Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Trijų meilių fotografas

Muziejaus dvi parodų salės kviečia į pasimatymą su senais pažįstamais. Pažįstami – ne tik žmonės, bet ir gamtos objektai. Nuo praeito sekmadienio biržiečiai ir miesto svečiai gali susitikti su nostalgiškąja klasika fotografijose. Jų autorius – gamtos, kino ir teatro fotografas Audrius Zavadskis.

Žinomas menininkas daugeliui yra pažįstamas. Netiesiogiai, per fotografijas. O gal ir tiesiogiai, nes visgi Audrių sutikti mūsų krašte yra šiokia tokia galimybė – jo žmona yra kilusi iš Biržų. Migla Zavadskienė – taip pat fotografė. Tačiau visgi A. Zavadskį kino ir teatro mylėtojai labiau žino per fotografijas. Jos negali nevirpinti širdies net ir ne teatralams ar kino žinovams. Nors bent kiek šiose srityse išprusęs žmogus, be abejo, žino spektaklius, į kuriuos anuomet dėl jų populiarumo patekti nebuvo taip paprasta. Tai Vilniaus jaunimo teatro „Romeo ir Džiuljeta“, „Ugnies medžioklė su varovais“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Pirosmani, Pirosmani, „Kvadratas“ ir daugelis šio bei kitų teatrų kultinių 7-8 dešimtmečio spektaklių. Visi jie per objektyvo akį yra užfiksuoti A. Zavadskio. Būtent su žinomais aktoriais nuotraukų autorius ir kviečia į pasimatymą. Daugelis A. Zavadskio nuotraukų yra tapę iliustracijomis knygose, straipsniuose apie teatrą.

„Užaugau teatralų šeimoje“, - renginio dieną pasakojo iš Panevėžio kilęs fotografas. „Todėl teatras tarsi savaime jau buvo įaugęs į mane, man jo ieškoti ir atrasti nereikėjo.“

Kinas – dar viena tobulai nuotraukose pavaizduota menininko sritis. Šioji parodos dalis taip pat pasaldinta atpažinimo jausmu. V. Žalakevičiaus filmo „Niekas nenorėjo mirti“ (1964 m.) įamžintos akimirkos net ir nemačiusiems šios lietuviška klasika tapusios kino juostos bent akies krašteliu yra matytos. Įdomiai erdviškai eksponuojamos filmo nuotraukos iš filmavimo vietos Zervynose ir Marcinkonyse atkartoja visą siužetą.

„Kinas yra mano pirmoji meilė“, - atviravo A. Zavadskis, kūrybinį kelią pradėjęs 1963 metais Lietuvos kino studijoje. Filmavimo aikštelėje padaromi dabar jau istoriniai režisierių bei aktorių – Juozo Budraičio, Regimanto Adomaičio, Donato Banionio, Laimono Noreikos – ir daugelio kitų portretai, filmavimo momentų nuotraukos, reklaminiai kadrai.

„Teatras – mano antroji meilė. O gamta – tai pastovi meilė“, - pasakojo žinomas menininkas.

Ir net gamta šio fotografo nuotraukose kvėpuoja savo nostalgišku atpažįstamumu. Juk sodas, laukas, medis, obuoliai, vanduo, senos trobos, namų varteliai, smilgos tikriausiai kartotųsi daugelio mūsų nuotraukose, jei reiktų per jas perduoti „naminį“ jausmą. A. Zavadskis yra daugelio iki skausmo pažįstamų lietuviškų vaizdų nuotraukose autorius.

Visą parodą vienija bespalvė aura. Tai nuotraukos, pasak parodą pristačiusio Aliaus Balbierio, kurios nėra mačiusios skaitmeninės epochos. O šiandien jos juodai-baltai lyg koks vadovėlis pasakoja istoriją. Pavargę nuo spalvų akį ir protą teilsina šioje parodoje atėję į pasimatymą su laiko grįžtuvėmis.

 

Rekomenduojami video