Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šimtametis dvaras tapo Maišiagalos miestelio kultūros židiniu

Dar neseniai užsukus į Vilniaus rajone esantį Houvalto dvarą buvo galima užuosti ne tik praeities istorijos, bet ir dažų kvapą. Antrą šimtmetį Maišiagalos miestelyje skaičiuojantys rūmai buvo rekonstruoti nuo pamatų, siekiant ne tik ateities kartoms perduoti istorinį krašto palikimą, bet ir pritaikyti dvarą bendruomenės poreikiams.

Rūmus naujam gyvenimui prikėlė Vilniaus rajono savivaldybė, pasinaudojusi parama pagal 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP) ir per dvejus metus restauravusi kultūros vertybe pripažinto statinio vidų ir išorę. Šiandien atnaujintas Houvalto dvaras yra pagrindinis Maišiagalos miestelio traukos objektas, suburiantis miestelio ir vietos apylinkių žmones bei traukiantis unikalių įspūdžių ieškančius atvykėlius.

Miestelio pasididžiavimas tapo traukos centru

Houvalto dvaro valda rašytiniuose šaltiniuose minima dar XIV a. Paskutinieji jos savininkai – Houvaltų giminės atstovai, o būtent grafo Onuprijaus Houvalto iniciatyva XX a. pradžioje buvo pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. Houvaltai dvare gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, vėliau dvaro paskirtis nuolat keitėsi – karo metu čia glaudėsi vietos gyventojai, vėliau rūmuose buvo įkurta vidurinė mokykla, administracinės patalpos, kultūros centras. Tačiau Maišiagalos gyventojai atsimena, kad iki rekonstrukcijos, kuri buvo baigta 2016 m. kovą, dvaras išties neviliojo – pastatas buvo apleistas, reikalavo esminio atnaujinimo.

Tradicinių amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja teigia, kad pasinaudojus daugiau nei 1 mln. eurų ES parama, Vilniaus rajono savivaldybė pastatą pakeitė neatpažįstamai. „Houvaltų rūmai buvo iš esmės rekonstruoti, o pastato viduje atsirado akį iškart patraukiantis tradicinių amatų centras. Šiandien čia verda gyvenimas – dvare įsikūrusi Maišiagalos vietos bendruomenė, kultūros centras, biblioteka, veikia darbo biržos padalinys. Išgriovus kelias sienas, pastate pirmą kartą atsirado salė, kurioje vietiniai gyventojai gali mėgautis įvairiomis pramogomis ir leisti ilgus rudens bei žiemos vakarus“, – teigia J. Lapinskaja.

500 kv. metrų naujumu tviskančiose dvaro patalpose pramogų ir veiklos netrūksta. Maišiagalos Houvalto dvare vyksta įvairios parodos, koncertai ir kiti renginiai. Taip pat galima lankytis edukaciniuose užsiėmimuose, kur kiekvienas norintis turi galimybę išmokti išskirtinai Vilniaus krašte puoselėjamo verbų pynimo meno. Daugiau nei 10 amatininkų vaikams ir suaugusiems veda ir kitas edukacines programas, pradedant žvakių liejimu ar keramika ir baigiant medžio drožyba bei karpiniais.

Savivaldybės kviečiamos prisidėti prie paveldo apsaugos

ES ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia, kad kaimo kultūros bei gamtos paveldo potencialas būtų panaudojamas maksimaliai, todėl pasekti Vilniaus rajono savivaldybės pavyzdžiu skatinamos visos savivaldybės.

„Pagrindinis paramos tikslas – socialinės atskirties kaimo vietovėse mažinimas ir ekonomikos skatinimas. Sutvarkius ir naujam gyvenimui prikėlus gamtos ir kultūros objektus, kaimo vietovėse atsiranda sąlygos aktyviau vystyti turizmą bei prekybą. Taip siekiama, kad turistams būtų įdomu į kaimo vietoves atvykti, o vietiniams – gera gyventi, – teigia ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė. – Pasinaudojusios parama 2014–2020 m. savivaldybės turi galimybę tvarkyti ir bendruomenės poreikiams pritaikyti jų teritorijoje esančius kultūros ir gamtos  paveldo objektus, kraštovaizdį, bei  kreiptis dėl viešųjų erdvių tvarkymo.“

Nuo š. m. gegužės 2 d. kaimo vietovių savivaldybės yra kviečiamos teikti paraiškas pagal Regionų plėtros tarybų atrinktus ir patvirtintus projektinius pasiūlymus ir prisidėti prie įvairių Lietuvos gamtos bei kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Paraiškas savivaldybės gali teikti pagal KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“. Paramos suma vienam projektui siekia apie 200 tūkst. eurų, o savivaldybių teikiamų projektinių pasiūlymų skaičius neribojamas.

Rekomenduojami video