Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Anykščiai pakvipo obuoliais

Gamta šių metų anykštėnų derliaus šventei nepašykštėjo puikaus oro. Svečiai mėgavosi suteikta proga neskubant aplankyti amatų ir derliaus gėrybių mugę, pasigrožėti kuriamu Obelų sodu, pasiklausyti koncertų, pagerbti geriausius metų ūkininkus ir gražiausių sodybų šeimininkus bei atrasti kitos, širdžiai malonios veiklos. „Obuolinės“ šventėje netrūko nei linksmybių, nei vaišių.

Domėjosi obelimis

Nuo ankstyvo ryto, skambant Anykščių kultūros centro (AKC) meno kolektyvų koncerto „Raudonviršis apvalainas“ garsams, A.Baranausko aikštėje buvo kuriamas Obelų sodas. Idėją kurti tokį obelyną rajono žmonėms pasiūlė Anykščių savivaldybės kultūros specialistai. Įspūdingą sodą, pranokusį net sumanytojų lūkesčius, kūrė16 autorių. Visi jie už savo nuostabiai gražius darbus buvo apdovanoti. Dirbtinėmis obelimis žavėjosi, jas fotografavo ir vietos gyventojai, ir miesto svečiai. Anykštėnai Alfonsina ir Valentinas Tijunoniai, vaikštinėdami po Obelų sodą, negalėjo atsistebėti kūrėjų išmone. „Mes nepraleidžiame nė vienos derliaus šventės, kiekvienais metais jos vis išradingesnės. Šių metų šventė – nepakartojama. Ji suteikė mums, mėgstantiems papramogauti, labai daug smagių akimirkų“, – sakė sutuoktiniai.

A. ir V.Tijunoniai šventėje taip pat domėjosi žemaūgėmis obelimis, kuriomis planuoja atnaujinti savo sodą. Sodininkams patarimų nestokojo Vidmanto Vienažinio ūkio darbuotoja Lina Tamošiūnienė. Į šventę ji atvežė vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų, taip pat ir vaisių: obuolių, kriaušių, slyvų. Be to, kelerius metus Lina ūkyje augina bruknes ir spanguoles. Nors šioms uogoms auginti būtinos specifinės sąlygos, jos mėgsta drėgmę, veikla, pasak L.Tamošiūnienės, pasiteisino, kiekvienais metais uždera geras uogų derlius. Iš vieno kvadratinio metro spanguolyno pavyksta pririnkti po kibirą uogų.

A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojos šventės dalyvius vaišino įvairiais patiekalais.

Pirmą kartą derliaus šventėje buvo demonstruojami mėsiniai galvijai ir avys. Mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Vygantas Šližys, gyvulius auginantis ketverius metus, sakė, kad šia veikla jis pradėjo domėtis tuomet, kai paveldėjo tėvų žemę Anykščių rajone. „Paprasčiausia būtų buvę parduoti žemę. Tačiau aš nemėgstu paprastų dalykų. Man norėjosi padaryti kažką įdomaus, todėl ir nusprendžiau auginti mėsinius galvijus“, – pasakojo V.Šližys. Jis džiaugėsi, kad ūkyje jau yra 300 „mamų“, kurias prižiūri puikūs darbuotojai.

Gyvulius jie parduoda ir mūsų šalyje, ir išveža į užsienį, mat mielai perka lenkai, šveicarai. „Buliukus vežame auginti į žemės ūkio kooperatyvą „Dievo karvutė“, telyčaites parduodame veislei, o išbrokuotas išvežame mėsai“, – dėstė mėsinių galvijų ūkio šeimininkas, ir pasiguodė, kad dabar mūsų šalyje gyvulių pardavimo kainos mažokos. „Obuolinės“ šventėje jo atvežti gyvuliai sulaukė didelio lankytojų dėmesio: žmonės būriavosi prie gyvulių, domėjosi jų auginimu.

