Kulinarinių laidų ir knygų autorių, prodiuserį ir maisto kultūros propaguotoją Alfą Ivanauską pasiekė žinia, kad dvi jo knygos „World Gourmand Cookbook Awards“ apdovanojimuose nominuotos kulinariniams „Oskarams“.
Knyga „Kakė Makė. Virtuvėje su Alfu“ pateko tarp penkių pasaulyje geriausių knygųdviejose kategorijose „Europoje žinomo virtuvės šefo knyga“ ir „Iliustracijos“. Tarp penkių geriausių knygų „Kūrybiškumo ir inovacijų“ bei „Sveikatos“ kategorijose atsidūrė kartu su kūno rengybos čempionu Pauliumi Ratkevičiumi sukurta knyga „Noriu valgyti sveikai, bet skaniai“.
Su knygos autoriais – virtuvės šefu, 25 kulinarinių knygų ir daugybės kulinarinių laidų autoriumi A.Ivanausku ir kūno rengybos treneriu, meditacijų bei sveikos gyvensenos meistru P.Ratkevičiumi, kalbėjosi žurnalistė L.Radzevičienė.
Alfai, Pauliau, ar dažnai savo gyvenime patiriate pokyčių laiką?
A.Ivanauskas: mano pokyčiai yra susiję su tam tikrais gyvenimo periodais ir jų planavimu. Jei ir vyksta, dažniausiai labai tikslingai.
P.Ratkevičius:pokyčiai mus veda į priekį, užsistovėjimas, kad ir koks komfortiškas būtų, yra stagnacija, galiausiai – netgi ritimasis žemyn, todėl pokyčius labai vertinu.
Kartais pradžioje jie nebūna smagūs, reikia pasistengti, kad suvaldytum, bet pats jų siekiu, priimu su didžiausiu džiaugsmu. Man svarbu kažko naujo išmokti, kažką pradėti. Manau, tai įprasmina gyvenimą, nuspalvina jį naujomis spalvomis.
Vadinasi, pokyčiai – labiau nemalonu nei malonu?
A.Ivanauskas: man jie – labiau malonūs nei nemalonūs, tačiau nutinka visko. Tikrai artimiausiu metu neplanavau rašyti knygos apie sveiką gyvenimo būdą, tai padaryti mane paskatino liga.
P.Ratkevičius: man patinka iššūkiai. Tai, kas
nemalonu, yra jų kaina. Kad būtų malonu, būtina išmokti ir įvaldyti naujus
dalykus.
Galbūt esate atsakę sau į klausimą, kodėl žmogus visada nori keistis, bet taip dažnai pusiaukelėje sustoja?
A.Ivanauskas: svarbu, kad pokyčių noras eitų iš vidaus, tada ir sustoti bus sudėtinga. Dažnai metame, ką pradėję, kai mus spaudžia aplinka. Manau, norėti ir reikėti yra du skirtingi dalykai. Kad vyktų pokyčiai, svarbu norėti, o ne klausyti, ką reikėtų daryti, kitų.
P.Ratkevičius: iš savo patirties galiu pasakyti, kad nusprendę keisti gyvenseną ir tikėdamiesi greitų rezultatų, žmonės dažnai imasi drastiškų priemonių. Tada atsimuša į sieną ir nebegali pakilti. Labai svarbu priimti tinkamus sprendimus, galbūt, turėti šalia labiau patyrusį žmogų, tuomet pokyčiai vyksta lengviau, o kelias – paprastesnis ir netgi įdomesnis.
Man labai patinka posakis „Disciplina mus nuves ten, kur motyvacija negalėtų“. Nemažai žmonių sau sako: dabar gyvensiu sveikiau, numesiu svorio. Tokia motyvacija dažniausiai trunka 2–3 savaites, o kai ji nuslūgsta, įsijungia disciplina ir sumanymas tampa įpročiu. Aš taip pat kartais būnu nemotyvuotas, tačiau tuomet visada lieka disciplina, padedanti man tęsti. Jei dieną ar keletą nejaučiu motyvacijos, tiesiog sportuoju silpniau, užsimanęs picos vidury savaitės, leidžiu ją sau suvalgyti.
Abu sakote, kad jums nepatinka žodis „atsisakyti“? Kodėl?
A.Ivanauskas: nes jis skamba kaip taupyti, o ne daugiau uždirbti. Atsisakyti, vadinasi, negauti daugiau, nei galėtum gauti. Aš visada noriu, kad būtų plius, o atsisakyti yra minus.
