Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasaros kino ekspresas

Kino teatruose rodomas naujas nuotykių filmas „Kulkų ekspresas“ su daugybe puikių aktorių.  Paskutinį vasaros mėnesį žmonės skuba prie jūros, todėl filmų platintojai ryžtasi rodyti vienkartines pramogas – pasilinksminau ir pamiršau.

Traukinių magija

Traukiniai tapo brangiu ir retu transportu. Perkelti į juos filmo veiksmą labai smagu. Čia galima miegoti, muštis, valgyti, mylėtis ir judėti į priekį. Traukinyje galima kurti melodramą, siaubo filmą, komediją ir detektyvą. Taip atsiranda atskiras požanris  – traukinių filmai.

​​Neseniai matėme Agatos Kristi ekranizaciją „Žmogžudystė Rytų eksprese“, antiutopiją „Sniego traukinys“ („Snowpiercer“), zombių filmą „Traukinys į Busaną“.

„Kulkų ekspresas“ („Bullet train“) – tiesiogiai išverstas pavadinimas, anglų kalba reiškiantis greitą kaip kulka traukinį, o ne daug kulkų vežantį traukinį. Tiesa, šaudo jame nemažai.

Tokiu pat pavadinimu Lietuvoje buvo rodytas 1975 m. japonų trileris „Greitasis traukinys“. Jame nusikaltėliai susirenka į greitąjį traukinį. Jis užminuotas ir sprogs, jeigu greitį sumažins mažiau 80 nei kilometrų per valandą. Pagal šį trilerį amerikiečiai sukūrė „Greitį“ su Keanu Reevsu ir Sandra Bullock. Naujasis „Kulkų ekspresas“ mažai ką turi bendra su senuoju japonų trileriu. Jis paremtas japonų rašytojo Kotaro Isakiʼio knyga „Septyntaškė boružė“. Taip vadinasi pagrindinis knygos ir filmo veikėjas, kurį vaidina Bradas Pittas. Jis yra profesionalus vagis, ketinantis eiti į pensiją. Jo koordinatorė Marija (aktorė S.Bullock) įkalba Boružėlę paskutinei misijai: greitajame traukinyje Tokijas–Kiotas surasti ir pristatyti jai paslaptingą lagaminėlį su pinigais. Ieškodamas traukinyje lagaminėlio, veikėjas susiduria su rinktiniais viso pasaulio žudikais. Tampa aišku, kad iš pirmo žvilgsnio lengva lagaminėlio vagystė virsta žūtbūtine kova dėl savo gyvybės.

Pasenęs postmodernizmas

Filmo stiprybė – B.Pittas, gebantis atlikti daugybę triukų ir drauge nebijantis pasirodyti esąs juokingas. Boružėlė nenori nieko žudyti, atsisako pasiimti su savimi ginklą į traukinį, kad nebūtų pagundos nusižengti naujai disciplinai. Su kiekvienu mirtinu varžovu veikėjas, vardu Boružėlė, pradeda dialogą, bando su jais susitarti taikiai. Bet derybos nesiseka, ir tai yra juokingai graudu.

Davidas Leitchas į režisieriaus kėdę sėdo atsisakęs kaskadininko ir triukų kūrėjo profesijos. Jis režisavo „Atomic blondine“, „John Wick“ ir „Deadpoole 2“. Visuose filmuose gausu ne istorijų, o triukų.

Tas pats būdinga ir „Kulkų ekspresui“. Triukai ir efektai neleidžia nuobodžiauti. Siužete ieškau ko nors naujo ar įdomaus, bet nesiseka rasti. Režisierius vadovaujasi postmodernizmo formulėmis ir pirmiausia Quentinu Tarantinu. B.Pittas skaito moralus kaip Samuelis L.Jacksonas „Bulvariniame skaitale“. Svarbia filmo puošmena tampa afroamerikietis ir baltasis anglų džentelmenas – juokinga žudikų porelė. Vis dėlto jie skiriasi nuo „Bulvarinio skaitalo“ smogikų poros, kurią vaidino S.L. Jacksonas ir Johnas Travolta. Pagrindinė Q.Tarantino kūrybos razina – mokėti rimtu veidu rodyti nebūtus dalykus ir tikinti, kad tikruosius žmones ir įvykius reikia pašalinti iš kino ir pakeisti žanro pokštais. Kai „Kulkų eksprese“ žudikas, pravarde Mandarinas, stebuklingai laikosi ant traukinio viršaus ir vėjas jo nenupučia, atrodo keista. Kai jis kumščiu išmuša priekinį stiklą, žiūrovai pakyla nuo kėdžių ir šūkteli: „Negali būti.“

Q.Tarantino sugeba įtikinti, kad žydai nugali nacius, o vergas tampa galvų medžiotoju Laukiniuose Vakaruose. Režisierius D.Leitchas tėra triukų kūrėjas, jis nesugalvoja nieko naujo. Jo humoras neturi logikos, todėl filme įtikinamai atrodo tik triukai. Visa kita juokinga savo netikrumu. Kai filmo veikėjai piktnaudžiauja ilgais dialogais, kurie turi būti sąmojingi, norisi sukti juostą kuo greičiau. Iki Q.Tarantino čia kaip iki dangaus.

Aktorių paradas

Siužeto stoką autoriai kompensuoja pasitelkdami žinomų aktorių žavesį. Anglų aktorius Aaronas Tayloras-Johnsonas, atlikęs Vronskio vaidmenį „Anos Kareninos“ ekranizacijoje, vaidina Mandariną, kuris drauge su Brianu Tyree Henryʼiu – Citrina krečia filme daugiausia pokštų. Joey King vaidina klastingą merginą žudikę, kuri slepiasi po nekaltos raudonkepuraitės įvaizdžiu. Pagrindiniu blogiuku ne pirmą kartą kine pasirinktas Michaelis Shannonas. Jo Baltoji mirtis šiame filme yra rusas. Daug ką tai pralinksmins. „Kulkų ekspresas“ pradėtas kurti dar iki visuotinio karo Ukrainoje ir vėliau buvo sustabdytas dėl pandemijos. Šovinizmą mėgstančiai Rusijos imperijai teks susitaikyti – XX a. dauguma blogiukų kalbėjo vokiškai, dabar – rusiškai.

Trumpiems dirbtiniams epizodams pakviesti Channingas Tatumas, Ryanas Reynoldsas ir S.Bullock, kad žiūrovai galėtų pasidžiaugti matydami žvaigždžių veidus. „O čia šitas!“ – kaip estrados koncerte.

Filmą prastina dirbtinių epizodų perteklius. Lotynų Amerikos epizodai stabdo veiksmo traukinyje plėtotę. Knygoje galima daug ką pateisinti, bet filme rizikinga pabėgti nuo pagrindinės veiksmo linijos. Pasinėrę į šalutines pasakojimo atšakas, autoriai turi grįžti atgal ir priminti, dėl ko mes čia susirinkome.

Techninės kino galimybės sparčiai pažengė į priekį. Dėl jų verta pasižiūrėti šią nerūpestingą pramogą kine. Juk vis dėlto vasara...

Rekomenduojami video