Spalio mėnesį kino teatruose sėkmingai rodomas naujas lietuviškas vaidybinis filmas „Vesper“. Režisieriai lietuvė Kristina Buožytė ir prancūzas Bruno Samper. Prancūzų ir belgų kompanijos padėjo filmą kurti, bet jį vistiek pelnytai vadinam savu. Operatorius, dailininkai mūsiškiai. Filmuojamas buvo Lietuvos gamtoje.

Prabangus lietuviškas kinas

Filmas kainavo 5 milijonus eurų ir tai yra Lietuvos rekordas. Europoje tai yra vidutinis biudžetas. Nei mažas, nei didelis. Kita kalba, kad filmo žanras nusakomas, kaip mokslinė fantastika, kurios veiksmas vyksta išgalvotoje ateityje. Autoriai piešia mūsų planetos ateitį, neįkalindami veikėjų tarp keturių sienų. Matome danguje skraidančius aparatus. Elitinė visuomenė gyvena citadelėse. Varguoliai zuja žemės purvynuose, kuriuos praturtina spalvinga augmenija. Ją itin turtingai vaizduoja režisieriai, mėgstantys sintetinę biologiją ir kitas mokslo naujoves. Visa tai matant, sunku patikėti, kad filmo biudžetas tik 5 milijonai. Vizualinėm detalėm „Vesper" pasaulis turi panašumų su „Įsikūnijimu, „Grobuoniu" ir net „Žvaigždžių karais"(Personažą lydintis dronas, kuris primena žvaigždėse riedantį robotą, juodi imperijos kariai). Išvardinti Holivudo blokbasteriai tapo brangiausiais filmais kino istorijoje. Mūsų filmas sukurtas tik už menkus 5 milijonus. Dėl to vienareikšmiškai reikia žavėtis visa filmo kūrybine grupe. Jie demonstravo profesinį stebuklą. Pinigų stoką kompensuodami savo atsidavimu, meistryste, tikėjimu. Viskas vardan to, kad mums būtų įdomu.

Geras filmas nuo vidutinio skiriasi detalėmis. „Vesper“ istorija gana paprasta. Jeigu dailininkai taupytų save ir biudžetą, filmas paskęstų dažnai matomų distopijų fone. Dabar taip nėra. Kristina ir Bruno sugalvojo daug prasmingų detalių. Dailininkai prikaišiojo jomis kiekvieną kadrą. Taip filmas pakilo į Holivudo techninį lygį ir laimėjo festivalinio žiūrovo simpatijas.

Kinas apie brendimą

Pagal žanrą filmą priskiriu brendimo kinui (coming of age). Pagrindinė filmo veikėja Vesper yra 13 metų mergaitė. Ji gyvena su paralyžuotu tėvu Dariumi. Jis bendrauja su dukra drono pagalba. Dronas kalba ir nuolat stebi Vesper. Kada jai reikia patarimo ir kada tėvo priežiūra įkyri. Norisi prieštarauti ir nuo jos pailsėti. Pagal šio žanro taisykles ateina laikas gyventi savarankiškai, be tėvo globos. Eiti į gyvenimą ir atlikti savą misiją. Brendimo filmai labai populiarūs Europos ir Holivudo kine. Neveltui „Vesper" užima garbingą vietą amerikiečių filmų platformose.

Identifikacijos tema ir savęs paieškos yra visų Kristinos Buožytės filmų centras. „Kolekcionierės" (2008) herojė ieško emocijų. „Auroros"(2012) mergina guli komos būsenoje ir su mokslininku sapnuose testuoja jausmų ribas. Vesper ieško savo vaidmens civilizacijos ir gamtos restarte.

Bruno Samper mėgsta kino kalbos naujoves ir padeda Kristinai ieškoti plastiško ir įdomaus vaizdo istorijos emocinei pusei sustiprinti.

Autorių, autorių !

