Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Istorinis laivas tapo muziejumi

Vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos priešmininių laivų „Sūduvis“ neseniai tapo muziejumi ant vandens. Šis laivas visada išliks ne tik Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, bet ir visos mūsų šalies istorijai svarbiu objektu. Jis savotiškai davė pradžią būsimai mūsų šalies laivyno integracijai į NATO.

Laukia lankytojų

Neseniai Klaipėdoje, Danės upės krantinėje, duris atvėrė pirmasis šalyje karinis laivas – muziejus. Tai – daugiau nei 20 metų Baltijos jūroje ir kituose vandenyse su Lietuvos vėliava plaukiojęs „Sūduvis“. Dar anksčiau jis priklausė Vokietijos laivynui.

Kai jūrinių minų paieškai ir jų kenksmingumui šalinti skirtas laivas tapo nebetinkamas tarnybai, buvo sprendžiama, ką daryti – utilizuoti jį ar paversti muziejumi. Įprastai tarnybą baigę laivai supjaustomi, tačiau „Sūduvio“ istorinė reikšmė yra pernelyg didelė, kad jį būtų galima tiesiog nugramzdinti užmarštin. Dėl to buvo pasirinktas antrasis variantas. Laivo remontas ir paruošimas muziejinei veiklai atsiėjo apie 90 tūkst. Eur. Šias lėšas skyrė Krašto apsaugos ministerija. Dar 150 tūkst. Eur buvo skirta Danės krantinei, prie kurios prišvartuotas laivas, pritaikyti.

Rengiant ekspozicijas buvo stengiamasi išlaikyti kuo daugiau autentiškumo. Kaip tik dėl to laive paliktos žalvarinės rankenos, raudonmedžio detalės, šešių dešimtmečių senumo įranga, interjeras.

Į neseniai vykusią atidarymo ceremoniją buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Kaip vienas pagrindinių akcentų, ceremonijos metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei perduota Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms priklausiusi įrėminta „Sūduvio“ vėliava. Apsilankiusieji muziejuje galės išvysti paruoštas erdves, iškabas su paaiškinimais, navigacinius ženklus, parodančius, kaip orientuotis laive. Lankytojai turės galimybę pamatyti didžiulę dalį visų patalpų – nuo tiltelio, pagrindinio denio iki sonaro antenos patalpos, išgirsti istorijas, kaip gyveno laivo įgula, kokias funkcijas šis objektas atliko.

Laivas-muziejus bus atidarytas visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadieniais. Bilietas suaugusiam žmogui kainuos 4 Eur, su nuolaida – 2 Eur. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį „Sūduvį“ bus galima aplankyti nemokamai.

Išleista knyga

Dar prieš karinio laivo-muziejaus atidarymą dienos šviesą išvydo ir šio laivo istoriją apžvelgianti knyga „Sūduvis. Istorinis laivas, sujungęs Klaipėdą ir Vilkaviškį“. Jos autorius – vilkaviškietis žurnalistas Andrius Grygelaitis. Šį leidinį galima išvysti ir muziejumi tapusiame laive.

Knygoje pristatoma laivo istorija nuo pat tos akimirkos, kai jis vokiečių buvo perduotas lietuviams, iki tada, kai paskutinį kartą parplaukė iš jūros ir buvo prišvartuotas Klaipėdos uoste.

Du dešimtmečius laivas buvo tarsi kelrodė žvaigždė kitiems šalies priešmininiams laivams: aktyviai dalyvavo įvairiose išminavimo operacijose – rasdavo ir sėkmingai jūros dugne sunaikindavo minas. „Sūduvyje“ tarnybą atliko ne viena dešimtis jūreivių, kurie vėliau darbus pratęsė kituose kariniuose laivuose.

Leidinyje gausu buvusių įgulos kapitonų ir kitų narių atsiminimų, įdomių ir gal kiek netikėtų pasakojimų apie jūreivių kasdienybę, „Sūduvio“ svarbą, rašytus ir nerašytus papročius bei jausmą, patiriamą stovint ant laivo denio.

Du dešimtmečius laivas buvo tarsi kelrodė žvaigždė kitiems šalies priešmininiams laivams: aktyviai dalyvavo įvairiose išminavimo operacijose – rasdavo ir sėkmingai jūros dugne sunaikindavo minas. „Sūduvyje“ tarnybą atliko ne viena dešimtis jūreivių, kurie vėliau darbus pratęsė kituose kariniuose laivuose.


Šiandien lietuviai sulaukia nemažai NATO partnerių padėkų už pasiektą profesionalumo lygį, tačiau vargu ar taip būtų, jei Lietuva nebūtų turėjusi „Sūduvio“.