P.Ratkevičius: žodyje „atsisakyti“ nematau prasmės dėl to, kad nereikia nieko atsisakyti. Jeigu mėgstame vieną ar kitą produktą arba patiekalą, ir jo atsisakome, tai noras jo paragauti neblėsta, o tik didėja. Tada neatsilaikome ir metame, ką pradėję. Visiškai atsisakyti to, kas jums patinka, nepatarčiau. Ypač jei kalbame apie maisto produktus ir gėrimus. Kur kas geriau juos riboti – geriausias tam žodis yra „saikas“.
Kaip apibūdintumėte skanią mitybą ir gyvenseną?
P.Ratkevičius: jei valgyti tai, ką valgau, yra skanu, vadinasi, mano mityba – skani. Jei valgau virtą vištos krūtinėlę su agurkais ir bandau save apgauti, kad tai yra naudinga ir todėl skanu, skanu nebus. Lygiai tas pats ir dėl sporto: jei jaučiu, kad jis suteikia energijos, kad man smagu sportuoti, tai – skani gyvensena. O jeigu atsikeliu pervargęs, nes treniruočių yra per daug, ji tampa nebeskani.
A.Ivanauskas: kartais žmonėms reikia pasiūlyti, kad paragautų ir kitokio skanaus gyvenimo. Užsidarę savo burbuluose, jie dažnai bijo išbandyti kažką naujo, iš tiesų tai – tik nesveikos nuostatos, trukdančios mums žingsniuoti į priekį. Vienas iš mano patarimų – būkite drąsesni, nebijokite paragauti ir kitokio maisto, ir kitokio sporto.
Kas formuoja mūsų sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos įpročius?
A.Ivanauskas: pradžioje – šeima. Kaip galima reikalauti iš vaiko sveikesnio požiūrio į maistą, kai tėvai patys to nedaro?! Be abejo, mus veikia ir draugai, ir mūsų artima aplinka bei gyvenimo būdas. Juk išties skirtingai gyvena tie, kurie dirba namuose ir gali patys pasigaminti maistą, ir tie, kurie nuolat kelyje.
P.Ratkevičius: mano tėveliai visą gyvenimą buvo labai sportiški, maitinosi sveikai, tad neturėjau jokio kito pasirinkimo, tik tai tęsti. Turiu puikų pavyzdį, kuris patvirtina, kad sveika gyvensena padeda tapti sveikesniam ir ilgiau gyventi.
Neabejoju, kad stipriai mūsų mąstyseną formuoja aplinka, nes jei aplinkui niekas nesportuoja ir bet kaip maitinasi, pradėti bus sunkiau. Čia patarlė „su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi“ labai teisinga.
Savo knygos įžangoje teigiate, kad leidžiate sau viską, ką mėgstate. Kur yra ta riba, kur prasideda draudimai?
A.Ivanauskas: ribos suvokimą turėtų įvertinti mūsų kritinis mąstymas. Pavyzdžiui, Paulius per savaitę turi vieną „cheat day“, o aš tokios neturiu, sau leidžiu valgyti, ką noriu, keletą kartų per savaitę, bet aiškiai suprantu: jei suvalgysiu ne itin sveiką patiekalą, kompensuosiu tai sportu, ilgesniu pasivaikščiojimu arba kitą dieną valgysiu sriubą. Įsivedu tam tikras ribas, kurios ne drausmina, o padeda išlaikyti balansą.
P.Ratkevičius: jau minėjau, koks svarbus man yra saikas. Smagu, jei mūsų knyga žmonėms padės suprasti, kas yra geras, skanus ir sveikas maistas. Kiekvieną sekmadienį valgau mėsainius ar picas, jei jų nevalgyčiau, po 3 savaičių man pradėtų jų trūkti. Nesilaikyčiau režimo, jei picas valgyčiau kiekvieną vakarą.
Ką turėtume žinoti apie šių laikų mitybą, o gal tiesiog grįžti atgal ir valgyti tai, ką valgė mūsų seneliai ir proseneliai?
A.Ivanauskas: turėdami tokį platų maisto pasirinkimą, turėtume vadovautis kritiniu mąstymu. Mūsų knyga padeda tai daryti. Anksčiau nebuvo priedų, padažų, gardinančių patiekalus, maistas buvo natūralesnis ir sveikesnis. Dabar turime laikytis balanso, – knygoje, beje, rasite ir receptų, pagal kuriuos pagamintą maistą kažkada valgė seneliai ar proseneliai.
