Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Menininkas Ž. P. Smalskas: „Ir tegu mąsto, kodėl tas šernas stovi su auliniais batais“

Architektas, kūrėjas Žilvinas Pranas Smalskas – Anykščių menininkų asociacijos pirmininkas, „Gatvės galerijos“ įkūrėjas, literatas, kultūros centro mėgėjų teatro aktorius ir scenografas, kultūros organizatorius. Jis prisistato labai paprastai ir lakoniškai – „prie meno“. Bene labiausiai visuomenei žinomi Ž.P.Smalsko darbai – originalios medinės skulptūros (autoriaus vadinamos balvonais), kurios gali būti su pilna arba daline apdaila, ir ugnies skulptūros, sudeginamos per tradicines tautines šventes.

Kuria balvonus

Kilęs iš Elektrėnų, Žilvinas pastaruosius 40 metų gyvena ir kuria Anykščiuose. Ž.P.Smalskas – daugelyje sričių besireiškiantis kūrėjas, kupinas naujų meninės veiklos idėjų ir kultūrinių iniciatyvų. Žilvino kūrinių galima pamatyti ne tik įvairiose viešose erdvėse, bet ir interneto svetainėje www.balvonai.lt. Balvonais autorius vadina masyvias skulptūras, sukalamas iš lentų.

„Žmonės labai inertiški, o aš kurdamas noriu parodyti, kad gali būti ir kitaip. Man svarbu perteikti mintį. Žiūrovas, vertintojas ateina, pasižiūri. Tarkime, stovi šernas su auliniais batais. Kas yra giliau po tuo? Kodėl su auliniais batais? Žmogus vertina meno kūrinį pagal tai, kiek jis turi patirties, pagal savo supratimo prizmę. Jei sako, kad nesąmonė, tai kūrinys viršija jo supratimo ribas. Štampai erzina. Kad visiems patiks, neturiu vilčių. Reikia, kad kam nors ir nepatiktų. Taip dar įdomiau. Menininkų rimtuolių – pilna. Reikia truputį ir paišdykauti“, – pasakojo Ž.P.Smalskas.

Vadinamųjų balvonų kūrimas, sudeginamų šiaudinių skulptūrų gaminimas Ž.P.Smalskui yra ne tik kūryba, menas, amatas, bet ir laisvalaikio užsiėmimas. Architektas kuria laikinus ir pastovius meno kūrinius. Vienus konstruoja savo dirbtuvėse (sujungtuose trijuose garažuose), kitus stato, jungia tiesiai toje vietoje, kur jie ir stovės, nes su tokio ilgio lentomis viduje būtų sunku apsisukti.

Buitinėje kalboje žodis „balvonas“ dažnai yra neigiamai konotuotas, t. y. turi netikėlio reikšmę (plg. toks jau balvonas – vis nepadarys, ką jam liepsi!). Paklaustas, kodėl jis taip vadina savo medinius kūrinius, autorius atsakė, kad „balvonas“ – normalus lietuviškas žodis, reiškiantis stabus, dievaičius: „Yra posakis: tyli kaip balvonas. Reiškia, toks asmuo tyli kaip statula. Šiame kontekste šis žodis nėra nei pajuokiantis, nei žeidžiantis.“

Medinės Ž.P.Smalsko sukurtos kompozicijos yra labai įvairios, dažnai turi intriguojantį pavadinimą, pavyzdžiui, „Avinas raudonu paltu“ Paluknių kaime, „Jautis su triusikais“ Gražumyno kaime, „Šernas su batais“ Troškūnuose. Taip pat galima rasti Niūronių kaimo vartus („Du žirgeliai“), skulptūrų taką Dvaronių kaime („Gervė“, „Višta“ ir „Genys“), skulptūrinę itin masyvią kompoziciją „Buratinas ir jo baldai“ Labirintų parke Šlavėnuose, „Žiogą“ Naujuosiuose Elmininkuose, skulptūrinę kompoziciją „Rupūžė“ Traupyje, stilizuotą paukštį „Strazdas“, saugantį Baltakių giminės sodybvietės šulinį Strazdiškyje, kelrodes rodykles-paukščius Strazdiškio link.