Ne mažiau nei šalies istorijai, „Sūduvis“ svarbus ir Vilkaviškiui. Kaip tik šis miestas 1999 m. buvo pasirinktas kaip pagrindinis laivo partneris. Audringą tų metų gruodį, siaučiant uraganui „Anatolijus“, į vėjuotą Klaipėdą vyko ir laivo krikštatėvio pareigas prisiėmė tuometis Vilkaviškio rajono meras Jonas Mačys. Vėliau su jūreiviais užsimezgusią gražią draugystę pratęsė kiti šio rajono vadovai.

Įdomu, kad tarnybą baigusį ir muziejumi tapusį „Sūduvį“ po 2–3 metų turėtų pakeisti kitas karinis laivas, kurio įsigijimo dokumentai šiuo metu tvarkomi. Jam taip pat turėtų vadovauti paskutinis „Sūduvio“ kapitonas Mindaugas Kloviškis, o laivą irgi žadama pavadinti tuo pačiu „Sūduvio“ vardu.

Laivo istorija

„Sūduvis“ Lietuvos krantus pasiekė beveik prieš 23 metus. 1999 m. gegužę įkūrus Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų divizioną jau po mėnesio iš Vokietijos buvo gautas pirmasis „Lindau“ klasės priešmininis laivas, tuo metu turėjęs „Koblenz“ vardą. Netrukus jis buvo pervadintas „Sūduviu“.

„Lindau“ klasės laivų paskirtis – minų paieška, identifikavimas ir sunaikinimas. Naudodami prie laivo korpuso pritvirtintą povandeninį sonarą šio tipo kariniai laivai jūros dugne aptinka įtartinus objektus, povandeniniais robotais identifikuoja minas, jas apžiūri ir prireikus susprogdina specialiu minų sunaikinimo užtaisu.

„Lindau“ klasės laivai pastatyti iš braziliško ąžuolo medienos, o visi įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Tai leidžia sumažinti laivo magnetinį lauką ir taip išvengti minų su magnetiniais jutikliais aktyvavimo.

„Sūduvis” buvo pastatytas 1958 m. tuometinės Vakarų Vokietijos kariniam laivynui. 1978–1979 m. jis modernizuotas iš minų tralerio į minų paieškos laivą.

Laivo ilgis – 47,1 m, plotis – 8,3 m, o maksimalus išvystomas greitis – 16 mazgų. Įprastai jame darbuodavosi 40 jūreivių įgula. Nuo to laiko, kai „Sūduvis“ buvo perduotas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, jam vadovavo 7 kapitonai: Eduardas Karlonas, Andrius Širvys, Giedrius Auksorius, Karolis Lileikis, Rimantas Preimantas, Vytautas Šakalis ir Mindaugas Kloviškis.

Į Lietuvą „Sūduvis“ parplaukė 1999 m. gruodžio pradžioje, kai tuo metu siautėjo vienas iš didžiausių per visą mūsų šalies istoriją uraganų – „Anatolijus“. Tada vėjo greitis vietomis viršijo 40 metrų per sekundę, o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5–6 metrus.

Nepaisydami šėlstančios audros, tuo metu „Sūduvyje“ tarnavę jūreiviai iš Vokietijos į Lietuvą lėkė taip greitai, kaip patys juokauja, tarsi patrulinis laivas.

„Pamenu, kai plaukėme, buvo labai tamsu, bangos ritosi virš laivo, jo galas nuolat panirdavo po vandeniu, o vanduo mus supo ir teliūškavo iš visų pusių. Tačiau mus į priekį vedė žinojimas, kad plaukiame namo, į Lietuvą. Išorėje maišėsi dangus su žeme, o viduje vyravo didžiulis noras kuo greičiau pasiekti gimtąjį uostą. Laivo pasvirimo kampas buvo išties didžiulis. Tą iliustruoti gali tai, jog mano kajutėje iš spintelės asmens higienos daiktai iškrito ne ant žemės, o ant kitoje pusėje esančios lovos. Ji buvo pritvirtinta maždaug pusmetrio nuo žemės aukštyje“, – prisiminimais dalijosi vienas pirmųjų „Sūduvio“ įgulos narių Vitalijus Aleksandravičius.

Grįžusių į Klaipėdą jūreivių dėl stipraus vėjo iš pradžių į uostą net neįleido. Baimintasi, kad audra laivo neparmuštų į krantinę. Įgulos nariams daugiau nei pusę paros teko plaukioti palei krantus, kol galiausiai gruodžio 2 d. buvo  gautas leidimas įplaukti į uostą.

Į pirmąją savo misiją „Sūduvis“ išplaukė 2000-ųjų pradžioje. Vėliau laivas nuolat buvo intensyviai eksploatuojamas, užtikrinant nacionalines užduotis, dalyvaujant įvairiose pratybose, misijose, nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokymuose. Iš paskutinio savo žygio jūra „Sūduvis“ grįžo 2018 m. gegužę.

Rekomenduojami video