Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į tvir­tais vir­še­liais kny­gą su­dė­tos tar­miš­kos pa­sa­kos jas skai­tan­tiems pa­liks no­rą prie jų su­grįž­ti de­šim­tis kar­tų

„Šian­dien mus apė­mė tik­ra ši­ka­vo­nė“, – dau­ge­lio jau pa­mirš­tu dzū­kiš­ku žo­džiu, ku­ris reiš­kia sėk­mė, į kar­pi­nių pa­ro­dos ati­da­ry­mą ir kny­ge­lės dzū­kiš­ka tar­me su kar­pi­nių iliust­ra­ci­jo­mis „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ pri­sta­ty­mą su­si­rin­ku­siems lie­tu­viš­kos et­no­kul­tū­ros pa­lai­ky­to­jams kal­bė­jo pro­jek­to ku­ra­to­rė, Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Dzū­ki­jos sky­riaus va­do­vė Mo­des­ta Ta­ra­saus­kie­nė.

„Šiuo­lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me lie­tu­vių tau­to­dai­lės kū­ri­niai ir ga­mi­niai tam­pa vis la­biau ni­ši­niai, pa­ro­di­niai ir trau­kia­si iš kas­die­nio var­to­ji­mo – bui­ties. Nyks­ta ir da­lis lie­tu­vių kul­tū­ros ir tau­tos au­ten­tiš­ku­mo. Šią ne­igia­mą ten­den­ci­ją ga­li­ma su­stab­dy­ti ir, ti­kė­ti­na, at­suk­ti at­gal, su­ran­dant nau­jas ir įtrau­kias tau­to­dai­lės pa­tei­ki­mo for­mas, skir­tas jau­nes­nei au­di­to­ri­jai, pa­vyz­džiui, vai­kams ir jų tė­ve­liams“, – ma­no M.Ta­ra­saus­kie­nė. Šiuos lū­kes­čius ati­tin­kan­čiai kny­ge­lei iš­leis­ti ji ir su­bū­rė tri­jų Dzū­ki­jo­je gy­ve­nan­čių ir ku­rian­čių mo­te­rų, už­au­gi­nu­sių ar te­be­au­gi­nan­čių vai­kus, ko­man­dą.

Pir­mie­ji pa­sa­kų eks­per­tai – sū­nūs

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo vi­sos ke­tu­rios ini­cia­ty­vios dzū­kės, ma­mos, ku­rios, kaip pa­čios at­vi­rai kal­bė­jo, lei­do­si į sa­vo­tiš­ką avan­tiū­rą, bet vie­na ki­tą vis pa­drą­si­no, pa­ra­gi­no ir „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ šian­dien jau skai­to­mos ar klau­so­mos ne tik sa­vų vai­kų.

Vie­nuo­li­kos pa­sa­kų au­to­rė Ie­va Ane­liaus­kai­tė-Mo­tie­jaus­kė kal­bė­jo, jog šis pro­jek­tas ta­po iš­šū­kiu jos kū­ry­biš­ku­mui: fak­tiš­kai per du mė­ne­sius ji tu­rė­jo dzū­kiš­kai su­kur­ti is­to­ri­jų su šiuo­lai­ki­niais/da­bar­ci­niais ele­men­tais, ku­rios ati­tik­tų pa­sa­kos žan­rą bei tiks­li­nės au­di­to­ri­jos am­žių. Tai bu­vo iš­šū­kis net ir tri­jų kny­gų au­to­rei.

„Aš pa­gal­vo­jau, kad jei lei­siu pa­sa­koms at­ei­ti, tai jos ir at­eis. Ma­no šei­ma gy­ve­na nuo­ša­liam kai­me, tu­ri­me dar­žą, esa­me vi­sa­da gam­to­je ir su gam­ta. O jei ste­bi ją, jos klau­sai­si, tai ir iš­girs­ti daug įdo­mių da­ly­kų. Taip vie­nas po ki­to ir at­si­ra­do he­ro­jai – bac­vi­nis, ci­bu­lis, bi­tė, pa­ber­žis, avi­nė­lis-de­be­sė­lis. Pa­ti sau iš­kė­liau pa­pil­do­mą iš­šū­kį – no­rė­jau, kad pa­sa­kos bū­tų links­mos. Jei­gu bū­čiau ra­šiu­si pai­sy­da­ma vien tų ati­ti­ki­mų, bū­tų bu­vę sun­ku. Te­ko įjung­ti in­tui­ty­vų ra­šy­mą, pa­leis­ti vaiz­duo­tę. Šei­mo­je tu­riu ir eks­per­tus, ma­žus sū­nus, nes man bū­ti­nai rei­kė­jo įsi­ti­kin­ti, kad jiems įdo­mu. Sū­nums pa­ti­ko, tai ti­kiu, kad pa­tiks ir ki­tiems vai­kams“, – kal­bė­jo pa­sa­kų au­to­rė Ie­va.

