Šventės ir įvairios smagios progos – ne vien džiugią nuotaiką spinduliuojantis metas. Būna, ir visai neretai, kai šventė prišaukia gedulą. To neišvengia ir šalies moksleivija, pavasarį užbaigianti abiturientų Paskutiniuoju skambučiu, o vasarą pasitinkanti ilgai lauktomis atostogomis ir kiek vėliau – abiturientų išleistuvėmis. Liūdna, kad šis smagus metas neapsieina be tragedijų.
Mašinos puošmena
Praėjusią savaitę Lietuvos abiturientams, kurių šiais mokslo metais, kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, yra beveik 25 000, nuskambėjo Paskutinis skambutis. Šia proga šalies švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė išplatintame sveikinime abiturientams teigė: „Paskutinis skambutis kviečia jus į naują, naujas erdves ir galimybes atveriantį bei savarankišką gyvenimo etapą“.
Deja, visai netrukus to savarankiško gyvenimo pradžia aptemdė Velžio gimnazijos (Panevėžio r.) abiturientų bendruomenę – Paskutinio skambučio įspūdžius užgožė itin skaudi tragedija ir kaltės jausmas.
Visa tai – dėl net dvi gyvybes nusinešusios avarijos, kurios dalyviai buvo ir keli Velžio gimnazijos abiturientai. Jiems vidurdienį gimnazijoje iškilmingai nuskambėjo Paskutinis skambutis, o po pustrečios valandos būrelis abiturientų jau bendravo su policininkais tragedijos vietoje, ties Vyčių kaimu, kur žuvo jauna mama (27 m.) ir jos dukrelė (7 m.). Policijos pareigūnų teigimu, prieš žūtį moteris vairavo automobilį „Opel Meriva“ ir lemiamu momentu bandė išvengti kliūties, kuri staiga atsirado jos kelyje. Ta kliūtis buvo didžiulė kartoninė dekoracija – skrybėlė, netikėtai nukritusi nuo minėtų abiturientų automobilio. Milžiniška kepure pasipuošę abiturientai po Paskutinio skambučio iškilmių važiavo Panevėžio link. Jų laukė suplanuotos linksmybės. Moksleiviai nuo Velžio gimnazijos buvo spėję nuvažiuoti vos apie 2 kilometrus.
Kliūtis sutrikdė
Avarijos tyrėjai kol kas negali atsakyti, kas tikrasis avarijos kaltininkas. O smalsūs vertintojai kaipmat pasidalijo į dvi grupes. Vieni kaltina pačią moterį, esą nesugebėjusią lyg niekur nieko pervažiuoti kartoninę kepurę ir važiuoti toliau, todėl staiga išsukusią į priešingą eismo juostą, kurioje jos vairuojamas opelis susidūrė su priešais važiavusiu ir priartėjusiu sunkvežimiu DAF su puspriekabe. Opelis tiesiog palindo po sunkiasvorės mašinos priekiu ir įstrigo. Smūgio būta tokio stipraus, kad opelio priekinėje keleivio sėdynėje buvusi speciali kėdutė su mažamete vairuotojos dukra atsidūrė vairuotojo vietoje. Mergytė žuvo iškart. Netrukus užgeso ir jos mamos gyvybė, kurią kone pusvalandį dar bandė gelbėti atskubėję medikai.
Kiti šios liūdnos informacijos vertintojai kaltina abiturientą (19 m.), vairavusį automobilį BMW, ant kurio prieš kelionę buvo pritvirtinta didžiulė kartoninė kepurė. Ji važiuojant atitrūko nuo automobilio – greičiausiai dėl nemenko tuo metu buvusio vėjo. Atitrūkusi skriejo atgal ir tuoj pat atsitrenkė į paskui važiavusį kitą abiturientų automobilį, vairuojamą taip pat moksleivio (19 m.). Šis, beje, nesutriko. Tačiau paskui šį automobilį ta pačia kryptimi važiavusio opelio vairuotojai situacija, kai dekoracija po smūgio liko gulėti ant važiuojamosios kelio dalies, atrodė kitaip – juk moteris nežinojo, kad dekoracija kartoninė, lengva, be to, ji jaunos vairuotojos kelyje atsirado netikėtai. Tuomet ir įvyko mašinų kaktomuša.
Tuo metu abu abiturientų automobiliai jau buvo sėkmingai nuvažiavę į priekį. Tačiau moksleiviai nepabėgo iš įvykio vietos – sustojo, liudijo, išgyveno dėl nelaimės pasekmių.
Gali būti kaltas
Abiturientas, nuo kurio automobilio nukrito didžiulė dekoracija, šiuo metu nėra įtariamasis eismo nelaimės tyrime, bet jeigu per tyrimą bus nustatyta, kad būtent dekoracija buvo avarijos priežastis, mašinos vairuotojui teks atsakyti už sukeltą avariją. Mat, pagal Kelių eismo taisykles, vairuotojas privalo užtikrinti, kad jo transporto priemonė, jos dalys ar pamesti daiktai nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Taigi kol kas pareigūnai tiria tragiškos avarijos priežastis ir neatmeta nė vienos galimos versijos. Jiems padėti turėtų ekspertai.
Vis dėlto abiturientams, dalyvavusiems šioje avarijoje, neramu. Jiems akcentuota, kad iškart kaltinti vien žuvusią vairuotoją negalima, nes nė vienas vairuotojas iš anksto negali žinoti, kaip jis pasielgtų kelyje, staiga išgąsdintas netikėtumo. Kol kas aišku tik viena – abiturientai tikrai nesiekė, kad įvyktų tragedija.
