Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviškų komiksų kūrėjas

Dailininkas karikatūrininkas Romas Palčiauskas, dirbdamas satyros ir humoro žurnale „Šluota“,pirmasis sovietinėje Lietuvoje pradėjo piešti komiksus – piešiniais papasakotas istorijas. Garbaus amžiaus menininkas su nostalgija prisimena laikus, kai skaitytojai nekantriai laukdavo naujo „Šluotos“ numerio su „Fredo medinės kojos“,„Džeko ir Bobio“ nuotykiais, o humoro žurnalo tiražas perkopė šimtą tūkstančių egzempliorių. Dailininkas sukūrė per 200 pieštų istorijų, o šiemet, padedamas sūnaus Simo, išleido „Šluotoje“ publikuotų komiksų albumą „Romo Palčiausko komiksai“.

Laisvūnas,Ramusis, Interna

„Mano tėvas Aleksandras dirbo buhalteriu, buvo laisvamanis, ateistas, todėl savo vaikams pats sugalvojo vardus: vyriausią brolį pavadino Laisvūnu, seserį –Interna, o aš iki šešiolikos metų buvau kviečiamas Ramusiu. Kai pildžiau anketą pasui gauti, savo vardą sutrumpinau– tapau Romu, nes tikrai nebuvau iš ramiųjų. Per gyvenimą turėjau keturias žmonas... “ – šelmiškai šypsosi dailininkas.

Dar mokydamasis Šiaulių J.Janonio vidurinėje, R.Palčiauskas nekantriai laukdavo piešimo pamokų. Dailės mokytojutuomet dirbo Gerardas Bagdonavičius, žymus dailininkas grafikas, vienas iš ekslibriso pradininkų Lietuvoje.

„Piešinių pripiešdavau daugiau, nei reikia. Prabėgdavo visa pamoka, kol mokytojas juos visus peržiūrėdavo. Dienyne rikiuodavosi ištisa eilė penketų (tuo metu aukščiausias vertinimo balas – red. past.)“, – mena R.Palčiauskas.

Gabiam berniukui sekėsi ir vaikų piešinių konkursuose. Trylikamečio darbas „Pasiruošimai pavasario darbams kolūkyje“ buvo eksponuotas vaikų piešinių parodoje Maskvoje ir išspausdintas populiariame vaikų žurnale „Murzilka“. Po dvejų metų Šiaulių rajono laikraštyje „Raudonoji vėliava“ pasirodė pirmoji Romo karikatūra, smerkianti Korėjos karą.

viršelis

Palaikė šnipu

Baigęs vidurinę, jaunasis talentas tvirtai žinojo, kokią specialybę pasirinkti, ir įstojo įTelšių taikomosios dailės mokyklą.

„Per 1953-iųjų vasaros atostogas buvau pažadėjęs Šiaulių aerodromui nutapyti keletą paveikslų karo tema, tarp jų yra ir„TSRS didvyris I.S.Polbinas degančiu lėktuvu pikiruoja benzino cisternas“. Cisternas reikėjo piešti realistiškai, iš natūros, todėl nuvažiavau prie geležinkelio, kur jos stovėjo. Vos spėjau brūkštelėti keletą eskizų, mane areštavo automatais ginkluoti sargybiniai. Neklausydami jokių pasiaiškinimų, nuvežė į Šiaulių saugumo komitetą. Ten tardė ir laikė suimtą, kol išsiaiškino, kad esu ne šnipas, o studentas, paveikslą piešęs aerodromo užsakymu“,– kuriozišką situaciją prisimena pašnekovas.

Baigęs dailės mokykląR.Palčiauskas galėjo dėstyti piešimą arba dirbti tekstilės srityje dailininku meistru, tačiaujo tai netenkino. Kurį laiką padirbęs Šiaulių pašte, įstojo į tuomečioVilniaus dailės instituto (dabar akademija– red. past.) Grafikos fakultetą.

„Fredas medinė koja“. Asmeninio archyvo nuotr.

Kova su kapitalizmu

Talentingas jaunuolis1960 m. buvo pakviestas į „Šluotos“ redakciją dirbti etatiniu dailininku, vėliau tapo meniniu redaktoriumi. Tuomet ir prasidėjo R.Palčiausko komiksų era.

