Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sužlugdyta svajonė atvėrė archeologijos pasaulį

Vilniaus universitetą garsina daugybė nusipelniusių mokslininkų. Vienas jų – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius. Šio žmogaus biografija išties turtinga. Beveik dešimtmetį dirbęs aplinkosaugoje, vėliau ėmė kasinėti Lietuvos valdovų rūmus. Apsigynęs daktaro disertaciją būtent apie radinius šiuose rūmuose, A.Kuncevičius pradėjo dirbti Vilniaus universitete. Dideli iššūkiai niekada nesužlugdė profesoriaus svajonės – gilintis ir domėtis mūsų valstybės istorija.

Naujas pomėgis

Archeologas prasitarė, kad jis labai norėjo studijuoti Lietuvos istoriją. Tai lėmė archeologijos studijų pasirinkimą. Jos apėmė itin platų spektrą – nuo šiaurės elnių iki dabartinių kasinėjimų. Baigęs studijas ilgą laiką A.Kuncevičius dirbo paminklosaugoje, tačiau mokslo ir naujų atradimų profesoriui buvo negana. Anot mokslų daktaro, Valdovų rūmai jam, dar jaunam archeologui, buvo itin gera mokykla. „Man visuomet buvo labai įdomi Lietuvos valstybės istorija, tad aš domėjausi dalykais, susijusiais su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Šio jausmo vedamas pradėjau domėtis Valdovų rūmais ir galiausiai – juos kasinėti. 1988–1990 m. šių rūmų kasinėjimai buvo itin populiarūs. Buvo inicijuojama šimtai ekskursijų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Valdovų rūmų dalis, kurią dabar vertiname kaip archeologinį atradimą, – apatinis aukštas, rūsiai ir kokliai buvo atkasti būtent tada“, – prisiminimais dalijosi A.Kuncevičius.

Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius.

Kuriozai ir brangiausi radiniai

Paklaustas apie sunkiausius kasinėjimus, archeologas ir vėl paminėjo Valdovų rūmus: „Tai buvo daugiausia jėgų pareikalavęs darbas. Buvo šalta, daug vandens ir purvo.“ Vėliau vyko Napoleono kareivių kapaviečių kasinėjimai. Jie, pasak profesoriaus, taip pat nebuvo lengvi. „Tuo metu tai buvo itin sensacingas dalykas. Atvažiavo filmuoti netgi „Discovery Chanel“ televizijos kanalas. Žinoma, nenorėjome blogai pasirodyti, tad teko sugalvoti kasinėjimo metodiką, nes rasti tokią buvo sunku. Reikėjo dirbti itin giliai, labai mažame plote. Žmonės buvo sumesti penkiais, šešiais aukštais, ant jų vaikščioti negalėjome, nes taip būtume sutrypę kaulus“, – pasakojo A.Kuncevičius. Anot archeologo, net ir sunkiuose kasinėjimuose netrūkdavo kurioziškų situacijų.

„Prisiminiau, kad „National Geographic“ Egipte kasinėdami naudojo siurblius, tad nutariau, kad ir mums reikėtų pasekti jų pėdomis. Išsinuomojome iš kažkokio autoserviso, kad lengviau galėtume nupūsti smėlį, dulkes“, – juokėsi pašnekovas. Pasak A.Kuncevičiaus, kasinėjant būna įvairių nutikimų. „Pamenu, kasinėjome Senuosius Trakus, kuriuose, kaip žinome, vyko kunigaikščio Vytauto ir Birutės vestuvės. Šie kasinėjimai buvo itin populiarūs, dažnai atvykdavo ir žurnalistų. Taip atsitiko ir tąkart. Tuo metu studentai dirbo, o aš buvau nuošalyje. Atvažiavo žurnalistė, paklausė kasinėjančių merginų, ką pavyko rasti. Girdžiu, kaip studentės sako: „Šiandien suradome Birutės žiedą.“ XIV a. vidurio graviruotas paauksuotas žiedelis buvo išties labai vertingas radinys. Aš joms juokais leptelėjau, kad ten Birutės žiedas, nors tikrai taip nebuvo. Tai vienintelis papuošalas, kurio kopijos aš paprašiau. Jį ir esu dabar užsimovęs“, – tarstelėjo profesorius, rodydamas ant piršto užmautą auksaspalvį žiedą. Pasak mokslininko, šio žiedo originalas saugomas Medininkų pilyje. A.Kuncevičius, paklaustas, kokiais atradimais labiausiai džiaugiasi pats, atskleidė, jog yra labai laimingas suradęs dar vieną mūrinę pilį Trakuose. Kalbėdamas apie svarbiausius atradimus istoriniame kontekste, profesorius džiaugėsi Dubingiuose atkasęs Mikalojų Radvilą Juodąjį ir Mikalojų Radvilą Rudąjį. „Dubingiuose norėjome pasižiūrėti, kaip atrodo visiškai sugriuvusi bažnyčia. Netyčia pataikėme ant spėjamos Radvilų palaidojimo vietos“, – prisiminimais dalijosi archeologas.

