Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje atidaryta paroda „Richardas Pfeifferis (1878–1962) – sakralinių erdvių tapytojas“. Parodoje pristatomas gausus dailininko kūrybos palikimas iš Rytų Prūsijos krašto muziejaus rinkinių – aliejiniai paveikslai su mitologinėmis scenomis, peizažai, portretai, taip pat sieninės tapybos, gobelenų ir iliustracijų eskizai.

Atrinkti kūriniai

„Ši paroda – ilgamečio bendradarbiavimo su Rytų Prūsijos krašto muziejumi Liuneburge rezultatas. Labai vertiname šią partnerystę, kuri leidžia klaipėdiečiams pristatyti svarbius Rytų Prūsijos menininkus, reikšmingus ne tik Vokietijai, bet ir Lietuvai“, – į parodą kviečia LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.

„2023 m. Janas Rüttingeris Berlyne susisiekė su Pfeifferių šeima. Tvarkant menininko palikimą buvo aptikta daug kūrinių, kuriuos šeima 2024 m. perdavė Rytų Prūsijos krašto muziejui. Nors nemažai jų buvo prastos būklės, siekėme parodai atrinkti reprezentatyvų dailininko kūrybos rinkinį“, – parodos ištakas pristato kuratorius dr. Jörnas Barfodas.

Meistras, puošęs Rytų Prūsijos miestus

1878 m. Breslau (dabar – Vroclavas, Lenkija), Silezijos provincijoje, gimęs R.Pfeifferis piešimo pradmenis įgijo gimtojo miesto dailės ir dailiųjų amatų mokykloje. Vėliau studijavo Miuncheno dailės akademijoje, o brandos metais pats tapo pedagogu – dėstė Karaliaučiaus dailės akademijoje. Čia mokė ne vieną vėliau išgarsėjusį dailininką ir kartu su studentais dažnai vykdavo į Nidos dailininkų koloniją – vieną svarbiausių to meto meninių susibūrimo vietų regione. Karaliaučiuje menininkas gyveno ir dirbo iki 1932 m. Vėliau persikėlė į Berlyną, kūrė kaip laisvai samdomas dailininkas ir šiame mieste praleido likusią gyvenimo dalį.

Rytų Prūsijos miestuose R.Pfeifferis garsėjo kaip viešųjų ir sakralinių erdvių dekoratorius. 1925–1926 m. jis sukūrė Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios interjero ir fasado kompozicijas. Jos buvo atliktos freskos ir sgrafito technikomis. Pagrindinėje apie 80 m² dydžio altoriaus freskoje nutapyta gausybė figūrų. Tarp jų – ne tik bibliniai personažai, bet ir istorinės asmenybės: bažnyčios reformatoriai, poetas Simonas Dachas, Šilutės dvaro savininkas Hugo Šojus.

Interjero tapyboje vyrauja biblinės scenos, katalikų šventieji, reformacijos veikėjai, menininkai ir net bažnyčios statytojai, o visą kompoziciją jungia bažnyčios vienybės tema. R.Pfeifferio sieninėje tapyboje ryški itališkosios dailės įtaka, čia susipina realizmo, secesijos ir simbolizmo bruožai. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios tapyba laikoma menininko kūrybos viršūne – tai išskirtinis Klaipėdos krašto sakralinės monumentaliosios dailės pavyzdys ir vienintelis iki šių dienų išlikęs jo tokio masto kūrinys.

Kūryboje – reformistinės ir mistinės idėjos

Kaip ir daugumos Rytų Prūsijos dailininkų, R.Pfeifferio kūrybinis palikimas nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Per bombardavimą sudegė jo studija Berlyne, daug darbų ir archyvų buvo prarasta. Tai, kas išliko, šiandien saugoma Rytų Prūsijos krašto muziejuje Liuneburge, Vokietijoje. Dalis šio muziejaus rinkiniuose esančių kūrinių paskolinta parodai LNDM Prano Domšaičio galerijoje, suteikiant galimybę Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams iš arčiau susipažinti su dailininko kūryba, kuri kitados buvo svarbi šio krašto kultūrinio kraštovaizdžio dalis.

Reformistines ir mistines idėjas dailininkas perteikė religinėse ir mitologinėse kompozicijose. Šią temą jis plėtojo ir kitur – molbertinėje tapyboje, grafikoje, monumentaliosios tapybos, gobelenų ir knygų iliustracijų eskizuose. Rytų Prūsijos krašto muziejaus rinkiniuose išsaugoti aliejiniai paveikslai – portretai, peizažai, mitologinės scenos – leidžia pažvelgti į įvairialypę menininko kūrybą ir jo idėjų pasaulį.

Parengta pagal LNDM