Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar tikrai Donelaičio pasakėčios neprilygsta jo „Metams“?

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas ir klasikas Kristijonas Donelaitis daugeliui žinomas kaip poemos „Metai“ autorius. Mažiau kas žino apie jo rašytas pasakėčias, kurių išlikę vos šešios. 

Kaip pastebi Donelaičio kūrybos tyrinėtoja dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė, šie talentingo kūrėjo pamokomieji darbai ilgą laiką buvo nepakankamai ištirti, manyta, kad jie savo leksika ir metrika neprilygsta „Metams“.

„Tyrimais nustatyta, kad pasakėčių leksika nė kiek ne prastesnė nei „Metų“, eilėdara – puiki, hegzametras – tobulas. Šios pasakėčios daro didelę garbę lietuvių literatūrai“, – pranešime spaudai cituojama mokslininkė.

Pasak jos, XVIII a., kai Donelaitis rašė pasakėčias, buvo įprasta naudoti senus siužetus ir sukurti naujų. Mažosios Lietuvos dainius tikriausiai žinojo Europoje pasklidusias senąsias lotynų kalba rašytas pasakėčias, tačiau jomis pasinaudojo ne aklai, o itin kūrybingai. Senąjį pasakėčios žanrą jis atnaujino papildydamas Apšvietos laikų proto aukštinimo, XVIII a. populiariais socialinės luomų nelygybės, katalikybės idėjų motyvais.

„Donelaitis yra vienintelis to meto poetas, kuris rašė pasakėčias hegzametru. Joms būdingi epo bruožai, t. y., veiksmas plaukia lėtai, pasakojimas nuoseklus ir detalus, dialogai neskubūs, – pasakėčių ypatumus atskleidžia D. Dilytė. – Nors daugelyje savo kūrinių Donelaitis panaudojo motyvus iš senųjų, ezopinių pasakėčių, tačiau pasakėčias „Rudikis jomarkininks“ ir „Pasaka apie šūdvabalį“ reikėtų laikyti originaliais jo darbais.“

Dar vienas Donelaičio pasakėčių išskirtinumas – jos ilgesnės nei ankstesnių autorių, tačiau, anot mokslininkės, tai nė kiek jų nesumenkina.

„Pasakėčios žanras išliko populiarus nuo Antikos laikų ir klestėjo XVIII a. Donelaitis puikiai jautė Europos literatūros pulsą ir gebėjo į jį atsiliepti. Mano tyrimai rodo, jog K. Donelaitis niekuo neatsiliko nuo savo pirmtakų ir amžininkų“, – tvirtina lietuvių literatūros tyrinėtoja.

Dr. D. E. Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ skirta 2016 metų Lietuvos mokslo premija.

Rekomenduojami video