Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rokiškis: XIX amžiaus pradžia. Versijos.

Kaip Rokiškis atrodė XIX amžiuje? Kada atsirado Krošinskių pilaitė ir dar daugybė istorija besidomintiesiems rūpimų klausimų. Apie tai galima skaityti neseniai pasirodžiusioje knygoje „Senoji Rokiškio dvarvietė XVI– XVIII amžiais“. Tarp gausios medžiagos, detalių, unikalių nuotraukų joje publikuojami ir unikalūs piešiniai iš Lietuvos ar Lenkijos muziejų, atrakinantys ne vieną mįslę...

Vaizdas nuo dvaro į miestą

Apie tai, kaip Rokiškis atrodė XIX a. pradžioje, kai bažnyčia dar buvo medinė, galime  nemažai spręsti iš knygoje esančio piešinio, kurio autorius – grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853). Šį piešinį saugo nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Giedriaus Kujelio paprašėme komentaro, ar iš minėto piešinio galima spręsti, kaip Rokiškis atrodė XIX a. pradžioje. Anot G. Kujelio, piešinys yra XIX a. pradžios, pieštas K. Tyzenhauzo tušu ir akvarele. „Matome vaizdą nuo dabartinio dvaro į Rokiškio miestą. Pirmajame plane kairėje ir dešinėje – du mediniai pastatai. Pagal 1825 metų Rokiškio dvaro inventorių, „prieš oficinas dvaro teritorijoje stovėjo medinis tvartas ir daržinė. Ji – iš netašytų rąstų ant mūro pamatų, dengta šiaudais. Daržinėje buvo dvivėrės durys ir 2 langai. Tvartas. Tašytų rastų. Ant mūro pamatų. Šiaudais dengtas. Su kaminu. Durys dvivėrės, virš durų buvo langelis. Sienose du dideli langai ir du maži“. Šie pastatai taip pat yra pažymėti 1810 m. Rokiškio ir Ignalinos palivarkų plane“, – istorinių šaltinių duomenis pateikė G. Kujelis.

Alėja buvo supiltinė ir ne kartą papildomai aukštinama

Toliau piešinyje matomi tvenkiniai. Pasak G. Kujelio, jie jau žinomi nuo 1634 m. inventoriaus (Wędragowskio inventorius), kuriame aprašytas senasis Rokiškio dvaras. Per tvenkinius eina alėja.

„2012-aisiais, kai vyko alėjos rekonstrukcija, atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Iškastas vienas (3,6 x 1,5 m) dydžio šurfas. Rasti du alėjos dangos sluoksniai (0,5 m gylyje bei 0,75–0,8 m gylyje). Tai užpiltas stambaus žvyro sluoksnis. Įžemis, nejudintas smėlio sluoksnis, pasiektas 1,9 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Prieš jį esančiame pilkžemyje rasta smulkių plytų duženų, polichrominių (baltame fone melsvas ornamentas) koklių šukių. Tarp supiltinės žemės rastas muškietos šovinys. Tai rodo, kad alėja yra supiltinė ir buvo ne vieną kartą papildomai aukštinama. Kada ji buvo supilta, nėra žinoma, tačiau jos pradžią reikia sieti su naujosios dvaro sodybos formavimo pradžia XVIII a. antroje pusėje“, – sakė G. Kujelis.

Kada piešta?

Kairėje tvenkinių pusėje, kur dabar yra dvaro „bravoro“ pastatas, matyti didelis medinis pastatas („bravoro“ dar nėra). Už jo – kažkokie neaiškūs statiniai. „Tai gali būti dar senosios Rokiškio dvarvietės statiniai. Taip pat šioje vietoje nėra 1808–1809 metais pastatyto olandiško tipo vėjo malūno, kuris jau pažymėtas 1810 m. plane. Tad šis piešinys turėjo būti pieštas apie  1808 metus“, – daro išvadą istorikas.

Jis paaiškino, jog dešinėje tvenkinio pusėje matyti iki šių dienų neišlikusį angliško tipo vandens malūną (dabar toje vietoje yra betoniniai pamatai). „Naujas vandens malūnas su šiaudiniu stogu, stovėjęs ties nuleidimu, yra minimas 1634 m. sudarytame Rokiškio dvaro inventoriuje. Tas pats malūnas minimas ir 1744 bei 1825 m. inventoriuose“, – sakė G. Kujelis.

Bažnyčia – dar medinė

K. Tyzenhauzo piešinyje – jau suformuota klasicistinė miesto aikštė (vietoj buvusios trikampio plano aikštės). Tačiau dar nėra viso apstatymo aplink aikštės perimetrą.

„Miesto gale stovi medinė bažnyčia, kurios altorius atsuktas į Rytus, o ne į Vakarus kaip dabartinės bažnyčios. Bažnyčia buvo funduota 1708 m. Elenos Vainaitės-Jesineckytės Krošinskienės (pirma santuoka) Tyzenhauzienės (antra santuoka). Bažnyčios architektūra būdinga XVIII a. Šventovės fasadas buvo dvibokštis su kupolėliais (labai panašus į Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios). Pastato stogo viduryje taip pat buvo kupolas su kryžiumi. Pastatas kryžiaus plano, su rūsiu. Vėliau prie bažnyčios buvo pristatyta medinė varpinė. Jos vaizdą galima pamatyti kol kas žinomoje seniausioje Rokiškio miesto fotografijoje, kurioje užfiksuotas bažnyčios pastatas (spėjama, 1877 m. gruodžio 4 d. per bažnyčios konsekracijos iškilmes)“, –  sakė G. Kujelis.

