metų – vėl pataisos namuose. Tikėtina, kad iš kalėjimo, kur kaliniai gyvena po vieną ar du kamerose, M. Bumblys nebeturės galimybių naudotis telefonu ir taip daryti naujus nusikaltimus – skurdinti patiklias Lietuvos močiutes ir jų pinigais po to kvaišinti bevalius žmones.

Tuo pačiu KAT nuosprendžiu „zonos“ elektrikui R. Katiliui nurodyta ir pačiam išbandyti kalinio dalią – kalėti 3 metus, o marijampoliečiui A. Valukoniui, vykdžiusiam M. Bumblio prašymus ir pristatydavusiam draudžiamus daiktus elektrikui, kad šis nuneštų į „zoną“, teismas skyrė 12 metų nelaisvės.

Bumblys, dar vis kaltinamas ir kitose bylose, todėl, matyt, jau galutinai susitaikęs su savo – amžinojo kalinio – likimu, griežto KAT nuosprendžio neapskundė, o R. Katilius ir A. Valukonis po šio nuosprendžio įteikė savo apeliacinius skundus. Abu tikisi palankesnio jiems likimo, kai tą pačią bylą pagal jų skundus dar išnagrinės ir Lietuvos apeliacinis teismas (LApT). Lieka tik laukti – pirmasis LApT posėdis numatytas lapkričio mėnesį.

Atidengė „zonos“ ydas

Kol, jau įsiteisėjus KAT nuosprendžiui, bus žinomas galutinis minėtų nuteistųjų likimas, pavartytini šios bylos dėl disponavimo kvaišalais puslapiai, juolab kad nagrinėjant bylą išlindo įvairių gyvenimo už grotų detalių – kartu ir tokių, kurios leidžia pritarti iš aukštų šalies tribūnų neseniai išsakytai pasibaisėtinai minčiai, jog kai kuriose šalies kalinimo įstaigose yra ne administracijos ir kitų darbuotojų, o kalinių valdžia!

Iš dalies galima teigti, kad kalinys M. Bumblys irgi valdė situaciją kalėdamas Kybartų pataisos namuose, kai „arkliu“ pavertė elektriką R. Katilių. Šis už sutartą atlygį – cigaretes (beje, tuomet nerūkančiam elektrikui), alkoholio butelius, dešras ir, žinoma, pinigus – slapta įnešdavo M. Bumbliui mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, taip pat vėliau sutiko įnešti ir kvaišalų, tik šiam nusikaltimui kelią užkirto pareigūnai, kai narkotikams iki „zonos“ buvo belikę vos keli kilometrai kelio.

Taip pat paaiškėjo, kad, pokalbiais telefonu organizuojant M. Bumbliui, kvaišalai būdavo įsigyjami Vilniuje, čigonų tabore, iš anksto pervedus narkotikų tiekėjams didžiules pinigų sumas (tūkstančiais eurų) iš sąskaitų, kurios priklausė M. Bumblio rato žmonėms. O į šias sąskaitas tūkstančiai eurų patekdavo iš jau minėtų apmulkintų telefoninių sukčių aukų, kai joms skambindavo ir melu šiurpindavo pats M. Bumblys. Gauti vis naujų banko sąskaitų duomenis M. Bumbliui padėdavo keli jam artimi kaliniai – už tai jie kaip atlygį paskui gaudavo kvaišalų iš M. Bumblio.

Byloje yra duomenų, kad telefoninių sukčių aukų ašaromis aplaistyti pinigai buvo skirti ir nusikaltėlių advokatų paslaugoms apmokėti, taip pat iš advokatų tikėtasi ir tarpininkavimo atsiskaitant už įsigytus narkotikus.

Akivaizdu ir tai, kad kalinys M. Bumblys mobiliuoju telefonu, nors tai ir uždrausta, „zonoje“ kalbėdavosi kiek nori, su kuo nori ir kada nori.

Kartu dar paaiškėjo, kad kalinių nerašyti įstatymai, kuriuos „zonoje“ jie dar nuo sovietmečio taip garbina ir vadina labai teisingais, esą galiojančiais pagal švarios sąžinės diktuojamas tiesas, išties yra visai negarbingi. Štai nuteistieji paprastai yra davę įžadus, kad draugų neišduos, tačiau šioje byloje keli nuteistieji atvirai klojo savo žinias, murkdančias M. Bumblį kaltinimuose. O ir pats M. Bumblys, „pasikinkęs“ elektriką, kai jau įkliuvo, tai išdėstė tyrėjams daugiau faktų, negu jie žinojo po sulaikymo.