Pasiteiravus, kokie galimi kito dizaino darbai, kūrėjas kaip pavyzdžius pateikė gultus, masyvią karūną, namelį ir kitus. „Skulptūrai pagaminti reikia 1–1,5 kub. m dvigubo pjovimo medienos, kelių kilogramų vinių, pjūkliuko. Žiūrint, kas ką domina, pavyzdžiui, dažytos, meninės, ugnies, o gal net visai kito dizaino skulptūros“, – pasakojo architektas Žilvinas.

Anykščių menininkų asociacija ne vienus metus vykdo projektą „Gizelis“ su Anykščių krašto bendruomenėmis. Ažuožeriuose Žilvinas yra pastatęs transformuojamą obelį, pavadintą „Obeleglė“, t. y. bet kada galima pakeisti šakų antgalius ir obelis čia pat transformuojama į eglę. Tai ypač aktualu kalėdiniu laikotarpiu. „Žinau, kad bendruomenė sėkmingai naudoja šią skulptūrą. Jei kokia šventė, puošia žiedais, paukščiais, lapais, obuoliais ir kuo tik sugalvoja. O prieššventiniu laikotarpiu šakos nuleidžiamos žemyn ir skulptūra tampa Kalėdų eglute. Nebereikia ieškoti, kirsti, statyti naujos eglės“, – pasakojo Ž.P.Smalskas.

Anykščiuose, po Šventosios tiltu, yra sukabintos menininko pagamintos keturios didžiulės žuvies galvos. Autorius šypsosi, kad tai – anykštėnų suvalgytų žuvų liekanos.

Lygiadieniams – ugnies skulptūros

Be įvairių dizaino statinių, Ž.P.Smalskas gamina ir ugnies skulptūras. Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Nuo lygės iki lygės“, tad kasmet per pavasario ir rudens lygiadienius yra deginamos didžiulės šiaudinės skulptūros. „Senovės lietuviai tą dieną aukodavo kokį gyvulį ar paukštį. O kodėl mes jo, kaip simbolio, negalime sudeginti? – retoriškai klausė architektas. – Siekiame, kad šiandieninis mūsų krašto žmogus ir Anykščių miesto svečias prisimintų archajiškas mūsų tautos tradicijas, patirtų pamatinių Lietuvos tradicijų didybę.“

Pasak Žilvino, pavasario lygė – tai laikas, kai diena ilgumu trumpam pasiveja naktį. Šiemet specialiai šiai pavasario šventei kūrėjas gamino du šiaudinius apeiginius gaidžius. „Dar žiemą pradėjau ruoštis, padariau du medinius gaidžio karkasus, su pagalbininke apvyniojome šiaudais, sustiprinome viela. Pastatėme Šventosios pakrantėje dieną prieš renginį – kovo 19-ąją. Tai Anykščių naujų vėjų bendruomenės organizuotas viešas renginys, kuris vyko kovo 20 d. Šventė pradėta nuo pavasarinio bėgimo, skirto Žemės dienai bei lygiadieniui paminėti. Šiemet buvo bėgama ir už taiką pasaulyje. Du besipešantys šiaudiniai Pavasario lygės gaideliai gražiai sudegė. Kai kas gailisi, kad dingsta meno kūrinys, nepritaria sudeginimo akcijai, bet tokių – vienetai. Aš sakau taip: viskas su tuo yra gerai, nereikia, kad statulų būtų ant kiekvieno kampo pristatyta“, – atviravo menininkas, prisiminęs neseniai vykusį renginį, kuris pritraukė būrį smalsuolių ir miestelėnų.