„Kolekcionierė" buvo studentiškas filmas savo užmoju, bet viliojo trileriška įtampa. Jos pasirodymo metu Lietuvoje trūko populiarių žanrų. Žiūrovams atsibodo lėto ritmo medituojantys lietuvių autorių opusai. Kristina suteikė viltį pamatyti mums amerikietišką modelį-stiprius charakterius ir veiksmo vystymą.

Dabar situacija pasikeitė. Emilis Vėlyvis atsigręžė į žiūrovą savo komedijom „Zero", „Redirected". Šį rudenį kviečia į rimtą detektyvą „Piktųjų karta". Prodiuseris Žilvinas Naujokas mušė lankomumo rekordus su filmais „Tada Blinda. Pradžia" ir „Tarp pilkų debesų". Atėjo nauja karta, kuri įsigudrino kurti vien tik komercinį kiną ir skaičiuoti pelną. Pasipylė pigios lietuviškos komedijos, kurių autorystė jau ir nelabai įdomi. Kas ten ką režisavo.

Anksčiau nepatenkinti dėl partizanų rūke, mūsų žiūrovai suprato, kad beveidis kinas ne visada yra įdomumas. Nesvarbu, kokio žanro.

„Vesper“ šiame kontekste irgi  iššaukia naujus kaprizus. Po filmo premjeros „Vingio“didžiojoje salėje kritikė Rasa Paukštytė praeidama paklausė „kaip?". Aš iškart atsakiau „Gerai. Labai solidu“. Kristina Buožytė gali drąsiai užimti Kathryn Bigelow vietą Holivude. Jos kolega Bruno Samper gyvena netoli Luco Bessono studijos.

Įvertinęs aukščiausios prabos kiną, aš šį kartą pasigedau daugiau autoriaus. Dar scenarijaus rašymo stadijoj.

Pasaka visai šeimai

Spauda skuba filmą anonsuoti, kaip Lietuvos fantastiką. Man jis labiau yra pasaka. Angliškai „fantasy". Kristina mėgsta brutalias detales, bet tai nedraudžia filmo rodyti visai šeimai. Priminsiu, kad visos pasakos yra baisios, kupinos nepadorių juokų ir smurto. Jos buvo kurtos tamsiais viduramžiais, kai miesto aikštėse degino raganas ir kapodavo rankas vagišiams. Pažiūrėkite italo Matteo Garronės „Pasakų pasaka"(2015). Ko tik ten nėra. Todėl, kad filmas buvo kurtas pagal originalias pasakas. Vėliau jas pagražino romantikai Šarlis Pero, broliai Grimai, H.K.Andersenas, Vilhelmas Haufas ir kiti. Puritoniškas Holivudas jų adaptacijas dar labiau kastravo ir vaikystėje mes matėme tik cenzūruotas pasakų santraukas. Kristinos ir Bruno „Vesper" yra panaši tradicinė pasaka, tik jos veiksmas vyksta sąlyginėj ateity ir situacijos priartintos dabartiniam pasauliui.

Filme vaidina anglų aktoriai . Pagrindinę mergaitę Vesper suvaidino labai įdomi Raffiella Chapman. Dabar jau 15-os metų jaunoji atlikėja. Ji tobulai įkūnijo vaikystės svajonių, paauglystės brendimo ir nevaikiško kovingumo idealą. Ją supa įdomių aktorių ir tipažų komanda. Anglas Eddie Marsan, Velsietis Richardas Brake, netradicinė modelė Melanie Gaydos, Sašos vaidmeniu žinomas Markas Eimontas.

Lietuvos kine trūksta kompozitorių. Prancūzas Dan Levy sukūrė muziką „Vesper" garso takeliui.

Filmą gana anksti nutekino interneto piratai. Gera žinia, kad lietuvių filmai retai kada susilaukdavo tokio šešėlinės rinkos dėmesio. Kas pumpuos lietuvišką filmą? Norėjosi sakyti kovotojams su nelegaliom torentų platformom. Tuo labiau užsienyje. „Vesper" pumpuoja, vadinasi filmas  įdomus paprastiems mirtingiesiems  už Lietuvos ribų. Kita kalba, kad filmą reikia žiūrėti kine. Dideliam ekrane ir su geru garsu.