Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
SONETAS MAMERTUI

Dar Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se bu­vo įgy­ven­din­tas Sa­vi­val­dy­bės Jur­gio Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas – iš­leis­ti li­te­ra­tū­ro­lo­go Vir­gi­ni­jaus Ga­si­liū­no pa­reng­ti kri­ti­ko, ver­tė­jo, pub­li­cis­to, par­ti­za­no Ma­mer­to Ind­ri­liū­no "Raš­tai". Nat­si­tik­ti­nai. Šim­to­jo gim­ta­die­nio pro­ga no­rė­ta pa­gerb­ti ir pri­si­min­ti ta­len­tin­gą, daug lie­tu­vių li­te­ra­tū­rai, jos kri­ti­kai ža­dė­ju­sį kul­tū­ros švie­su­lį, ku­rio gy­ve­ni­mo ke­lias nu­trū­ko, kai jam bu­vo vos dvi­de­šimt pen­ke­ri. Jo kū­ry­bos krei­vei dar te­be­ky­lant aukš­tyn. Ir neaiš­ku, ko­kias aukš­tu­mas ji bū­tų pa­sie­ku­si.

Ati­des­nis skai­ty­to­jas pa­ste­bė­jo Ma­mer­to Ind­ri­liū­no "Raš­tų" ir 1993 me­tais iš­leis­tų Bro­niaus Kri­vic­ko "Raš­tų" vir­še­lių sti­lis­ti­kos ta­pa­tu­mą. Abie­jų kny­gų vir­še­lius puo­šia to pa­ties dai­li­nin­ko Aud­riaus Nau­jo­kai­čio gra­viū­ros. Šian­dien, ka­da dar ne­nu­ty­lęs kal­bų apie Jo­ną Me­ką ai­das, tik­riau­siai ver­ta pri­min­ti, kad Aud­rius Nau­jo­kai­tis (1961 – 2012), gy­ven­da­mas JAV, su­kū­rė apie Me­ką do­ku­men­ti­nį fil­mą, pa­va­din­tą „Jo­nas Me­kas. Gy­ve­ni­mas tik pra­si­de­da.“ O jo tė­vas, švie­saus at­mi­ni­mo (1932 – 2004) žur­na­lis­tas ir re­dak­to­rius Al­gi­man­tas Nau­jo­kai­tis ( be­je, su juo te­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­te, ta­me pa­čia­me kur­se, stu­di­juo­ti li­tua­nis­ti­ką, nors ar­čiau pa­žįs­ta­mi ir ne­bu­vom), ap­si­lan­kęs JAV, su­si­bi­čiu­lia­vęs su J. Me­ku, spaus­di­no „Vals­tie­čių laik­raš­ty­je“ jo laiš­kus, o vė­liau iš­lei­do tais me­tais be­stse­le­riu ta­pu­sią J. Me­ko kny­gą „Laiš­kai iš nie­kur.“

Man re­gis, kad Vir­gi­ni­jus Ga­si­liū­nas dar 1993-ai­siais, o gal ir dar anks­čiau, už­ra­šy­da­mas Ma­mer­to se­sers Ak­vi­lės Ind­ri­liū­nai­tės-Zu­bie­nės įdo­mius ir au­ten­tiš­kus at­si­mi­ni­mus apie bro­lį, gal­vo­jo apie kny­gą, ku­rio­je bū­tų su­dė­ti jo straips­niai, kny­gų re­cen­zi­jos, ver­ti­mai, iš­li­kę na­miš­kiams ar bi­čiu­liams ra­šy­ti laiš­kai. Šian­dien to­kia kny­ga yra. Tai tar­si iš­ki­lus pa­mink­las išė­ju­siam, bet rei­ka­lin­gais žo­džiais ir kil­nio­mis min­ti­mis su mu­mis li­ku­siam kū­rė­jui idea­lis­tui.

Anks­ty­va Ma­mer­to žū­tis su­krė­tė jo ar­ti­miau­sius bi­čiu­lius ir li­te­ra­tū­ri­nio ke­lio bend­ra­min­čius.

Praė­jus me­tams po lem­tin­go mū­šio Le­liš­kiuo­se, 1946 me­tų va­sa­rio 24 die­ną, ar­ti­ma Ma­mer­to bi­čiu­lė, prieš me­tus kaip ne­pa­ti­ki­ma so­vie­ti­nei val­džiai iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to pa­ša­lin­ta Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė, Va­bal­nin­ke pa­ra­šė so­ne­tą „Pri­si­mi­ni­mas.“ De­di­ka­vo jį M.I. Ne­sun­ku iš­šif­ruo­ti, kad jis skir­tas Ma­mer­tui Ind­ri­liū­nui. Jo var­dą ar pa­var­dę ra­šy­ti ta­da bu­vo pa­vo­jin­ga. Pas­kai­ty­ki­me šį Ma­mer­tui skir­tą P. Aukš­ti­kal­ny­tės so­ne­tą:

 

Šią nak­tį vėl at­bun­da ma­ny­je

Praė­ju­sių die­nų sap­nai nu­to­lę

Ir sa­vo lai­mės plaz­dan­čia gi­ja

Jie šau­kia vėl ta­ve, o ma­no bro­li! - -

 

Už lan­go il­si­si pa­var­gęs vė­jas,

O ži­di­ny ug­nis lė­tai ru­se­na - -

Man prie šir­dies ty­lias ran­kas su­dė­jęs

Tu pa­sa­ko­ki vėl le­gen­dą se­ną

 

Apie su­du­žu­sius gel­mių lai­vus

Ir pa­sken­duo­lių jū­ri­nin­kų dai­ną

Kaip jie aud­ras, kaip sa­vo il­ge­sį my­lė­jo - -

 

Ir aš ma­tau – koks sap­nas nuo­sta­bus

Į ta­vo spin­din­čias akis lė­tai atei­na - -

Į ly­gu­mas ty­lias at­neš­tas ma­rių vė­jo - -

 

Algirdas BUTKEVIČIUS

Rekomenduojami video