„Kartą į mano kabinetą užėjo skyriaus vedėjas Česlovas Valadka ir pasiūlė piešti komiksus. Jis jau buvo sumanęs pirmojo komikso scenarijų. Kaip ir visa tuometė spauda, „Šluota“ privalėjo galingu satyros ir humoro ginklu kovoti su„supuvusiu“ kapitalizmu, smerkti JAV užsienio politiką. Juk buvo pats šaltojo karo įkarštis, vyko karas Vietname. Sugalvojome daug žadantį pavadinimą „Širdis, peilis ir koltas“ bei personažus: šaunųjį supermeną Fredą, jo draugę seksbombą Dženę ir blogiuką kapitalistą misterį Hopkinsą“, – pasakoja R.Palčiauskas.

JAV ir Vakarų Europoje komiksai buvo kuriami nuo 20 amžiaus pradžios. Tarpukario spaudoje paveikslėlių istorijas piešė dailininkas Jonas Martinaitis, laikomas lietuviškų komiksų tradicijos pradininku. R.Palčiauskas pirmasis pradėjo piešti komiksų serialus. Tai buvo naujovė ne tik tuometėje Lietuvoje,bet ir visoje Sovietų Sąjungoje.

R.Palčiauskas – komiksų pradininkas sovietinėje Lietuvoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Patobulino spaudą

Pirmasis komiksas apie Fredo nuotykius„Šluotoje“pasirodė 1966 m. gruodžio mėn. 24-ajame numeryje. Jo autoriai amerikietiškus vardus pasitelkė ne tik kurdami paveikslėlių istoriją, bet ir pasirašė amerikoniškai: RoyPaltchausku ir Carley Walattka.

„Komiksas pradedamas kurti nuo siužeto: reikia sugalvoti juokingą istoriją, sukurti režisūrinį scenarijų, dialogus tuo užsiėmė satyros meistras Česlovas, o nupiešti paveikslėlius, dialogų „debesėlius“ tekdavo man. Mūsų bendradarbiavimas truko apie pusę metų, vėliau aš vienas kūriau ir siužetus, ir piešinius“, – prisimena dailininkas.

Po metų narsuolis Fredas Vietnamo kare neteko kojos, todėl pasirodė nauja komiksų serija –„Fredas medinė koja“. Skaitytojams labai patiko ekspresyviais, emocingais piešiniais papasakotos smagios istorijos, bet didžiausiąpopuliarumą pelnėtrečioji komiksų serija „Džekas ir Bobis“. Ji „Šluotoje“ buvo publikuojama ilgiausiai –nuo 1968 iki 1980 metų. Ilgšis ūsuotas Džekas ir kresnas apskritaveidis Bobis (beje, labai panašūs į R.Palčiauską ir Č.Valadką) – du sumanūs bedarbiai, bandantys tapti milijonieriais.

Šiltėjant politiniam klimatui, komiksai pamažu neteko ideologinio užtaiso ir virto tiesiog intriguojančių nuotykių bei detektyvų istorijomis, kuriose daug muštynių, gaudynių, susišaudymų, ar trumpomis situacijų komedijomis, anekdotais, pašiepiančiais žmonių silpnybes. Ir mažą, ir seną žavėjo, žadino fantaziją meistriškai nupieštos intriguojančio siužeto istorijos, skaitytojai nekantriai laukė naujų šauniųjų herojų nuotykių, o žurnalas perkopė neįsivaizduojamą mūsų laikais šimto tūkstančių egzempliorių tiražą ir kasmet augo.

„1978–1980metais prie „Džeko ir Bobio“ komiksų kūrimo prisidėjo ir tuometis „Šluotos“ redaktorius Juozas Bulota, pasirašinėjęs Jonas Bool. Jis patardavo renkantis komiksų temas“, – pabrėžia R.Palčiauskas.

Dailininkas apgailestauja, kad piešinius labai menkino prasta tuometė spaudos kokybė:„Vienas svarbiausių komikso elementų – kontūras. Deja, dėl blogos spaudos kokybės ir prasto popieriaus linijakartais išeidavo triguba, o spalvos neryškios, išplaukusios... Kulniuodavau į spaustuvę su pilnu sakvojažu vyno butelių, tačiau ir spaustuvininkų vaišinimas mažai tepadėjo... Sugalvojau naują spaudos technologiją: vietoje daugiaspalvės gamos, kurią sudarydavo trys pagrindinės spalvos – raudona, geltona ir mėlyna, palikau tik juodą spalvą kontūrui ir dvi spalvas spalvinimui. Už tai gavau pagyrimą, kuris buvo įrašytas į darbo knygelę.“

Ilgiausiai skaitytojus džiugino komiksas „Džekas ir Bobis“. Asmeninio archyvo nuotr.

