Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Deltuvoje atkurtas istorinis mūšis

Gyvosios karo istorijos rekonstruktoriai į Deltuvą atvyko atkurti Vilkmergės (Deltuvos) mūšio, įvykusio 1812 metais tarp Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių. Nuo penktadienio čia augo palapinių miestelis, kūrėsi laužai, dygo šautuvų piramidės.

Šventinės miestelio dienos prasidėjo muzikos ir kino vakaru. Jį pradėjo įvairiais instrumentais, bet daugiausiai dambreliu grojęs Egidijus Darulis, perkusiniais instrumentais – panevėžietis Daumantas Lukošiūnas. Rodyti filmai vaikams ir lietuviška komedija „Melagiai“.

Besikuriančius karius aplankė caras Aleksandras II ir kunigaikštis Radvila. Jie apžiūrėjo stovyklą, pabendravo su kariais, pasveikino ir palinkėjo sėkmės.

Mūšio rekonstrukcija prasidėjo patrankos šūviu ir karo stovyklos vartų atkėlimu. Žiūrovai galėjo apžiūrėti stovyklą, susipažinti su karių buitimi. Vyko daug edukacijų ir įvairių pramogų. Partizaninis klubas „Miško broliai“ siūlė sudalyvauti šaudymo varžybose.

Buvo galima šaudyti iš lankų, pasimokyti gaminti „Kaimynų“ bendruomenės „Firminį Kakutį Makutį“, kepti šakotį, megzti ant grėblių ar gaminti skiedras...

Kareiviai tuo metu patraukė link obelisko. Vicemerei Agnei Balčiūnienei, Deltuvos seniūnui Gintarui Radzevičiui ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojui Arvydui Pociūnui padėjus gėlių prie paminklo, rekonstruktoriai šautuvų salvėmis pagerbė žuvusius mūšyje.

Renginio akimirkos. Autoriaus nuotr.

Nuo 2001 metų vykstantis „Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis Vilkmergės (Deltuvos) mūšis 2019“ šiais metais sulaukė apie 130 karių iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos, atstovaujančių 20 klubų. Žiūrovai galėjo stebėti ne tik pėstininkų atakas, artileristų darbą, bet ir raitelių kovas.

Mūšio inscenizaciją pradėjo pievoje gėles renkančios moterys. Jas išgąsdina nežinia iš kur pasirodę raiteliai – žvalgai. Išžvalgius priešo pozicijas laukas paskęsta dūmuose – griaudi patrankos, poška šautuvai...

Taip prisimintas pirmasis 1812 metų Prancūzijos ir Rusijos karo epizodas. Napoleono armijai užpuolus Rusiją – persikėlus per Nemuną – šios kariuomenė pradėjo trauktis. Siekdama sulėtinti prancūzų puolimą, Rusijos armija paliko ariergardą. Jis dengė rusų korpuso kėlimąsi per Šventąją Ukmergėje. Armijų atskiri susidūrimai prasidėjo prie netoli Šėtos esančio Milašiūnų kaimo ir tęsėsi iki Ukmergės. Bet stambiausias susirėmimas vyko prie Deltuvos.

Mūšis įvyko 1812-ųjų birželio 28 dieną, kai susikovė maršalo N. Udino, generolų B. Kastekso, J. Verdiero vadovaujami prancūzų daliniai ir generolų L. Vitgenšteino bei J. Kulnevo rusų daliniai. Nors prancūzai ir privertė rusus trauktis, bet pastarieji pasiekė, kad prancūzų armija sulėtintų savo žygiavimą ir leido sėkmingai atsitraukti pagrindiniams rusų kariuomenės daliniams.

Rekomenduojami video