Ji dar pri­dū­rė, kad pa­sa­kų vai­kams ra­šy­mo pa­tir­tis – nuo­sta­bi. Ji pra­tur­ti­no teks­tų au­to­rę ir kryp­tin­gu ben­dra­dar­bia­vi­mu, dzū­kų tar­mės at­ra­di­mais.

Ir sve­čiai ne­li­ko be do­va­nų

Kar­pi­nius iliust­ra­ci­joms su­kū­rė tau­to­dai­li­nin­kė Vi­ta Ja­sie­nė, tu­rin­ti šios veik­los tri­jų de­šim­čių me­tų pa­tir­tį.

Vi­tos kar­pi­niai – dau­giap­la­niai, ste­bi­na gi­liu tu­ri­niu, be­ga­li­ne fan­ta­zi­ja, gy­vy­bin­gu­mu, de­ta­lių kruopš­tu­mu, juo­se ga­li iš­skai­ty­ti iš­ti­sas is­to­ri­jas.

„Kai iš Mo­des­tos iš­gir­dau pra­šy­mą: Vi­ta, ar ne­su­kur­tu­mė­te kar­pi­nių dzū­kiš­koms vai­kų pa­sa­koms iliust­ruo­ti, la­bai nu­ste­bau. Pa­gal­vo­jus su­ti­kau“, – pri­si­mi­nė pro­jek­to pra­džią V.Ja­sie­nė.

Ji dė­ko­jo Dzū­ki­jos tau­to­dai­li­nin­kų va­do­vei M.Ta­ra­saus­kie­nei už ge­ras emo­ci­jas, ku­rios ly­dė­jo ne tik ruo­šiant kny­ge­lę, bet ir vi­suo­met, už pa­gal­bą ir pa­lai­ky­mą. Dė­ko­jo ir pa­sa­kų au­to­rei Ie­vai bei bu­vu­siai tau­to­dai­li­nin­kų va­do­vei Aud­ro­nei Lam­pic­kie­nei, ku­ri la­bai ge­rai pa­žįs­ta vi­sus tau­to­dai­li­nin­kus ir įkve­pia juos kū­ry­bai. Pa­dė­kos žo­džių kar­pi­nių meist­rė iš­sa­kė ir kny­gos di­zai­ną su­kū­ru­siai gra­fi­kos di­zai­ne­rei Ban­gai Vai­ce­kaus­kie­nei.

Prieš­mo­kyk­li­nio am­žiaus duk­re­lės ma­ma ir tau­to­dai­li­nin­kė Ban­ga dėl šios sa­vo pro­fe­si­nės ir as­me­ni­nės pa­tir­ties kny­ge­lė­je pui­kiai su­val­džiu­si ir su­de­ri­nu­si duok­lę tra­di­ci­joms su žais­min­gu­mu, rei­ka­lin­gu lei­di­ny­je vai­kams.

Pa­dė­kų iš­sa­kė ir B.Vai­ce­kaus­kie­nė, ji dė­ko­jo kū­ry­bi­nei ko­man­dai už tai, kad ga­lė­jo bū­ti pro­jek­to da­li­mi.

„Re­gis, kar­pi­nių sri­tis tau­to­dai­lė­je nė­ra pla­ti, su­ras­ti, kas ra­šy­tų teks­tus, ir­gi nė­ra leng­va. Bet di­zai­ne­rių mū­sų ap­lin­ko­je yra daug. Džiu­gu, kad ga­lė­jau prie to pri­si­dė­ti, nes vai­kiš­kos kny­gos man yra la­bai ar­ti­mas da­ly­kas. Bu­vo ge­ra dirb­ti ir kar­pi­nius pa­teik­ti taip, kad pa­tik­tų ir ma­žie­siems“, – tei­gė tau­to­dai­li­nin­kė.

Nuo­šir­džių pa­dė­kos žo­džių ir net et­no­kul­tū­riš­kų do­va­nų po sėk­min­go dar­bo Dzū­ki­jos sky­riaus va­do­vė M.Ta­ra­saus­kie­nė sky­rė sa­vo ko­man­dai. Pa­sa­kų au­to­rei ati­te­ko la­biau­siai sim­bo­li­nė do­va­na – ci­bu­liai. Ci­bu­lis – ir kny­ge­lės per­so­na­žas, ku­ris prieš lie­tų už­au­go tar­si me­dzis ir pa­slė­pė po sa­vo pla­ciais laiš­kais si­ra­tą.