Svajojo kurti filmus

R.Palčiauskas piešė ne vien komiksus – iliustravo nemažai lietuvių autorių knygų, kurias išleido „Vagos“ ir „Minties“ leidyklos. Tačiau didžioji jo svajonė buvokurti animacinius filmus, kur dera vaizdas, garsas ir judesys.

„Dar vaikystėje kiemo vaikams rodžiau spektakliukus-pasakas. Teatro sceną sumeistravau iš fanerinės dėžės. Dekoracijas iškarpiau iš kartono, pilies langelius – iš spalvoto celiulioido gabalėlių, kuriuos apšviesdavo deganti žvakė. Kartoninė karieta ir veikėjai judėjo priklijuoti ant popieriaus juostos. Pats įgarsindavau tekstą, o muzikinis fonas sklido iš seno patefono“, – prisiminimais dalijasi karikatūrininkas.

Deja, Lietuvoje, vienintelėje iš visųSovietų Sąjungos respublikų, nebuvo animacinių filmų studijos. Animatoriai buvo rengiami Maskvoje.

„Svajonė išsipildė, kai nuo1968-ųjų iki 1973-iųjų dirbau Lietuvos chemijos pramonės projektavimo ir konstravimo biure vyresniuoju inžinieriumi, vėliau – vyresniuoju konstruktoriumi reklamos laboratorijoje. Pagal mano brėžinį buvo pagamintas multiplikacinis stalas pokadriniam filmavimui, taigigalėjau kurti reklaminius filmukus apie naujus chemijos pramonės gaminius. Iš minkštos aliuminio vielos gaminau lėles, o žmona mezgė joms drabužius. Žinoma, ir toliau piešiau komiksus „Šluotai“.1980–1981 metais Lietuvos kino mėgėjų draugijos gamybinėse dirbtuvėse Valstybinės autoinspekcijosužsakymu sukūriau du trumpametražius animacinius filmukus „Au ir Miau“ bei „OilHopkins“,– prisimena R.Palčiauskas.

Lietuvai atkūrusnepriklausomybę, dailininkas vėl ėmėsi komiksų.Nuo 1992-ųjų „Šluotos“ puslapiuose apsigyveno „Dūda ir Brukas“. Ir siužetus, irpiešinius kūrė patsR.Palčiauskas: emigrantai Džekas ir Bobis grįžta į Lietuvą kaip Simas Dūda ir Benas Brukas. Draugai pradeda bizniauti, bet jiems nuolat trukdo konkurentė Lapienė.Šių vyrukų nuotykiai buvo spausdinami iki 1994-ųjų, kol nutrūko „Šluotos“ leidyba.

Žmona Larisa – dailininko angelas sargas.

Temos vėl aktualios

„Dabar gyvenu su ketvirtąja žmona Larisa, ji geriausia iš visų – tikras mano angelas sargas. Susipažinome reabilitacijos centre, kur gydžiausi po insulto, o Larisa ten dirbo. Mudu jau dvidešimt metų drauge. Gyvenu ramų pensininko gyvenimą, o piešiu tik retkarčiais, savo malonumui. Man didelis džiaugsmas, kad sūnus Simas išleido tokį gražų mano komiksų albumą, tegul ir nedideliu tiražu bei savo lėšomis. Šiuolaikinė spausdinimo technika leidžia atskleisti visą piešinių grožį: kontūrai tikslūs, spalvos ryškios. Balandžio 1 d. su žmona lankėmės tradicinės karikatūrų parodos, kurioje ir pats esu ne kartą dalyvavęs,atidaryme Vilniaus rotušėje. Sutikau nemaža kolegų ir pažįstamų, kurie mielai įsigijo mano albumą“, – džiaugėsi R.Palčiauskas.

Paradoksalu, bet daugelioR.Palčiausko komiksų temos tampa aktualios ir mūsų laikais: bedarbiais tapusių žmonių bandymai išgyventi ir praturtėti bet kokia kaina,verslininkų tarpusavio konkurencija, verslo žlugdymas. Šios paveikslėlių istorijos būtų įdomios ir dabartiniams skaitytojams, nes Lietuvoje komiksai vis labiau populiarėja. R.Palčiausko svajonė – geriausių komiksų rinkinį išleisti rimtoje leidykloje didesniu tiražu, kad jis būtų parduodamas knygynuose, o skaitytojaigalėtų rasti bibliotekose.

Rekomenduojami video