Lietuvių istoriografijos klasiko, vieno garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojų, monografijų apie Žalgirio mūšį, Lietuvos metraščius, baudžiavos irimą, taip pat vadovėlių autoriaus tikrasis gimtadienis – balandį, šį pagerbimą pavėlino kolegų ir mokinių profesoriui rengta dovana – knyga.

„Nacionalinės mokslo premijos laureatas, Simono Daukanto premijos laureatas, LDK Gedimino ordino kavalierius“, – vardija istorikė Irena Valikonytė.

Tačiau mokiniai M. Jučą sako labiausiai vertinantys dėl žavingo sąmojo ir žmogiškos šilumos.

„Profesorius – labai šiltas žmogus ir patraukia pirmiausia savo žmogiškomis savybėmis. Iš mūsų kurso tai turbūt kokie 6–7 žmonės rašė pas jį įvairius kursinius, diplominius darbus ir t.t., ir tikrai, jeigu pažiūrėtumėte į jo bibliografiją, pamatytumėte, kad tikrai tai yra ne tik žymus mokslininkas, bet ir labai mylimas pedagogas“, – sako Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

„Puikiai jaučiuosi ir labai džiaugiuosi, kad tiek daug paaukojo savo brangų laiką ir atėjo čia“, – sako istorikas M. Jučas.

Kolegų teigimu, pilna Valdovų rūmų menė – adekvatus profesoriaus nuopelnams pagerbimas. Anot jų, ilgiausiai aktyviai dirbančių mokslininkų – jis itin produktyvus, bet pats jubiliatas naujų knygų jau nežada.

„Jau vėlu. Rašyti ką nors jau nepažadu. Parašiau tą, ką parašiau, o daugiau jau vargu“, – tikina istorikas. Tačiau M. Jučas taip pat prisipažįsta, kad dažnai kyla noras eiti į archyvus, bet jau sunku.

Tačiau kai ką pataisyti ir papildyti M. Jučas sako dar mielai galintis.