Išnaudojo savo dukrą

Dar labai negražiai iš šalies atrodo M. Bumblio artimųjų – dukros Viktorijos (20 m.) ir neva buvusios sugyventinės Eglės (37 m.), Viktorijos motinos, pagalba savo amžinajam kaliniui, žinoma, šiam jas įtraukus į nusikalstamą riziką. Abi paprašytos ne kartą vežiojo M. Bumbliui draudžiamus kaliniams turėti daiktus, perduodavo juos elektrikui R. Katiliui, kurį savo pokalbiuose visi trys vadino „dieduku“, „tėvu“, „tėvuku“, taip pat veždavo „diedukui“ atlygį už paslaugas tarnaujant kaliniui M. Bumbliui. Taigi abi puikiai žinojo, kad padeda savo kaliniui nusikalsti.

Tiesa, ikiteisminis tyrimas abiejų kalinio pagalbininkių atžvilgiu nebuvo pradėtas, nes abiem pavyko įtikinti teisėsaugininkus, kad jos nežinojusios, ką vežusios perduoti tėčiui ir buvusiam sugyventiniui, nes stiklainį su kvaišalais ir laikraščių skiautėmis erdvei užpildyti joms Marijampolėje, sutartoje vietoje, perdavęs tėčio draugas A. Valukonis.

Įdomu tai, kad Viktorija savo tėvą pažįsta tik kaip kalinį. Mergytė gimė, kai M. Bumbliui buvo tik 17 metų ir jis jau buvo pradėjęs nusikaltėlio „karjerą“, o po dvejų metų tapo žudiku ir atsidūrė už grotų. Mergytės mama ją pagimdė irgi būdama nepilnametė, vos 17 metų. Vėliau pora išsiskyrė, tėvas dukros auklėjime visai nedalyvavo.

Bet tuomet, kai Viktorijai buvo 12 metų, tėvas susirado dukrą socialinių tinkų dėka, ir abu pradėjo susirašinėti, bendrauti. Taip kraujo ryšys atgijo ir pakurstė šiltėjantį tėvo ir paauglės dukros ryšį. Galop mergaitė, vežiota į pasimatymus su tėvu, taip įtikėjo juo, dar ir skambindavusiu jai iš „zonos“, kad net pradėjo lankyti tėvą už grotų viena ir galop – pildyti jo, kalinio, užduotis, rizikuodama savo reputacija ir laisve.

Deja, mergaitei to daryti nesutrukdė ir jos mama, turinti gilesnį gyvenimo supratimą.

2 pareigūnų operacijos

Bylos duomenimis, tarsi vienas kraujas M. Bumblį siejo ir su A. Valukoniu. Šis 7 kartus už vagystes, plėšimus, kvaišalus, chuliganizmą teistas marijampolietis ir M. Bumblys susipažino būtent kalėdami Kybartų pataisos namuose. Kai marijampolietis išėjo į laisvę, M. Bumblys jį išnaudojo telefonu dalydamas užduotis – prašydamas sutartu laiku ir sutartoje vietoje iš nurodytų asmenų paimti draudžiamus daiktus ir perduoti juos arba M. Bumblio jau minėtoms moterims, arba tiesiai elektrikui R. Katiliui Virbalyje (Vilkaviškio r.), keli kilometrai nuo Kybartų pataisos namų, kur elektrikas, telefonu gavęs žinią iš M. Bumblio, laukdavo.

2016-ųjų pabaigoje apie M. Bumblio ir elektriko jau ilgoką draugystę sužinojo kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Jie pradėjo tikrinti gautą informaciją, legaliai sekti minėtus asmenis, rinkti įkalčius.

