Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
T.Blaževičius: „Kurti moterims įdomiau ir lengviau“

Vilnietis Tauras Blaževičius šiuo metu yra žinomas vardinės juvelyrikos atstovas, tačiau šią meno sritį jis atrado ne iš karto. Kad juvelyrika yra sritis, skirta būtent jam, bibliotekininko diplomą turintis vyras suvokė būdamas maždaug 25-erių, kai įsteigė pirmąją savo juvelyrikos įmonę. Elegantiški, subtilūs, saviti ir prabangūs papuošalai šiandien yra T.Blaževičiaus kasdienybė – ir darbas, ir mėgstama veikla.

Siekė tobulėti

Paauglystėje vienos geriausių draugių T.Blaževičiui buvo knygos, todėl nieko keista, kad, baigęs mokyklą, jis stojo mokytis bibliotekininkystės. Tačiau bibliotekininku taip ir netapo, užteko juo padirbėti keletą mėnesių. „Realybė neatitiko romantiško įsivaizdavimo. Kelis mėnesius padirbėjęs bibliotekoje aiškiai suvokiau, kad skaityti knygas yra viena, o jas aprašinėti pagal nurodytus standartus – visai kas kita. Man tai buvo nuobodu“, – pirmąją darbovietę prisiminė vilnietis.

Kuo užsiimti toliau, jis ilgai nesvarstė. Ne vienas sostinės senamiestyje laisvalaikį dažnai leisdavusio vaikino draugas buvo menininkas. „Jie tuo metu studijavo Dailės ar Teatro ir muzikos akademijose. Aš pats menininkas nebuvau, todėl nusprendžiau jiems padėti parduoti savo kūrinius. Įkūriau meno galeriją, kurioje prekiavau ne tik juvelyrikos, bet ir dailės, grafikos, skulptūros, keramikos darbais. Buvau tarsi tarpininkas tarp kūrėjų ir pirkėjų“, – pasakojo Tauras.

Vis dėlto labiausiai jį traukė būtent juvelyrika. Pirmoji mintis pabandyti ir pačiam sukurti bei pagaminti papuošalą vyrui kilo tada, kai auksakaliai, su kuriais tuo metu bendradarbiavo, atsisakė įgyvendinti užsakovo idėją. „Tuo metu ir pats pradėjau dažnai važinėti į Vokietiją, kur susipažinau su vietiniais auksakaliais. Per petį vis pažiūrėdavau, kaip jie dirba, supratau, kad viskas yra įmanoma. Iki šiol prisimenu pirmąjį savo darbą. Tai buvo pakabukas su baltiškojo motyvo replika“, – pasakojo T.Blaževičius.

Pradžia buvo sunki

Kai Tauras suprato, kad papuošalus galima padaryti taip, kaip reikia, apėmė azartas. Suprasdamas, kad pats nėra auksakalys, jis pasamdė meistrus, kurie nesiginčydami įgyvendindavo visus jo projektus. Tam, kad susitaupytų pinigų savo juvelyrikos įmonei, dirbo ne tik meno galerijoje, bet ir pardavinėjo antikvarinius baldus. Surinkęs reikiamą sumą, netruko įsteigti įmonę, tačiau ji gyvavo vos tris mėnesius.

Tada entuziazmo buvo daugiau nei žinių. Prisirinkau visiškai nevykusių žmonių, todėl labai greitai įmonę ištiko bankrotas. Pagrindinė pamoka, kurią išmokau, buvo tokia: jei priimi žmones dirbti, turi aiškiai žinoti, ko iš jų tikiesi. Turi pats žinoti visus gamybos žingsnelius, išmanyti technologijas ir t. t. O jei pats negali visų darbų padaryti, turi išmanyti, kaip jie padaromi“, – įgyta patirtimi dalijosi juvelyras.

Šiandien jis neneigė, kad yra savamokslis, o pagrindine savo darbo priemone vadina kompiuterį, kuriame realizuoja visus savo sumanymus. Neapsieina ir be įvairių knygų, knygelių, blonknotų, kuriuose nuolat piešia papuošalų eskizus. Save T.Blaževičius vadina vardinės juvelyrikos atstovu. „Vardinė juvelyrika yra tada, kai idėja priklauso vienam žmogui, o dizainą kurti ir gaminti gali kiti meistrai. Autorinės juvelyrikos atstovai papuošalų kūrimo ir gamybos procese dalyvauja nuo pradžių iki galo“, – skirtumus įvardijo T.Blaževičius.