Kada geriau nekasti

Sausio mėnesį Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, vykdydami kalno tvarkybos darbus, archeologai aptiko keturių asmenų palaikus. A.Kuncevičiaus nuomone, keliama hipotezė, kad surasti palaikai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, per ankstyva. „1863 m. 21 sukilėlis buvo pakartas Lukiškėse. Iš jų surado 4 ar 5. Teigti, kad dabar atkasti Zigmanto Sierakausko ir kitų palaikai, yra per anksti. Pirmiausia reikia iškasti juos visus, o tada bandyti atrinkti istorines asmenybes. Tai būtų lengvesnis variantas, nes išlikę jų piešiniai, nuotraukos. Tuomet jau reikia dirbti kartu su istorikais, menotyrininkais ir antropologais. Būtent taip buvo surastas Kristijonas Donelaitis, vyskupas Vincentas Borisevičius Tuskulėnuose. Yra lyginamos kaukolės pagal turimą ikonografinę medžiagą, nuotraukas, tuomet daroma kaukolės rekonstrukcija“, – apie palaikų atpažinimą pasakojo archeologas. Anot profesoriaus, itin atsargiai reikia kasinėti kapavietes. „Pirmiausia reikia žinoti, kokiu tikslu tu jas judini“, – sakė jis. A.Kuncevičiui teko kasinėti daug palaidojimo vietų, tačiau mokslininkas džiaugėsi tuo, kad visi palaikai buvo garbingai perlaidoti. „Kartais šaipomasi, kad Lietuvos archeologai mėgsta kasinėti kapinynus, nes jie yra įdomesni, paprastesni. Guli kokia nors kuršių moteris, labai gražiai pasipuošusi, jos labai gražūs papuošalai, galima gražių straipsnelių apie tai parašyti. O kai kasinėji gyvenvietę, nerasi kokių nors didesnių stebuklų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Palangoje vykdomi archeologiniai kasinėjimai atskleidė įdomių dalykų. Nuotraukoje puikiai išsilaikiusio žirgo liekanos.

Archeologams darbo yra

Anot A.Kuncevičiaus, vienas pagrindinių uždavinių universitete – parengti visų istorinių laikotarpių archeologus specialistus. Mokslininkas išskiria akmens amžių, kuris, pasak jo, yra labai specifinis ir įdomus. „Visi mini Kernavę kaip UNESCO paveldą, tačiau turėtume išskirti ir Šventąją, nes akmens amžius ne tik akmenukai, bet ir unikalūs objektai, išlikę mediniai daiktai. Ypač daug tokių galima rasti Šventojoje“, – sakė archeologas. Paklaustas, kaip dabartiniams archeologams sekasi įsidarbinti, A.Kuncevičius sakė, kad ši specialybė susijusi su paminklosauga, muziejiniais radiniais, jų restauravimu, tad šiose srityse įsidarbinti nėra sunku. Archeologas prisiminė ir profesorių Liudą Mažylį, kuris dar visai neseniai buvo pagerbtas Lietuvoje už tai, kad Vokietijoje surado Vasario 16-tosios akto originalą: „Šaunuolis profesorius Mažylis, kad surado Nepriklausomybės Aktą – tai pavyzdys ir archeologams. Mes vis dar nežinome kur apsikrikštijo Mindaugas. Mes nežinome, kaip Gedimino laikais atrodė Gedimino pilis, nes ta, kurią matome dabar, yra vytautinė. Mes nežinome, kur palaidoti kiti kunigaikščiai. Turime daugybę neatrastų vietų.“

Patinka savavališka statyba

Paklaustas, kaip vertina, naujų namų statybą Vilniaus ir kituose senamiesčiuose, A.Kuncevičius sakė, kad šiuo klausimu konkrečios nuomonės neturi: „Kartais man patinka savavališka statyba. Pavyzdžiui, Luvro piramidė Paryžiuje, Žoržo Pompidu centras.  Aš už naują statybą, bet ji turi būti labai korektiška ir apgalvota. Aš į architektūrą žiūriu labai pagarbiai, bet tai nereiškia, kad mieste nereikia naujos statybos.“ A.Kuncevičius – gabus archeologas, sunkiai kovojęs dėl savo svajonės prisiliesti prie Lietuvos istorijos. Šiandien jis savo patirtimi dalijasi su Vilniaus ir kitų Lietuvos universitetų studentais. Anot profesoriaus, universitetas turi parengti gero lygio profesionalus. Jeigu jie nenorės dirbti pasirinktoje srityje, turėdami universitetinį žinių bagažą, galės rinktis įvairesnes profesijas. Tie patys archeologai kartais tampa ambasadoriais ar ministrais.

 

VU

Rekomenduojami video