Kū­ry­bi­nės ko­man­dos pa­svei­kin­ti at­vy­ko ir Aly­taus mies­to me­ro pa­va­duo­to­jas Po­vi­las La­bu­kas. Jis pa­si­džiau­gė spar­čiu ir nau­jų for­mų mo­te­rų kū­rė­jų dar­bu bei iš­reiš­kė vil­tį, kad kny­ge­lė „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ taps sa­vo­tiš­ku ir svar­biu pa­li­ki­mu, ku­ris su­telks ne tik ma­žuo­sius, bet ir tė­vus skai­ty­mui.

Kū­rė­joms ir pro­jek­to ku­ra­to­rei šil­tų pa­gy­rų žo­džiais ir emo­ci­jo­mis lie­jo sve­čiai, ku­rie ne­li­ko be do­va­nų – pa­sa­kai­čių kny­ge­lės, ku­ri kvie­čia į ke­lio­nę po pa­sa­kų ir kar­pi­nių pa­sau­lį, ku­ria­me se­no­vė su­si­pi­na su da­bar­ti­mi, pa­brė­žia­mas gam­tos di­din­gu­mas ir žmo­gaus sil­pny­bės.

Re­gio­no mo­kyk­las pa­sieks 1300 kny­ge­lių

Kar­pi­niai, pa­sak me­no­ty­ri­nin­kų, ypač bu­vo po­pu­lia­rūs pir­mai­siais pra­ėju­sio šimt­me­čio me­tais. Da­bar­ti­niai iš tie­sų tols­ta nuo tau­to­dai­lės iš­ta­kų, jie ar­tė­ja prie vaiz­duo­ja­mo­jo me­no.

Ro­tu­šės pir­ma­ja­me aukš­te eks­po­nuo­ja­mi ir kny­ge­lė­je „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ ne­nau­do­ti V.Ja­sie­nės la­bai šiuo­lai­kiš­ki, jau­nat­viš­ki kar­pi­niai iš cik­lo „Ma­no so­das“, ku­rį su­da­ro pen­ki di­de­lio for­ma­to dar­bai: „Cit­ri­nos“, „Sly­vos“, „Apel­si­nai“, „Ana­na­sai“ ir „Pi­pi­rai“.

Pa­si­rink­tos jų spal­vos džiu­gi­na ir kar­tu ste­bi­na žiū­ro­vus.

„Vi­sa­da no­rė­jo­si į kar­pi­nius pa­žvelg­ti ki­taip, dau­giau fi­lo­so­fiš­kai, ne­tra­di­ciš­kai, no­rė­jo­si dau­giau spal­vų ir at­spal­vių. Šiuo­lai­kiš­ka­me am­žiu­je vis­kas kei­čia­si ir ši pa­ro­da kar­tu su kny­ge­lės pri­sta­ty­mu tą pui­kiai at­spin­di“, – apie sa­vo kū­ry­bą ir pro­jek­ti­nį ko­lek­ty­vi­nį dar­bą kal­ba V.Ja­sie­nė.

Ta­čiau kū­rė­joms svar­biau­sia, kad kny­ge­lė bū­tų skai­to­ma ir įdo­mi vai­kams. Bū­tų var­to­ma de­šim­tis kar­tų – taip, kaip da­ro vai­kai. Tad ir iš­leis­ta ji tvir­tais sto­rais vir­še­liais.

Pro­jek­to au­to­rių ir kū­rė­jų ko­man­da dė­ko­ja tar­mės kon­sul­tan­tei et­no­mu­zi­ko­lo­gei Da­liai Moc­ke­vi­čie­nei, lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tei mo­ky­to­jai Zi­nai Bra­žins­kie­nei ir pir­mie­siems pa­sa­kų skai­ty­to­jams bei klau­sy­to­jams – sa­vo vai­kams bei ma­moms.

Pa­ro­da dar bus eks­po­nuo­ja­ma ir Aly­taus ra­jo­ne, Va­rė­no­je, Laz­di­juo­se, Drus­ki­nin­kuo­se, o kny­ge­lė iš­da­li­ja­ma šių mies­tų bei ra­jo­nų pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se. Pro­jek­tą fi­nan­sa­vus Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai, mo­ky­mo įstai­gas pa­sieks 1300 kny­ge­lės eg­zem­plio­rių. „Da­bar­ci­nes pa­sa­kas“ taip pat bus ga­li­ma įsi­gy­ti Aly­tu­je esan­čia­me me­no sa­lo­ne „Dzy­vai“.

Rekomenduojami video