Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kėdainių tremtiniai: „Istoriją būtina saugoti, net jei ji skausminga“

Sekmadienį Kėdainiuose buvo paminėtas tremtinių palaikų pargabenimo iš Igarkos į Lietuvą, į Kėdainių karinį aerodromą, 30-metis.

Prieš tris dešimtmečius į Kėdainius iš Rusijos šiaurėje esančios Igarkos buvo parskraidinta daugiau kaip 120 tremtinių palaikų. Juos tuomet aerodrome pasitiko daugiatūkstantinė minia. Tai buvo pirmoji Lietuvos tremtinių palaikų parvežimo į tėvynę ekspedicija. Pargabenti palaikai vėliau buvo perlaidoti įvairių Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse.

Rinkosi minios

Sovietinis režimas tremtinio daliai pasmerkė maždaug kas dešimtą tuometės Lietuvos gyventoją. Okupacijos metu iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta apie 280 tūkst. žmonių.

„1989-ųjų liepos 28-oji diena. Kėdainiai. Pavakarys. Skambant varpams iš Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios, karinio aerodromo link pajuda gausi tikinčiųjų procesija. Nešamos gedulo kaspinais perrištos trispalvės ir bažnytinės vėliavos, procesijos dalyvių rankose žvakės ir gėlės. Miesto gatvėmis ją lydi gedulinga muzika. Į Kėdainių aerodromą niekas žmonių nekvietė, tačiau čia suvažiavo mašinų kolonos, susirinko daugiatūkstantinė minia ir daugybė kunigų iš visos Lietuvos. Susirinko sutikti ir pagerbti tremtinių palaikų, sugrįžtančių iš Igarkos, iš amžino įšalo žemės. Liūdnus ir susikaupusius įsileido mus aerodromo šeimininkai.

Pasigirsta galingų motorų gausmas. Betoniniu taku atrieda didžiulis karinis transporto lėktuvas, parvežantis 120 tremtinių palaikų iš Igarkos. Vienas po kito iš lėktuvo išnešami cinkuotos skardos karstai, visi uždengiami trispalvėmis, dedamos gėlės. Aidi maldos žodžiai, karstai pašventinami. Spontaniškai minia užgieda „Marija, Marija“. Susirinkusiųjų veiduose didžiulis skausmas, akyse ašaros, lūpose aimanos. Po trumpo mitingo karstai keliami į berželiais ir ąžuolų vainikais papuoštus sunkvežimius, abiejose Birutės gatvės pusėse stovintys kėdainiečiai su žvakelėmis rankose išlydi tremtinių palaikus į paskutinę kelionę – į amžinojo poilsio vietas Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse“, – taip tą dieną prisimena Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kėdainių filialo nariai.

Parvežti neplanavo

Prieš 30 metų birželio 29 d. į Igarką išvyko penkiolikos asmenų grupė. Iš pradžių jie neplanavo palaikus parsivežti namo, tenorėjo surasti kapus, atpažinti vardus.

„Argi buvo galima atpažinus palikti?! Likusius Lietuvoje tremtinių artimuosius kaustė nerimas: suras, nesuras, ar atpažins? Ašaros riedėjo kėdainietės Antaninos Kvietkauskienės skruostais, netikėtai Igarkoje radusios savo sesers kapą. Kuomet Kėdainiuose iš lėktuvo iškels karstus, ant pirmojo bus jos sesers vardas – Stasė Tadarauskaitė. Vienas po kito savo artimųjų kapus suranda dar šeši ekspedicijos nariai. Deja, trys grupės bendrakeleiviai taip ir nesurado lopinėlio Sibiro žemės, priglaudusios brangius jiems žmones. Nenoriai, oi kaip nenoriai amžinojo įšalo žemė atidavė mirusius tėvynainius. Įsimintini paskutinėmis ekspedicijos dienomis Igarkos kapinėse pasakyti vilnietės Nijolės Šimulionienės, suradusios savo močiutės palaikus, žodžiai: „Tikiu, jog niekada daugiau niekam nebereikės trikdyti mirusiųjų ramybės, ir jau visiems laikams atguls jie po išsvajotu Lietuvos dangumi“, – prieš tris dešimtmečius vykusių įvykių momentus prisimena LPKTS Kėdainių filialo nariai.

Oficialiai paminėjo

Igarkos tremtinių palaikų pargabenimo į Lietuvą 30-mečio minėjimas prasidėjo šv. Mišių auka už gyvus ir mirusius tremtinius ir politinius kalinius Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje.

Šioje bažnyčioje taip pat veikia ekspedicijos į Igarką, tremtinių palaikų pargabenimo į Tėvynę nuotraukų paroda. Po šv. Mišių buvo pašventinta šio įvykio atminimo lenta.

Minint 30-metį Daugiakultūriame centre vyko Atminties valanda, žodžio ir muzikos dedikacija trėmimų aukoms atminti. Buvo rodomas filmas apie palaikų iškasimą Igarkoje ir pargabenimą į Lietuvą.

 

Kristina MIRVIENĖ

Rekomenduojami video