Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sustingusios istorinės akimirkos

Kauno fotografijos galerijoje atidaryta Šiaulių fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja beveik pusšimtis mūsų šalies autorių kūrinių.

Nuo pat Šiaulių fotografijos muziejaus kūrimosi daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti žymiausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje – daugiau kaip 8 tūkst. eksponatų. Tai – viena didžiausių muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų.

Daugiausia kolekcijos kūrinių sukaupta jų sukūrimo laikotarpiu, aktyviai ir kryptingai formuojant muziejinį rinkinį, reaguojant į fotografinio gyvenimo, autorių kūrybos aktualijas, siekiant ir turint pakankamai finansinių galimybių įsigyti tai, kas anuomet laikyta vertingu ir reikšmingu. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be jokio atlygio: taip visuotinės cenzūros metais į fondus pateko ne tik oficialiai „aprobuotos“ fotografijos, bet ir darbai, nepakliuvę į sovietinės ideologijos sargų gniaužtus.

Parodoje pristatoma bemaž visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – daugiau nei pusšimtis fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais, išsamiai atskleidžiamos to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybės bei pats istorinis laikotarpis ir sąlygos, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai. Šalia žinomų, jau ikoniniais tapusių, profesionalų kūrinių pateikiamos ir šiandien nepagrįstai primirštų autorių, fotografijos mėgėjų bei fotografijos entuziastų nuotraukos.

Parodoje išsiskiria trys epochos linijos, lėmusios Lietuvos fotografijos kelią: stingdantis stalinizmo laikotarpis, „atšilimo“ laikotarpis, peraugęs į „stagnaciją“, ir „perestroika“, davusi pradžią Atgimimui bei Lietuvos Nepriklausomybei. Kiekvienas iš šių laikotarpių savaip paveikė fotografinę raišką. Stalinizmo represijų metais meniškumas buvo eliminuotas iš fotografinio lauko – dominavo tik ideologinė žurnalistinė fotografija. „Atšilimo“ laikotarpiu susiformavo garsioji lietuvių fotografijos mokykla, nustebinusi ne tik Maskvos meno kritikus, bet ir visą pasaulį. Ideologinių spąstų gniaužtuose lietuviai atrado humanistinį žmogaus būties perteikimą, psichologinį portretą bei stiprų ryšį su gamta. Šios temos neprieštaravo socialistinio realizmo idėjoms, bet cenzūra išliko kieta, kokia buvusi. Artėjant Atgimimui, susiformavo dar viena fotografų karta, kuri pasipriešino ankstesnės lietuvių fotografijos mokyklos vaizdo realistiškumui. „Maištininkai“ galutinio rezultato tikslą perkėlė į fotografavimo procesą ir sukūrė naujų fotografijos formų kūrinių.

 

Rekomenduojami video