Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mindaugo kelias į karalystę psichologo žvilgsniu

Ir anksčiau, ir dabar netrūksta valdiškų nuobodžių kalbų, skirtų karaliui Mindaugui bei karūnacijai. Remiamasi gana skurdžiomis vokiškomis ir rusiškomis kronikomis, dėl ko apgailestavo dar Dionizas Poška, turėjęs romantiškų vilčių, kad kada nors bus atrasti LDK metraščiai.

Krikščionis intrigantas

Kas istorikui kelią liūdesį, psichologui leidžia pasvarstyti – ne apie karaliaus Mindaugo asmenybę ir politiką, o apie šiandien vyraujantį jo vaizdinį. Jis oficialiuose tekstuose gana aiškus – dėka Mindaugo Lietuva įėjo į Vakarų krikščioniškos kultūros erdvę. Abejojantieji jais skelbia, kad karalius Mindaugas – intrigantas, žudęs sau artimus žmones ir iškeitęs Lietuvos interesus į karūną, todėl praradęs ir valdžią, ir gyvybę.

Ar galime rinktis, kokį Mindaugą norime turėti? Veikiausiai ne. Paskelbėme karalių Mindaugą istoriniu lietuvių herojumi, įkūrusiu valstybę, jo vardu vadiname gatves ir aikštes, jam statome paminklus. Be to, daugiau nei istorijos vadovėliai karaliaus Mindaugo paveikslą iškėlė J.Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“. Todėl siūlantieji kitokį Mindaugo vaizdinį atsiduria tarp neigiančių Lietuvos valstybę.

Trūkstamas herojus

Taigi, koks iš tikrųjų yra karaliaus Mindaugo dabartinis įvaizdis?

Neseniai teko dalyvauti politinės psichologijos žaidime (nors organizatorai tai vadino politikų mokymais), kur buvo sprendžiamos pramanytos politinės situacijos. Vienas iš klausimų: „Kaip keistųsi Lietuvos politika, jei šiuo metu ją valdytų karalius Mindaugas? Kokias asmenines savybes iš karaliaus turėtų perimti dabartiniai politikai?“

Aišku, karalius Mindaugas pasirinktas neatsitiktinai. Artėja liepos 6-oji, be to, herojaus vaizdinys jau įsitvirtinęs, dėl jo nekyla ginčų. Lengva teigti, kad šiandien mums kaip tik tokių herojų ir trūksta. Kartu tai skatina pamąstyti apie esamą ir buvusią valstybės padėtį, apie tinkamus ir netinkamus sprendimus bei politikų asmenines savybes.

Žaidimas paprastas. Viena komanda, remdamasi kokiu nors istoriniu ar literatūriniu šaltiniu, pasiūlo teiginį apie karalių Mindaugą, o kita bando jį paneigti. Galiausiai lieka kelios neatmestos nuomonės.

Pavyzdžiui, teiginys, kad „rūpinosi ilgalaikiais tautos interesais– įkūrė valstybę“ ir jį neigiantis tvirtinimas, esą „nesirūpino tautos interesais, neparėmė Didžiojo prūsų sukilimo“. Arba teiginys: „pasiekė tarptautinį Lietuvos pripažinimą“ ir jį neigiantis teiginys, kad „kaina už tokį pripažinimą buvo pernelyg didelė, užrašė Livonijos ordinui dalį Žemaitijos, Nadruvą, pusę Dainavos (Jotvos)“.

Be kompleksų

Dėliojant tikėtinas ir pramanytas savybes bei poelgius, kurie neigė vienas kitą, vis tiksliau buvo formuluojamas teiginys – nelaikė nei savęs, nei krašto menkesniu už kitus. Psichologiniais terminais šnekant, neturėjo menkavertiškumo komplekso, kurio svarbiausias ypatumas – baimė, įsitikinimas, kad nepavyks pasiekti, ko norima. Toks kompleksas atitinkamai keičia ir elgesį, veiksmus. Netikintis savimi gali pabandyti, bet jei sykį nepasiseks, daugiau nebandys. Pasitikintis savimi, jeigu suklys ar susidurs su problemomis, iš to pasimokys ir veiks kitaip. Mindaugas tą ir darė. Atsidūręs iš pirmo žvilgsnio beviltiškoje padėtyje, puolamas ir priešų, ir buvusių draugų, jis rasdavo naujus sprendimus ir tapdavo dar stipresnės valstybės valdovu.

Galima tokį požiūrį vertinti kaip nereikšmingą vieno iš daugelio mokymų fragmentą, bet vis dėlto verta Valstybės dieną pasvarstyti, ar ne dėl šios savybės Mindaugas, o ne kitas to meto Lietuvos kunigaikštis, rado kelią į karalystę.

 

Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis

Rekomenduojami video