Taip 2016-ųjų lapkričio 3-iosios vakarą kelių policijos patruliams Marijampolės krašte įkliuvo M. Bumblio dukra (lengvojo automobilio keleivė) ir sugyventinė (vairuotoja), šios automobiliu vežusios iš A. Valukonio perimtą litrinį stiklainį, skirtą elektrikui, o šis daiktus iš stiklainio turėjo perduoti kaliniui M. Bumbliui. Stiklainyje, moterų slėptame automobilyje, po priekine keleivio sėdyne, buvo beveik 33 gramai kanapių, kitokių kvaišalų ir 30 SIM kortelių. Visa tai, M. Bumblio prašymu, „porcijomis“ buvo išdalijęs ir į stiklainį sukišęs A. Valukonis. Dar moterys tuokart turėjo 4 mobiliuosius telefonus (slaptiems pokalbiams, kaitaliojant korteles?) ir apie 700 eurų (atlygiui tarpininkams?). Tąkart „dovanos“ M. Bumblio nepasiekė.

Bet kalinys kantriai (ir todėl kvailai) veikė toliau – jo vadovaujamas bičiulis A. Valukonis, po poros savaičių nuvykęs į Vilnių, slapta įgijo per 20 gramų heroino ir iškart vežė šią prekę, paslėptą pakelyje nuo bulvių traškučių, į Virbalį, kad perduotų elektrikui. Vos tik elektrikas paketą perėmė, netrukus ir jis, ir iš Virbalio jau išvažiavęs A. Valukonis buvo sučiupti.

Trijulė išsklaidyta

Taip visi 3 vyrai, bendrininkai, buvo apkaltinti dėl disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (ir 10 gramų heroino – jau labai didelis kiekis), turint tikslą heroiną platinti.

Bet teisme elektrikui R. Katiliui pavyko įrodyti, kad jis nieko nežinojo apie Virbalyje perimtą užklijuoto bulvių traškučių pakelio turinį – esą manęs, kad vėl gautos SIM kortelės ar telefonai. Neva būtų sužinojęs tik savo namuose – praplėšęs krepšelį ar labiau apčiupinėjęs, tada supratęs, kas slepiama, todėl į „zoną“ jau net nenešęs. Teismas tuo ir patikėjo, todėl grėsusi 10–15 metų laisvės atėmimo bausmė anksčiau neteistam ir teigiamai vertintam R. Katiliui sutirpo iki 3 metų.

O daug kartų teistam ir apie kvaišalus jau nutuokiančiam A. Valukoniui įrodyti nežinojus apie Vilniuje slapta įsigyto paketėlio turinį, kai pats važiavo jų perimti iš tiekėjo ir laikėsi konspiracijos (pavyzdžiui, žiebtuvėliu uždegino ištuštintą pakelį nuo traškučių, įdėjęs į jį heroiną), KAT nepavyko.

Beje, netrukus po to, kai Virbalyje buvo sulaikytas su heroinu, ilgametis pataisos namų elektrikas R. Katilius buvo priverstas palikti savo darbą. Vyras, savo nusikalstamu poelgiu plačiai paskleidęs prastą nuomonę apie kalėjimų darbuotojus – anot teismo, „diskreditavęs įstaigos prestižą“, gana greitai susirado kitą darbą Kybartuose. Tačiau neilgam, nes jis nuteistas kalėti. Savo kaltės dėl heroino R. Katilius nepripažino. O dėl kitų buvusių slaptų perdavimų (telefonų, SIM kortelių) kaliniui M. Bumbliui elektrikas teisme aiškino pasigailėjęs griežtai nuteisto kalinio, kad šis esą negalįs bendrauti su dukra, kai neturi telefono. Patyręs „zonos“ darbuotojas esą nežinojo darąs nusikaltimą...

Kalinys M. Bumblys, savo kaltę pripažinęs tik iš dalies, po nusikaltimo tuoj pat buvo iškraustytas iš Kybartų pataisos namų ir su visa savo kalinio patirtimi perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Tik ta sukauptąja patirtimi jam jau neteks dalytis, nes KAT nuteisė vyrą kalėti griežčiau – kol kas kalėjime. Kartu M. Bumblys pripažintas pavojingu recidyvistu.

O A. Valukonis, irgi savo kaltę pripažinęs tik iš dalies, suimtas gyvena nuo 2016-ųjų lapkričio, kai tik buvo sulaikytas, taigi šis recidyvistas dalelę jam už heroiną neseniai paskirtos bausmės jau atlikęs.

Irena ZUBRICKIENĖ