Rašo eiles, vaidina

Žilvino kūrybinė, meninė ir visuomeninė veikla itin plati. Nuo mažens Ž.P.Smalskas rašo eiles, yra Anykščių literatų klubo „Marčiupys“ narys, jo kūryba publikuota periodikoje ir rinkiniuose. Kūrėjas taip pat yra grupės „Žažumbrio slibinai“, kuri atlieka traukinių užpuolimo programas Anykščių siaurajame geležinkelyje, vadovas.

Ž.P.Smalsko kūrybai būdinga autoironija, erotiniai motyvai, saviti sąskambiai ir eilėdara. „Dauguma yra eiliuotojai, ne poetai. Jei sueiliuoji tekstą, tai dar nesi poetas. Aš galiu sueiliuoti laikraščio straipsnį, net skalbimo mašinos instrukciją, – šypsojosi jis. Poetas yra tas, kuris turi ką pasakyti. Bet ar skaitytojas supranta, ką tu nori pasakyti, tai vėlgi yra kitas klausimas. Ar mes vienodai suprantame? Pirmoji mano knygelė buvo ganėtinai chuliganiška, pridėjau jaunystės „kreizėjimų“. Viena redaktorė užsipuolė, kad čia per daug atvira, pornografijas rašau. Kitas perskaitęs tą pačią knygą sakė „bet kaip giliai tu čia kasi!“. Na, o patys pirmieji mano parašyti eilėraščiai buvo dar ant mokyklinių sąsiuvinių sugertukų“, – atviravo Ž.P.Smalskas.

Menininkas Ž.P.Smalskas yra išleidęs savo eilėraščių knygas „XX. XL“ (2000 m.), „Tau, mieloji“ (2010 m.) ir „Žodžiai kišenėje“ (2020 m.).

Žilvinas aktyviai dalyvauja Anykščių, Skiemonių ir Viešintų mėgėjų teatrų trupių pastatymuose, yra sukūręs apie 20 vaidmenų, paruošęs per 10 scenografijų. „Jonas Buziliauskas režisuoja, Gintautas Eimanavičius pakviečia. Kodėl gi nepavaidinti, jei kviečia? Turiu laiko, tai ir vaidinu, – šypsojosi pašnekovas. – Man dar nuo vaikystės į sceną užlipti būdavo tas pats, kaip koridoriumi bėgioti. Jausdavausi labai laisvai. Mama – lituanistė, nemažai eilių yra sukūrusi. Gyvas žodis, scena – viskas man labai artima.“

Paklaustas apie keleiviams ir turistams prie Anykščių Siauruko bėgių jo su kolegomis vedamą edukacinę programą „Plėšikų užpuolimas“, Žilvinas pasakojo, kad jei ne ji, būtų ganėtinai nuobodu važiuoti tuo Siauruku. „Gražių horizontų mažai atsiveria, tad didžiausia atrakcija būna tie plėšikai. Jei vestuvės, bandome jaunuosius apžaisti vienaip, jei gimtadienis, kitaip. Sustabdome traukinį su šūviais, išsivarome visus į miško aikštelę ir valandą ar pusantros vedame programą su muzika, šokiais. Tas šurmuliukas – malonus. Buvo karantinas, pasėdėjau, ir vėl kažko trūksta“, – pasakojo Žilvinas.

Pasak Žilvino, gyventojai gali užsisakyti plėšikų užpuolimą į bet kurią šventę, nes jie yra paruošę teatralizuotą muzikinę programą. Be to, su kolegomis jie yra paruošę autorinių dainų ir poezijos programą „Vyriškas požiūris“.

Pašnekovo pasiteiravus, ar toks kūrėjo kelias neišvargina, Žilvinas atviravo nemanąs, kad būtų geriau gilintis tik į vieną sritį. „Tik vienoje srityje žmogus dažnai išsisemia, nes atsiranda monotonija, jis neberanda įkvėpimo. Aš tiesiog keičiu sritį. Šiuo metu draugas man siunčia melodijas, aš jam parašau tekstus. Šiandien retas menininkas pragyvena iš savo veiklos“, – kalbėjo Ž.P.Smalskas.

