Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvoje švenčiamas Alutinis

Nors šiais laikais rugsėjis – itin aktyvus metas ne tik ūkininkams, bet ir kone visiems dirbantiesiems, viena šio rudens mėnesio diena nuo seno buvo skirta poilsiui. Būtent rugsėjo 21-ąją tradiciškai gamintas pirmasis alus iš tų metų miežių derliaus, apeigas primenanti šventė vadinta Alutiniu, Koštuvėmis arba Ragautuvėmis.

Tikėta, kad būtent nuo šio meto nebegalima maudytis upėje ar ežere, net vėžių gaudyti – vyksta ryškūs rudeniniai pokyčiai, skelbiama derliaus pabaiga, pradedama ruoštis žiemai.

Įdomu tai, kad ir alus šiai šventei gamintas kitaip. Paėmus būtent devynias saujas pirmojo pjovimo javų, kiekviena sauja būdavo padalinama į dar tris dalis, tuomet sukuliama ir sumaišoma su miežiais. Visas gamybos procesas primindavo apeigas, diktuojamas Mėnulio kalendoriaus, o ir pačiu gėrimu tuomet vaišinti ne tik artimieji ar draugai, bet ir dievai. Alumi taip buvo apšlakstomi, tarsi pašventinami, namų langai, durys, kampai.

Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, tokios šventės kaip Alutinis rodo, kad alus anuomet buvo geriamas ne tik pasilinksminimo tikslais. Jau nuo seno žinoma, kad šis gėrimas susijęs ir su įvairiais ritualais. Senovės lietuviai alų gerdavo ir iš ragų ar taurių, puoštų brangiaisiais metalais, žalvariniais dirbiniais, mitologiniais simboliais.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Alutinio šventė sutapatinta su šv. Mato varduvėmis.

Rekomenduojami video