P.Ratkevičius: svarbiausias mano patarimas – parduotuvėje pirkite produktus, o ne jau pagamintą maistą. Žinoma, sviesto neišsimušite, varškės neišsispausite, tačiau daug ką galima lengvai ir greitai pasigaminti. Be to, faktas, kad anksčiau žmonės daugiau judėdavo, jiems tai buvo savaime suprantama – darbai, kelionės, netgi to paties maisto gamyba. O juk šiandien būna dienų, kai ir tūkstančio žingsnių nenueina.
Kaip pasigaminti skanaus maisto? Ar skaniai gaminti galima išmokti?
A.Ivanauskas: skaniai gaminti galima išmokti, skaniai serviruoti yra sunkiau. Knygoje dalijuosi net 28 patarimais – galbūt pravers. Vienas iš patarimų – neperkepti mėsos ir žuvies. Labai panašu ir dėl daržovių: daug jų patiekiame stipriai apdorotas, tačiau jei mokėtume ir žinotume, kaip paruošti, jos neprarastų savo naudingų savybių bei skonio.
Galiu pasakyti, kad naudojame per daug aliejų ar padažų, todėl mūsų skonio receptoriai atbunka. Kai kurie dar atsimena laikus, kai buvo normalu arbatą gerti su daug cukraus, dabar žmonės stengiasi cukraus vartoti kuo mažiau, taigi, mes pajaučiame tikrąjį arbatos skonį.
P.Ratkevičius: esu dėkingas savo tėvams, kurie išmokė skaniai gaminti, taip pat man padėjo varžybų laikas. Kai daug ko negali valgyti, bet turi užtektinai kulinarinės fantazijos ir įgūdžių, gimsta daug gerų, sveikų ir skanių patiekalų. Man svarbu, kad maistas būtų skanus, tam pasitelkiu geriausius ingredientus, nenaudoju blogųjų riebalų ar per daug angliavandenių. Pavyzdžiui, kepdamas blynus naudoju 1 šaukštą visadalių grūdų speltų miltų, o kvietinių reikėtų 3–4 šaukštų. Spelta kardinaliai keičia patiekalo maistingumo vertę.
Alfai, knygoje užsimeni, kad gydytojai tau buvo paskyrę griežtą dietą, kai susirgai skrandžio liga. Kokių problemų turėjai ir kaip pavyko jas pašalinti? Ar dingo tik simptomai, ar pavyko išgydyti ligą?
A.Ivanauskas: kai susirgau gastritu, reikėjo gerti vaistus, gydytojai nustatė griežtą dietą. Dabar esu sveikas, tačiau knygoje skaitytojai ras patiekalų, kuriuos tada sau gaminau, receptų. Mano tikslas buvo sukurti knygą, kuria galėčiau naudotis ir tada, kai nebesirgsiu, visus šiuos receptus šiandien naudoju. Čia yra ir daug salotų, saldumynų, sriubų. Mano tikslas buvo pasiekti, kad patiekalus ragaudami žmonės iš pradžių galvotų, kokie jie skanūs, ir tik vėliau suprastų, kad jie dar ir sveiki.
Knygos įžangoje rašai, kad tavo sukurti receptai padėjo numesti 12 kg. Kaip manai, kas buvo tavo sėkmės raktas?
A.Ivanauskas: tuos 12 kg pavyko numesti, nes ne tik valgiau sveikus ir skanius patiekalus, bet ir laikiausi dienos režimo, – to išmokau iš Pauliaus. Mano dienotvarkėje buvo aiškiai parašyta, kada pusryčiauju, pietauju ar vakarieniauju. Atsisakiau nereikalingo užkandžiavimo, – knygoje pasakoju apie užkandžius, kuriais galima mėgautis prieš vakarienę, laukiant svečių ar per vakarėlį.
Man labai svarbus miegas – anksčiau miegodavau po 4–5 valandas, tai taip pat buvo viena iš mano ligos priežasčių. Pradėjęs miegoti po 7–8 valandas nebenoriu saldumynų, nebesu saldėsių narkomanas. Pailginau ir savo kasdienius pasivaikščiojimus su šunimis. Nesijaučiau turintis didelį antsvorį, tačiau nukritę kilogramai padėjo jaustis lengviau.
Nuo ko prasidėjo Pauliaus kelias? Ar jame taip pat galima kalbėti apie atspirties tašką?
P.Ratkevičius: mano kelias prasidėjo 12-os, kai pradėjau lankyti sporto salę, kurioje sportavo brolis ir mama. Tėtis visą gyvenimą aktyviai žaidė futbolą. Būdamas 14-os tapau Lietuvos štangos spaudimo nuo krūtinės čempionu jaunimo grupėje. O nuo 21 metų pradėjau dalyvauti fitneso varžybose, 2010 metais tapau treneriu, o nuo 2012 metų pradėjau konsultuoti žmones mitybos klausimais.