2017 m. už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai, meninę veiklą ir kultūrines iniciatyvas Ž.P.Smalskas yra apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.

„Gatvės galerija“ – šalia gatvės

Anykščių menininkų asociacija nuo 2013 metų vykdo projektą „Gatvės galerija“. Vitrina, kaip stiklinis paviljonas, įrengta Anykščių miesto centre, šalia bibliotekos. Ši „Gatvės galerija“ yra turbūt mažiausia parodų erdvė visoje Lietuvoje, bet čia eksponuojami įvairių tapytojų, drožėjų, kalvių, keramikų darbai. Karpiniai, tekstilės ar keramikos darbai, dirbiniai iš šiaudų, drožiniai, metalo plastikos darbai, austos proginės juostos, mažosios plastikos darbeliai, odiniai papuošalai, mezginiai, vitražai – viskam pakanka vietos.

Šios asociacijos vadovas Ž.P.Smalskas pasakojo, kad galerijoje eksponuojami tik neprofesionalių anykštėnų menininkų darbai, t. y. diplomo neturinčių kūrėjų, kurių darbų nepriima didesnės parodų salės. „Stengiausi suburti tuos, kurie kuria, bet neretai neturi kūrėjo diplomo. Rajone jų yra labai daug. Galerija – vieta reikštis vaizduojamojo meno atstovams, bet jau yra galimybė kaupti muzikuojančiųjų anykštėnų kūrėjų kūrybą ir ją taip pat pristatyti toje pačioje „Gatvės galerijoje“. Iki šiol projektai sulaukia finansavimo, plėtosime šią idėją“, – kalbėjo Žilvinas.

Pasak Žilvino, „Gatvės galerija“ yra kaip alternatyva stacionarioms parodoms. „Nereikia nieko – nei ypatingos aprangos (kaip, tarkime, einant į parodos atidarymą), nei specialaus nusiteikimo. Ėjai pro šalį, stabtelėjai ir pasižiūrėjai. Gal eilėraštį perskaitysi, muzikos paklausysi. Alternatyva snobizmui“, – teigė menininkas.

Dešimtus metus Anykščiuose gyvuojanti „Gatvės galerija“ tapo ypač populiari pandemijos metais – eksponuotos parodos sulaukdavo dar daugiau praeivių dėmesio, kai buvo uždaryti visi muziejai ir parodų salės.

Kūrėjo ūkis

Nuo 2003 m. Ž.P.Smalskas yra ūkio savininkas, turi kaimo turizmo sodybą „Antežeris“ „Buvo laikas, kai Ukrainoje dirbau statybininku-architektu, nes lietuviai buvo pradėję plėsti „Maximos“ tinklą. Užsidirbau, nusipirkau sodybą Antežerio kaime (Anykščių r.). Pirmiausia norėjau turėti poilsiavietę, bet buvo NMA projektai, kad galima rašyti paraišką ir apsodinti mišku, tačiau tai galėjo daryti tik ūkininkai. Teko juo tapti. Apsodinau jau tris miškus: mišrų 6,5 ha mišką, kuriam 12 metų, 2 ha liepų (joms 9 metai) ir dar vieną miško plotą, kur išdėliojau Gediminaičių stulpus. Šiandien turiu ir gyvuliukų: du ponius, perlinių danielių, avių. Sodyboje tik vasarojame, o žiemą gyvename Anykščiuose“, – pasakojo kūrėjas.

Pasak Žilvino, jis nėra tikras ūkininkas: „Šieną perku, pats nepjaunu. Gyvenu iš kultūros projektų. Savo ūkį priskiriu prie laisvalaikio, lygiai kaip medžioklę ir žvejybą“, – atviravo menininkas.

Rekomenduojami video