Demonstravo amatus

Molinių švilpynių lipdymo paslaptimis šventėje dalijosi Arklio muziejaus keramikė Skaidrė Račkaitytė. Pagrindiniai jos darbo įrankiai – molis ir pora pagaliukų. „Švilpynę labai lengva nulipdyti, rimti puodžiai tokiais niekais net neužsiima. Šį darbą dirbu jau 20 metų. Šventėse dalyvauju ir lipdymo meną demonstruoju nuolat“, – šypsodamasi pasakojo S.Račkaitytė ir pabrėžė, kad švilpynės pati paklausiausia mugių prekė.

Panevėžietis Robertas Juška šventėje pristatė maisto produktams skirtus smeigtukus ir pakabukus. „Savo dirbinį vadinu „relaksacija“. Juo galima lengvai iš stiklainio ištraukti agurkėlius, kopūstus, mėsytę ir dešreles“, – aiškino vyras. R.Juška smeigtukus gamina iš aukščiausios kokybės nerūdijančio plieno ir vaismedžių šaknų. Šį gaminį jis užpatentavo prieš 14 metų.

Vaikinukai Valdas Kuprys ir Darius Katkus į šventę atbildėjo net iš Palangos. Jie atsivežė žuvų rūkyklą ir demonstravo savo senelių žvejų amatą. „Išlaikome šimtametes tradicijas: žuvims rūkyti naudojame tik alksnines malkas. Sūdomas žuvis paskaniname česnakais ir prieskoniais iš močiutės daržo“, – išdidžiai pasakojo palangiškiai. V.Kuprys ir D.Katkus susirinkusiems detaliai aiškino, kaip žuvis, priklausomai nuo rūšies, sūdyti, marinuoti, kad rūkoma apie 3 valandas, ir kaip namie paruošti žuvis ir jas išrūkyti.

V.Kuprys ir D.Katkus į Anykščius su žuvų rūkykla atbildėjo net iš Palangos.

Obuolių vaišės

Anykštėnas Edmundas Simanavičius, grūdinių kultūrų ir daržovių augintojas, į šventę atvežė savo ūkyje išaugintų rudens gėrybių: bulvių, morkų, svogūnų, kopūstų. Ūkininkas pripažino, kad šių metų daržovių derlius neblogas. „Bulvės pūva, bet svogūnai labai gražūs. Vieni kopūstai užmirko, o kiti neblogai užderėjo. Morkos, kurios augo priesmėlyje, aukštesnėje vietoje, atrodo puikiai“, – dėstė Anykščių rajono ūkininkas. Jis pritaria, kad šiemet daržovių kainos yra 10 centų aukštesnės nei praėjusiais metais. Derliaus šventėse E.Simanavičius dalyvauti mėgsta, jam įdomu, be to, tai puiki galimybė pareklamuoja savo ūkį.

A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai šventės dalyvius vaišino džiovintais ir keptais obuoliais bei įvairių skonių obuoliene: su kriaušėmis, su avietėmis, obuolienę tiesiog tepė ant naminės duonos ir ragaišio riekių. Dar muziejaus darbuotojai praeiviams nešykštėjo raudonskruosčių šviežių obuolių bei šutintų bulvių su kanapėmis.

Dirbtinėmis obelimis gėrėjosi ir vietos gyventojai, ir miesto svečiai.

Pirties malonumai

Besidomintieji sveikesnio gyvenimo būdais „Obuolinės“ šventėje turėjo progą aplankyti Pirčių kiemą, kuriame veikė 12 pirčių, įrengtų pagal įvairių Lietuvos regionų ir užsienio šalių tradicijas, ir pasimėgauti pirties malonumais. Šio kiemo organizatorius Lietuvos pirties bičiulių draugijos Vilniaus klubo pirmininkas Edmundas Pranculis sako, kad pirtis nėra prievolė, tai – malonumas. „Kiekvienas pirtininkas turi savo vanojimo techniką ir žino, kaip suteikti vanojamam žmogui malonumą. Sveikatinimo procedūras geriausiai gali atlikti profesionalai, išmanantys savo darbą. Tai yra menas“, – pabrėžė E.Pranculis.

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narys Artūras Čėsna pasakojo, kad Pirčių kieme naudojamos ąžuolinės, energiškai stiprios vantos, geriausiai nuleidžiančios garą, o iš pelynų, juodųjų serbentų, ievų, mėtų ir kitų augalų surištos vantos labai tinkamos aromaterapijai.