Geidžiamiausi – deimantai

Savo kuriamų papuošalų stilistiką T.Blaževičius įvardija kaip pasendintą minimalizmą, ją nusižiūrėjo dar Vokietijoje, kurioje gyveno trejus metus. Žymaus sostinės juvelyro papuošalų pagrindas – aukštos prabos auksas, pusiau brangūs ir brangūs akmenys.

Užsakovės – daugiausia moterys. Vyrams kurti labai sunku, todėl tai darau itin retai. Galutinis rezultatas – bendras mano ir užsakovės kūrinys“, – sakė jau daugiau nei 16 metų profesionaliai juvelyrikos srityje dirbantis vyras. Jis neslėpė, kad Lietuvoje populiariausi ir geidžiamiausi akmenys yra deimantai. Tiesa, paklausūs ir kiti brangieji akmenys: safyrai, rubinai. O kai kurie klientai mieliau renkasi papuošalus su pusiau brangiu akmeniu: ametistu, topazu, mėnulio akmeniu, granatu.

Pasak Tauro, būtent akmuo sudaro didžiąją kūrinio kainos dalį. Juvelyras neabejojo, kad, nešiojant brangų vardinės ar autorinės juvelyrikos darbą, svarbų vaidmenį atlieka žinojimas, ką nešioji: ar taurųjį akmenį, ar mažiau vertingą.

Iš pirmo žvilgsnio jie gal ir nesiskiria, bet juk tu žinai, ką turi. Ne paslaptis, kad beveik visi brangieji akmenys turi susintetintus atitikmenis. Bet tai ir tėra sintetinis atitikmuo, o ne gamtos sukurtas ir žmogaus sunkiai surastas ir iškastas natūralus brangakmenis“, – kalbėjo pašnekovas.

Lietuvoje sėkmingai kuria ir parduoda ne vienas vardinės ar autorinės juvelyrikos atstovas, tad tokių papuošalų paklausa šalyje tikrai yra.

Papuošalų kainos yra įvairios, tikrai ne visi kainuoja kosminius pinigus. Neabejoju, kad beveik kiekvienas žmogus kas dešimt metų gali sau leisti nusipirkti bent vieną brangų ir vertingą papuošalą. O jei įsigytas papuošalas bus vykęs, jis džiugins daugiau nei dešimtmetį, o gal net pereis kitoms kartoms. Ne mažiau svarbi yra ir papuošalo simbolinė vertė, tada jo brangumas tampa labai sąlyginis“, – mintimis dalijosi T.Blaževičius.

Prietarais netiki

Daug auksakalystės paslapčių Tauras sužinojo Vokietijoje – šalyje, kurioje šios meno srities istorija ir tradicijos tęsiasi ne vieną šimtmetį. Nors sovietiniais laikais Vilnius taip pat buvo vienas iš Europos auksakalystės centrų, Lietuvoje papuošalų gamybos istorija yra tarsi sutrūkinėjusi. Taigi ir auksakalystės tradicijos čia ne tokios gilios. Galbūt dėl šios priežasties T.Blaževičius vis susiduria su įvairiais prietarais tikinčiais užsakovais, kurie renkasi tik tam tikrus akmenis. Tačiau jis pats tuo aklai netiki.

Jei egzistuotų laimingi akmenukai, tai Pasaulio bankas kiekvienam Žemės gyventojui finansuotų po vieną tokį akmenuką, ir visi būtų laimingi. Bet juk taip nėra. Tačiau kiekvienas renkamės tai, kuo norime tikėti. O tikėti – svarbu“, – sakė juvelyras.

Papuošalų kūrimas Taurui iki šiol teikia didžiulį džiaugsmą. Kūrybinių duobių, aišku, būna. „Anksčiau nervindavausi, panikuodavau, kad gal jau išsisėmiau. Bet dabar žinau, kad tai – laikina“, – pasakojo menininkas. Geriausiai tokiais atvejais atsitraukti nuo darbo, išvykti į kelionę, pakeisti aplinką. Grįžęs į savo kūrinius pažvelgi tarsi naujomis akimis, kritiškai juos įvertini.

Anksčiau daug knygų skaitęs vyras prisipažino, dabar tai darantis labai retai, mat vis rečiau randa, kas jį sudomintų. Juokauja, kad gal ateis laikas, kai rašyti pradės pats. Juk nieko negali žinoti.

[gallery ids="12870,12869,12868,12866,12862,12863,12864,12865"]

Rekomenduojami video