Mieto panoramoje išryškėja miesto išplanavimas. „Matyti, kad miestas tvarkingai išsiplėtęs į pietus pagal dabartinę Respublikos gatvę. Šiaurinėje miesto pusėje statiniai išsidėstę be akivaizdžiai matomos tvarkos“, – piešinį komentavo G. Kujelis.

K. Tyzenhauzo „Rokiškio gotika“ irgi daug ką atskleidžia

Į klausimą, kada pastatyta vadinamoji Krošinskių pilaitė ir kuo tas statinys istoriškai svarbus Rokiškiui, istorikas sakė, jog, be šio piešinio, yra dar keletas XIX a. Rokiškio vaizdų. Pagal juos galima spręsti „apie tam tikrus architektūros objektus“. „Reikėtų paminėti 1813 m. pieštą K. Tyzenhauzo piešinį „Rokiškio gotika“. Jame pavaizduotas Rokiškio dvaro „bravoras“ (žmonių vadinamas tiesiog Krošinskių pilaite) ir vėjo malūnas. 1825 m. Rokiškio dvaro inventoriuje šis pastatas yra įvardintas kaip alaus „bravoras“ (brawor piwny).

Šį piešinį lyginant su „bravoro“ istorinėmis fotografijomis (tarkim, XX a.) ar dabartine situacija, matyti ryškūs skirtumai. Piešinyje pastatas yra daug aukštesnis, pavaizduoti 5 siauri langeliai (ar tai dekoro detalės), 3 dideli langai fasadinėje pusėje. Dabar yra tik 2 langai ir jie yra žemiau nei pavaizduoti piešinyje. Be to, piešinyje „Rokiškio gotika“ vaizduojamo pastato stogo konstrukcija – visai kitokia nei šiandien matome“, – svarstė G. Kujelis.

Ar tai pagražinta realybė?

Todėl G. Kujeliui kyla klausimas, ar piešinys – tik autoriaus pagražinta realybė, ar šis pastatas anksčiau atrodė visai kitaip ir vėliau buvo perstatytas? „Taip pat įdomi detalė piešinyje („Rokiškio gotika“) yra vartai, kurie veda į uždarą kiemą. Tvora turbūt ėjo nuo „bravoro“ pastato iki pastato su rūsiu (dab. privatus namas). Sutapimas ar ne, bet uždaras kiemas minimas ir Wędragowskio inventoriuje aprašant senojo dvaro situaciją“, – sakė istorikas.

Krošinskių pilaitė iš pradžių buvo medinė?

Pagal 1825 m. inventorių, Krošinskių pilaitė „buvo pastatyta iš akmens, smulkios skaldos ir plytų. Pietinė pastato dalis vienaukštė, o šiaurinė ir rytinė – 2 aukštų. Stogas dengtas čerpėmis ir malksnomis. Pastatas turėjo 4 plytinius dūmtraukius. Pietiniame pastato kampe buvo nedidelis bokštas, dengtas čerpėmis, o ant jo iškelta vėtrungė. Šiame bokštelyje buvo „bravoro“ laboratorija“.

1810 m. Rokiškio ir Ignalinos palivarkų plane, dabartinėje „bravoro“ vietoje matyti pažymėtas pastatas. Jis pažymėtas tamsiai ruda spalva. „Lyginant su kitais pastatais dvaro teritorijoje, galima iškelti prielaidą, kad toje vietoje buvo medinis pastatas. Mat dvaro rūmai, oficinos, virtuvė, oranžerija, kurie buvo mūriniai, pažymėti kita – šviesiai rusva – spalva. Kiti pastatai, kurie buvo mediniai (tai žinome iš 1825 m. dvaro inventoriaus)  pažymėti tokia pat tamsiai ruda spalva“, – sakė istorikas.

Istoriškai neteisingas

Toje pačioje vietoje 1848 m. Rokiškio grafystės plane jau matyti du kampu sujungti pastatai.

„Todėl, atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, galima daryti prielaidą, kad Rokiškio dvaro „bravoro“ pastatas buvo pastatytas tarp 1810–1813 m. Tuo metu Rokiškį valdė Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822 m.). Rūmai pastatyti 1801-aisiais.

O Krošinskių pilaitei miestiečių suteiktas romantiškas vardas, anot G. Kujelio, yra istoriškai neteisingas. „Senasis Rokiškio (Krošinskių) dvaras stovėjo daugiau į pietus nuo „bravoro“. Panašiai ten, kur dabar  veikia automobilių servisas Šatrijos gatvėje. Tačiau buvusi kunigaikščių rezidencija paliko savo vaizdinį vietos gyventojų atmintyje, o vėliau tapo legenda. Meno istorikas dr. Gintautas Žalėnas teigė, kad šis statinys gali būti vienas pirmųjų Romantizmo epochos architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Neogotikos pastatai Lietuvoje pradėti statyti apie XIX a. vidurį ir aukščiausią piką pasiekia XIX a. pab.–XX a. per“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas.

Rekomenduojami video