Šventės dalyviai, užsukę pas geranoriškai nusiteikusius pirtininkus, galėjo pasimėgauti putų ir vibroakustiniu (atliekamu su vytelėmis) masažais, veido kaukėmis. Pirtyse apsilankę anykštėnai atviravo, kad kelios valandos, praleistos su profesionaliais pirtininkais, jiems padėjo atsigauti, atsipalaiduoti ir atsikratyti fizinės bei emocinės įtampos. Po vantų „išglostymo“ ir „išmylavimo“ jų kūnai ne tik atjaunėjo, bet ir pagražėjo. Smalsuoliai, kurie nusiryžo žengti į pirtį, turėjo galimybę stebėti, kaip pirtininkai vanoja. „Obuolinės“ šventės dalyviai visais pirties malonumais naudojosi nemokamai, taip pat vaišinosi obuolių su įvairiais priedais arbata.

Sveikesnio gyvenimo būdo mėgėjai aplankė Pirčių kiemą, kuriame veikė 12 pirčių, įrengtų pagal įvairių Lietuvos regionų ir užsienio šalių tradicijas.

Pagerbti darbštuoliai

Rudens darbų pabaigtuvių šventė vyko kultūros centro salėje. Į ją anykštėnų ir svečių susirinko tiek daug, kad net pritrūko sėdimų vietų. Rajono meras Kęstutis Tubis sakė, kad dėl gausių kritulių, skandinančių nenuimtą derlių ir neleidžiančių atlikti rudeninės sėjos darbų, rajone jau paskelbta ekstremali situacija, bet ūkininkai džiaugiasi tuo, ką turi, ir patys sau susikuria šventę.

Anykščių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Ž.Augustinavičius pažymėjo, kad konkurse „Metų ūkis“ dalyvavo skirtingų krypčių ūkiai. „Visų ūkininkų pasiekimai yra dideli. Todėl smagu, kad žengdami į priekį, jie laiko skiria ne tik darbui, bet ir savo ūkio aplinkai gražinti“, – akcentavo Ž.Augustinavičius.

Konkurso „Metų ūkis 2017“ pirmos vietos nugalėtojais tapo Ligita ir Algis Bukauskai, antrąją vietą užėmė Živilė ir Audrius Kustos, trečiąją – Justas Petraitis. Ūkininkai buvo apdovanoti kraštietės dailininkės Jurgitos Bugailiškienės sukurtais ženklais, sertifikatais it kitomis dovanomis.

Konkurso „Metų ūkis 2017“ pirmos vietos nugalėtojais pripažinti L. ir A. Bukauskai.

Konkurso nominacijos taip pat įteiktos ūkininkams Mindaugui Kovoliūnui, Jurgitai ir Vytautui Senvaičiams, Daivai ir Raimundui Guobužiams, Almai ir Viliui Juodeliams, Liliai ir Jonui Aleknavičiams, Dovilei ir Aurelijui Kajietoms, Tomui Kauniečiui, Vilmai ir Sauliui Savickams, Šarūnui Kubaičiui, Ramūnui Jurkštui, Jurgai ir Evaldui Chlibik, Elvyrai ir Vaidui Karaliūnams, Vilmai ir Sauliui Vilkams, Eglei Skudaitei, Virginijai ir Rimui Matelioniams.

Pagerbti buvo ir gražiausių sodybų savininkai:·Gitana ir Virgilijus Luščiauskai, Laima ir Vytautas Andrikoniai, Monika ir Algirdas Jonas Jakučioniai, Danguolė ir Virginijus Morkūnai, Ilona Skardžiuvienė, Ona Laurikėnienė, Darius ir Jurgita Češiūnai, Inga ir Dainius Ruliai, Danutė ir Antanas Čiukšiai, Dalius ir Gitana Raškevičiai, Vaida ir Dainius Žiogeliai, Aušrinė ir Osvaldas Rudokai. Gražiausiai daugiabučių namų teritorijas tvarko Vilniaus g. 103, Šviesos g. 6, Statybininkų g. 17 gyventojai. Po apdovanojimų visi susirinko prie gausus vaišių stalo.

Rekomenduojami video