Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviški kaimai Baltarusijoje išlaikė tautiškumą

Vos pusšimtis kilometrų nuo sienos su Lietuva Baltarusijoje nuo seno įsikūrę lietuviški kaimai. Jų gyventojų, kaip ir Lietuvoje, mažėja, tačiau šiuose kaimuose neblėsta lietuvybės dvasia. Senyvo amžiaus moterys dainuoja, kuria eiles, rašo knygas.

86 m. Janina Repšienė Rimdžiūnų kaime gimė, augo, dirbo, tėvų sodyboje gyvena iki šiol. Visą gyvenimą dirbusi kolūkyje, Janina juokauja dabar esanti milijonierė.

92 m. Marijos Mažeikienės sodyboje – švaru ir tvarkinga. Marija – ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos įžymybė. Ji – poetė, kraštotyrininkė, dainininkė, tautodailininkė. Už mezginius tapo geriausia Baltarusijos tautodailininke.

Kita Petrikų kaimo gyventoja – Vaida Joč – taip pat gyvena savo tėviškėje. Keletą metų padirbėjusi Vilniuje, grįžo namo, ištekėjo už baltarusio. Tačiau lietuvių kalbą puoselėjo ir šeimoje.

„Kartais būdavo jis ir pykdavo, kodėl jis nežino , o vaikai lietuviškai kalba“, – teigė Petrikų kaimo gyventoja V. Joč.

Gervėčių krašto bendruomenė vienija apie 2000 lietuvių. Jos vadovė sako, kad ne visi aktyvūs, tačiau prireikus – vieni kitiems padeda.

„Stengiamės pasikviesti močiutes, kad jos parodytų tai, ką moka, perduotų mums savo papročius, tradicijas ir mes perduodam savo vaikams. Visada darbas vyksta – ar verbų pynimas ar lalavimas, ar Kūčių vakarienė“, – tradicijų išlaikymo pastangomis dalijosi Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės susivienijimo pirmininkė Svetlana Petrik.

Rekomenduojami video