Kaip sugalvojote savo abiejų patirtis sudėti į knygą? Kaip manote, kas yra jūsų dueto stiprybė?
A.Ivanauskas: visada simpatizavau Pauliui, mane žavi jo pozityvumas, mokėjimas skaniai gaminti ir neriboti savęs, kai norisi pasilepinti. Stebėjau jo veiklą socialiniuose tinkluose ir tikrai buvau pagalvojęs, kad norėčiau kartu išleisti sveiko gyvenimo būdo knygą.
Mūsų dueto stiprybė – tai, kad esame ir labai skirtingi, ir labai panašūs. Abu pozityvūs, veiklūs, žinome, kaip skaniai ir sveikai gaminti, jaučiame tam tikras ribas, mėgstame iš savęs pasijuokti ir suprantame, kad psichologinė savijauta labai aiškiai atspindi fizinę, ir atvirkščiai. Mes abu norime padaryti šį pasaulį sveikesnį ir skanesnį.
P.Ratkevičius: Alfas yra knygų leidybos ekspertas, jis įžvelgė, kad mūsų duetas gali būti naudingas žmonėms. Kad kartu galime sukurti kulinarinę knygą, kurioje būtų kalbama ne tik apie maistą, bet ir apie gerą savijautą, laimę bei sveikatą. Mūsų duetas yra prasmingas, tikiu, kad bendradarbiavimas nesibaigs tik knygos projektu.
A.Ivanauskas: savo knygą skiriame visiems, kurie nori būti laimingi kasdien – juk kai valgome skaniai ir esame sveiki, laimingam būti ypač lengva.
P.Ratkevičius: būti sveikam, laimingam ir energingam – vienas svarbiausių mano gyvenimo tikslų. Kadangi žinau, kaip paprasta to pasiekti, noriu, kad ir kiti taip jaustųsi ir taip gyventų. Dirbdamas matau 30-mečius, kurie jau turi senėjimo požymių, tačiau esama ir 60-mečių, kuriems senėjimas, rodos, negresia, jie yra sveiki ir laimingi.
Ne amžius nusako mūsų savijautą, o mūsų įpročiai. Knyga yra apie tai, kaip suformuoti tokius įpročius, kad amžius būtų tik skaičius pase. Man 38-eri, dar negaliu būti pavyzdžiu, kaip sveika gyvensena padeda nesenti, dar esu jaunas. Bet neabejoju, jeigu nenutiks kas netikėta, po 10–20 metų džiaugsiuosi tokia pat energija, sveikata ir tuo pačiu noru gyventi. Man toli ieškoti nereikia, užtenka tik pažiūrėti į savo tėvelius (šypsosi).
Pasaulinio lygio įvertinimas
„World Gourmand Cookbook Awards“ – tarptautiniai apdovanojimai, skirti maisto ir gėrimų knygoms, žurnalams, autorinėms kulinarinėms iniciatyvoms bei kitoms su gastronomija susijusioms publikacijoms. 1995 m. įkurti apdovanojimai dažnai vadinami maisto knygų „Oskarais“. Apdovanojimų ceremonija šiais metais vyks liepos 25 d. Portugalijoje, Lisabonoje.
„Tai – pasaulinio lygio įvertinimas, svarbus ne tik man asmeniškai, ne tik mano komandai, bet ir, nesikuklinsiu, visai Lietuvai, lietuviškų knygų auditorijai. Nepaprastai gera, kad tokia maža šalis matoma ir girdima pasaulyje, gali lyderiauti ne tik sporte, kine, lazerių pramonėje, bet ir gastronomijoje. Esame įdomūs, išradingi ir kūrybingi, darbštūs ir disciplinuoti – pasaulis tai mato ir vertina“, – sako A.Ivanauskas ir priduria, kad apdovanojimams buvo pateikta 40 tūkst. knygų.
Abi nominuotas knygas išleido leidykla „Alma littera“.
„Ne kančia, o saikas, aistra ir malonumas yra pokyčių pranašai“, – teigia nominuotos knygos „Noriu valgyti sveikai, bet skaniai“ autoriai, savo skaitytojams pateikę ne tik idėjų, kaip atrasti skanų maistą, sveiką kūną, gerą sveikatą, ramų miegą, malonų sportą, laiką sau, bet ir 180 gero maisto receptų.