Ši nelaimė paskatino vėl priminti moksleiviams, kad jų šventės, atostogos, kitos įvairios linksmybės niekada neapsaugotos nuo nelaimių, per kurias gali nukentėti ir jie patys, ir kiti žmonės. „Akistatos“ straipsnių archyvas liudija, kad nelaimės ir gedulas lydi kone visas linksmesnes moksleivių šventes, tarsi tai būtų susiję net su mistika. Avarijos, maudynės, šventės pirtyse ar kaimo turizmo sodybose ir panašiai, kai moksleiviai skuba džiaugtis užbaigtu kokiu nors savo gyvenimo etapu, savarankišku gyvenimu, toli gražu ne visada baigiasi vien džiugiai. Ypač tai rizikinga, kai šventėse neapsieinama be alkoholio ar užmirštama, kad vairuotojo pažymėjimas pirmą kartą į rankas paimtas vos prieš kelis mėnesius.
Gedulas – ne retenybė
Ne be gedulo ženklo Paskutinis skambutis šiais metais paminėtas ir Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijoje. Šios šventės nesulaukė gimnazijos abiturientas Mantas A. „Akistata“ neseniai pasakojo, kaip jis gegužės pradžioje žuvo kartu su savo bendraamžiu draugu, važiuodami mopedu. Vaikinų gyvenimas užgeso Želsvos kaime, kur jie gyveno. Ar jie patys kalti dėl avarijos, per kurią mopedas kelyje susidūrė su lengvuoju automobiliu, dar neatsakyta. Tačiau abituriento Manto A. suolas per Paskutinį skambutį buvo tuščias...
Gedulingos Paskutinio skambučio šventės skonį pažįsta ir kitos Marijampolės krašto gimnazijos – Kazlų Rūdos Kazio Griniaus – bendruomenė. Tai įvyko 2013-aisiais – eismo nelaimės auka tapo abiturientė Rūta K. (18 m.). Mergina, vairuodama lengvąjį automobilį, žuvo Paskutinio skambučio išvakarėse, o jos laidotuvės įvyko abiturientų brandos egzamino išvakarėse. Avariją sukėlė kito vairuotojo – girto – nesuvaldytas automobilis.
Tais pačiais metais Paskutinis skambutis ne tik iš mokyklos, bet ir iš gyvenimo staiga išvedė Panevėžio „Minties“ gimnazijos abiturientus Paulių K. (19 m.) ir Luką R. (18 m.). Vaikinai vakare paskendo tvenkinyje, prie kurio esančioje kaimo turizmo sodyboje Panevėžio rajone jie su kitais abiturientais linksminosi per savo šventę. Kadangi tragedijos liudininkų nebuvo, beliko manyti, kad vienas abiturientas pradėjo skęsti, o kitas puolė jo gelbėti, tačiau tai pražudė abu.
2012-aisiais Lukšių V. Grybo gimnazijoje (Šakių r.) išvis nebuvo planuotų Paskutinio skambučio iškilmių, nes tą dieną mokyklos bendruomenė laidojo savo aštuntoką Joną Š. Paauglys žuvo per avariją, kurią sukėlė girtas Šakių policininkas. Žuvęs berniukas buvo dar ir gimnazijos abituriento Liudo Š. brolis, todėl gedulu dvelkė ir abiturientų klasėje.
Lygiai prieš 7 metus gedulingai Paskutinis skambutis suskambėjo jau minėtoje Panevėžio „Minties“ gimnazijoje, kurios du abiturientai paskendo 2013-aisiais. Tąkart šios šventės rytą žuvo abiturientę Karoliną V. (19 m.) per dvyliktokų rytines šėliones motociklu „Yamaha“ skubiai vežęs ir į automobilį rėžęsis jos pažįstamas baikeris Raimundas K. (31 m.). Karolina liko gyva, bet buvo rimtai sužalota.
2008-aisiais Paskutinį skambutį gedulas aptemdė Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje (Mažeikių r.). Per šią šventę, po oficialių iškilmių moksleiviams išvykus švęsti į poilsiavietę Uikių miške, prie Plinkšių ežero, už kelių kilometrų nuo Sedos, naktį dingo abiturientas Arvydas R. (19 m.). Maždaug po savaitės vaikino kūnas buvo surastas nuskendęs Plinkšių ežere. Pareigūnai neslėpė, kad abiturientai tuokart buvo gėrę nemažai alkoholio.
Pagundų metas
Nelaimės abiturientų tyko ir per kitas linksmybes – jų išleistuves liepą, po visų abitūros egzaminų. Ši proga šalyje irgi jau ne kartą paženklinta gedulo. Būta mirtinų avarijų, kai abiturientai automobiliais lėkė per savo šventę, būta nelaimingų atsitikimų vandenyje, po išleistuvių ieškota staiga pradingusių jaunuolių – amžinai nebesugrįžusiųjų namo.
Na, o visiems moksleiviams dabar prieš akis – ilgos vasaros atostogos. Su įvairiomis pagundomis – malonumais, nuotykiais, siurprizais. Deja, ir su nelaimėmis ar net tragedijomis, nes tokių niekada nepavyksta išvengti. Skaičiuojama, kad rugsėjo 1-ąją į mokyklos suolą Lietuvoje nebegrįžta nemenka klasė moksleivių, per vasarą tapusių įvairių nelaimių aukomis. Kad tokių būtų mažiau, būtinas atsakingas suaugusiųjų požiūris į vaikų užimtumą atostogų metu, į jų priežiūrą, vis prisimenant konkrečias moksleivių tragedijas kaip išmoktą pamoką.
Irena ZUBRICKIENĖ