Aly­tu­je spaus­di­na­mą na­tų kny­gą ma­est­ro pri­sta­tys kon­cer­te. Gruo­dį vyks mu­zi­kos gru­pės „So­lo plius“ va­do­vo Al­gi­man­to Jaz­bu­čio na­tų kny­gos „Jau­nys­tės ait­va­rai“ pri­sta­ty­mas-kon­cer­tas. Šia pro­ga – in­ter­viu su na­tų kny­gos au­to­riu­mi.

– Kny­go­je ga­li­ma ras­ti tiek dai­nų, tiek in­stru­men­ti­nių kū­ri­nių. Sa­ky­ki­te, kam skir­ta ši kny­ga?

– Ši na­tų kny­ga ak­tu­a­liau­sia mė­gė­jų an­sam­bliams, mu­zi­kos mo­kyk­lų re­per­tu­a­rui. Kny­go­je pa­tei­kia­mi kū­ri­niai pui­kiai tin­ka tiek an­sam­bli­niam mu­zi­ka­vi­mui, tiek du­e­tams ar net ir so­lo at­li­ki­mui. In­stru­men­ti­niai kū­ri­niai ir dai­nos dau­giau yra leng­vo­jo, pra­mo­gi­nio žan­ro – tan­go, svin­gas, sam­ba ir pan. Kny­go­je su­dė­tas mu­zi­ki­nės pje­ses, ku­rias aš pats mie­lai gro­ju, re­ko­men­duo­čiau  ne tik mu­zi­kos mo­kyk­lų moks­lei­viams, bet ir vi­siems be­si­do­min­tiems akor­de­o­no mu­zi­ka. O ka­dan­gi mu­zi­ki­niai kū­ri­niai pa­ra­šy­ti ir so­li­nė­mis smui­ko, flei­tos par­ti­joms, juos ga­li­ma at­lik­ti ir du­e­tu ar iš­plė­to­ti di­des­niam in­stru­men­tų są­sta­tui.

– Pats esa­te ir mu­zi­kos ir dai­nų au­to­rius, kaip gims­ta me­lo­di­jos bei žo­džiai dai­noms? Kur se­mia­tės idė­jų?

– Ne­ma­žai kū­ry­bą ins­pi­ra­vo tai, kad pir­miau­siai no­rė­jo­si sa­vo ori­gi­na­lių dai­nų mū­sų gru­pei „So­lo plius“. No­rė­jo­si sma­gių, me­lo­din­gų dai­nų, ku­rios bū­tų nau­jos, ne­gir­dė­tos. Tad vie­na po ki­tos ėmė gim­ti me­lo­di­jos, dai­nos. Per ei­lę me­tų su­si­kau­pia daug įvai­rių mu­zi­ki­nių min­čių, im­pro­vi­za­ci­jų, tad, kad nie­kas ne­ding­tų lai­ke, no­rė­jo­si vi­sa tai per­kel­ti į mu­zi­ki­nę pen­kli­nę. Dau­ge­liu at­ve­jų pir­miau­siai gims­ta mu­zi­ki­nė me­lo­di­ja. Bū­na, at­si­sė­du gro­ti ir iš kaž­kur į min­tis at­ke­liau­ja nau­ja me­lo­di­ja. Tad ne­lie­ka nie­ko ki­to, kaip tik ją už­ra­šy­ti. Ka­dan­gi dau­gu­mos dai­nų gi­mi­mas pra­si­de­da nuo me­lo­di­jos, tad ir žo­džius daž­niau­siai ten­ka pri­tai­ky­ti pa­čiam. Tuo­met ieš­kau, ko­kie žo­džiai ga­lė­tų ge­riau­siai at­spin­dė­ti me­lo­di­jos nuo­tai­ką. Vi­sos dai­nos tu­ri sa­vo tam tik­rą nuo­tai­ką, pras­mę. Ir vi­sa tai at­ei­na in­tui­ty­viai.

– Daug me­tų dir­bo­te su įvai­riais mu­zi­kos ko­lek­ty­vais, ku­rių žan­ras va­ri­ja­vo nuo pra­mo­gi­nės iki liau­diš­kos mu­zi­kos, taip pat ini­cia­vo­te bei or­ga­ni­za­vo­te ne vie­ną mu­zi­kos fes­ti­va­lį. Ar ši mu­zi­ki­nė pa­tir­tis at­si­spin­di kū­ri­niuo­se?

– Sa­vo mu­zi­ki­nį ke­lią pra­dė­jau Že­mai­ti­jo­je, ten pra­bė­go vai­kys­tė. Tad vie­na dai­na na­tų kny­go­je net ir pa­ra­šy­ta že­mai­čių kal­ba. La­biau­siai iš vai­kys­tės man me­na­si že­mai­čių fes­ti­va­liai, to­kie kaip Jo­ni­nės, Už­ga­vė­nės ir ki­tos šven­tės Pla­te­liuo­se bei ap­lin­ki­niuo­se mies­te­liuo­se. To­dėl  dai­na „Kraš­tie­lis bron­gus“ pil­nai at­spin­di tų pri­si­mi­ni­mų dva­sią. 

