Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vidiškiečiai tęsia XIX amžiaus Velyknakčio tradiciją

Vidiškių miestelis turi seną tradiciją, atgaivintą iš XIX amžiaus. Tai – Velyknakčio ceremonija, rengiama Velykų išvakarėse. Jos metu ant laužo bažnyčios šventoriuje dažomi margučiai. Plačiau apie šią tradiciją papasakojo Ukmergės kultūros centro Vidiškių skyriaus renginių organizatorė Janė Giedraitienė.

Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad XIX a. Vidiškiuose buvo tradicija prieš šventas Velykas visą naktį melstis. Žmonės atsinešdavo kiaušinius.

Kol vykdavo pamaldos, jie būdavo nudažomi. Velykų rytą margučius tikintieji parsinešdavo namo. Šią tradiciją aprašė kraštotyrininkas Rimvydas Stanislovas Butautas-Kudirka.

J.Giedraitienė apie ją sužinojo iš Ukmergės kultūros centro etnokultūros specialistės Vilmos Mulevičiūtės-Sabaliauskienės, kuri dalyvavo minėto kraštotyrininko paskaitoje „Ant Gavėnios tilto“. Tuomet Vidiškiuose ir buvo atgaivinta tradicija rengti Velyknakčio ceremoniją.

Pirmą kartą atgaivinta ceremonija vyko 2016-aisiais. J. Giedraitienė, kuri kasmet organizuoja šį renginį, papasakojo, kaip viskas vyksta. „Dabar per naktį nebesimeldžiame, tad ir ceremonija trunka tik tol, kol vyksta šv. Mišios“, – sakė ji.

Didįjį šeštadienį bažnyčios šventoriuje sukuriama ugnis. Prieš ceremoniją ji pašventinama. Tada klebonas bažnyčioje aukoja vėlyvąsias mišias, o lauže dažomi iš anksto paruošti margučiai, kurie po pamaldų išdalijami tikintiesiems.

„Pirmą kartą dažėme šimtą kiaušinių“, – pasakojo J. Giedraitienė. Pasak jos, tąsyk ne viskas pasisekė. Kadangi visą šimtą kiaušinių į didžiulį katilą sudėjo per kartą, dugne buvę suskilo.

Norėjo marginti natūraliais būdais, be chemijos. Prisirinko dažančių savybių turinčių žolynų, tačiau jie nenudažė ryškiai. Klebonas po mišių pats dalijo margučius.

Kitais metais jau dažė pusantro šimto kiaušinių, tik ne visus iš karto, o dalimis. Tad nė vienas nesudužo.

Be to pradėjo vesti kiaušinių marginimo edukacijas, kurios vyksta kelios dienos iki Velykų. Jų metu paruošiama dalis kiaušinių, kurie po Velyknakčio ceremonijos išdalijami.

Kiaušinių, kad neįsimaišytų koks senas, gyventojai iš namų nesineša, jais pasirūpina organizatoriai – ar patys nuperka, ar rėmėjai dovanoja. Šiemet kiaušinių parūpino Ukmergės kultūros centras.

Pagrindiniai tradicijos tęsėjai ir puoselėtojai, pasak J. Giedraitienės, yra bendruomenės nariai, ceremonijoje dalyvaujantys šeimomis, bei kultūros darbuotojos. Šiemet į dažymą įsitrauks ir vaikai, atvyksiantys į edukacijas.

Šiųmetė Velyknakčio ceremonija balandžio 16-ąją  prasidės 20 val. 30 min. Mišių pradžia – 21 val., tačiau ceremonijos dalyviai renkasi anksčiau, nes reikia sukurti laužą, pasiruošti.

Šiemet Didžiąją savaitę kiaušinių marginimo edukaciniai užsiėmimai surengti net keturis kartus. Vidiškių kultūros namuose – balandžio 13 dieną nuo 16 val., 15 dieną nuo 10 ir nuo 14 val. ir Rečionių jaunimo centre – balandžio 14 dieną nuo 16 val.

Edukacijų metu mokomasi įvairių marginimo būdų. Populiariausias ir paprasčiausias – dažymas žolynais, juos glaudžiant prie lukšto ir įvyniojant į medžiagą.

Marginti vašku moko Valdutė Kunigėlienė. „Čia reikia ir kūrybiškumo ir įgudusios rankos“, – pastebi J. Giedraitienė.

Naujoviškas būdas – marginimas sukant į servetėles. O vienas sudėtingesnių – skutinėjimas.

Velyknakčio ceremonija – tai ne tik senosios miestelio tradicijos atgaivinimas, tęsimas ir puoselėjimas. Dabartiniais laikais ji turi savo prasmę. „Tas dažymas kartu, dalijimasis – tai bendruomeniškumas“, – sakė J. Giedraitienė.

Rekomenduojami video