Vė­liau, nuo 17 me­tų ėmiau gro­ti vals­ty­bi­nia­me dai­nų ir šo­kių an­sam­bly­je „Lie­tu­va“ akor­de­o­nu bei skra­ba­lais.

Po ku­rio lai­ko gy­ve­ni­mo ke­lias at­ve­dė į Aly­tų, kur dir­bau su įvai­riais mu­zi­kos ko­lek­ty­vais.

Nuo 2006 m. Birš­to­ne de­šimt­me­tį dir­bau su ka­pe­la „Len­drū­nas“, or­ga­ni­za­vau fes­ti­va­lį „Griežk, lie­tu­vi”, Birš­to­no akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lį. Tad tos veik­los bu­vo daug ir įvai­rios.

Pas­ta­rai­siais me­tais kon­cer­tuo­ja­me su Prie­nų kul­tū­ros ir lais­va­lai­kio cen­tro gru­pe „So­lo plius“, su ku­ria, be­je, dau­giau­siai ir at­lie­ka­me šios kny­gos kū­ri­nius. Ir iš tie­sų, žiū­rint iš ša­lies ma­tau, kad kny­go­je at­si­spin­ti ir per­si­pi­na mu­zi­ki­nė pa­tir­tis nuo lie­tu­viš­kos mu­zi­kos mo­ty­vų iki pra­mo­gi­nio žan­ro.

– Ko­kie mu­zi­ki­niai pla­nai at­ei­čiai?

– „Jau­nys­tės ait­va­rų“ kny­gą pra­dė­jus spaus­din­ti Aly­taus spaus­tu­vė­je, už­gi­mė dar dvi dai­nos ir du in­stru­men­ti­niai kū­ri­niai, ku­rie jau ne­spė­jo pa­siek­ti lei­dyk­los. Ma­tyt man at­ėjo ge­ras lai­kas kū­ry­bai. Tad gal­būt at­ei­ty­je gims dar vie­nas na­tų lei­di­nys.

Taip pat džiau­giuo­si „So­lo plius“ gru­pės vo­ka­lis­tais ir mu­zi­kan­tais, ku­rie ma­ne pa­ska­ti­no kur­ti ir fi­na­le mes tu­ri­me au­to­ri­nį sa­vo kū­ri­nių kon­cer­tą. Be­je, šio pa­va­di­ni­mo kū­ri­nys de­biu­ta­vo pir­mą kar­tą  šiais me­tais LRT lai­do­je „Duo­kim ga­ro“. Ti­kiuo­si, kad at­ei­ty­je ir to­liau su gru­pe ak­ty­viai kon­cer­tuo­si­me bei plė­to­si­me kū­ry­bi­nę veik­lą.

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te Jū­sų klau­sy­to­jams?

– No­riu pa­lin­kė­ti ar­tė­jant šven­tėms daž­niau su­si­tik­ti pa­ben­drau­ti su ar­ti­mai­siais, drau­gais, ko­le­go­mis, ak­ty­viai lan­ky­tis mies­to kul­tū­ri­niuo­se ren­gi­niuo­se. Taip pat kvie­čiu ne­pa­tin­gė­ti at­vyk­ti ir į mū­sų kon­cer­tą bei sma­giai drau­ge pra­leis­ti lai­ką. Kar­tu su ko­lek­ty­vu lin­ki­me vi­siems ge­ros šven­ti­nės nuo­tai­kos!

– Ko ga­li­ma ti­kė­tis šia­me kny­gos pri­sta­ty­mo ren­gi­ny­je-kon­cer­te?

– Šia­me kon­cer­te at­lik­si­me kū­ri­nius iš nau­jo­sios kny­gos. Kon­cer­te pa­si­ro­dys Kau­no ra­jo­no me­no mo­kyk­los mo­ki­niai bei Prie­nų kul­tū­ros ir lais­va­lai­kio cen­tro mu­zi­kos gru­pė „So­lo plius“. Tad, iš vie­nos pu­sės, no­ri­me pri­sta­ty­ti kū­ri­nius tiems, ku­rie mu­zi­kuo­ja ir ieš­ko kū­ri­nių pa­pil­dy­ti sa­vo mu­zi­ki­nį re­per­tu­a­rą. Ta­čiau iš ki­tos pu­sės, tie­siog no­ri­si pa­kvies­ti prie­nie­čius ir mies­to sve­čius at­ei­ti į kon­cer­tą ir sma­giai pra­leis­ti va­ka­rą su mu­zi­ka. Gruo­džio mė­nuo – tai šven­čių lau­ki­mas, kuo­met ir daž­niau su­si­tin­ka­me su drau­gais, ar­ti­mai­siais, ko­le­go­mis, tad no­rė­jo­si pa­do­va­no­ti kon­cer­tą mū­sų gy­ven­to­jams. Kon­cer­tas bus ne­mo­ka­mas.

Kalbėjosi Jūratė Jazbutytė