Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aktorė N.Savičenko: „Kuriant vaidmenį svarbiausia vidinė energija“

Nelė Savičenko yra puiki mūsų teatro ir kino aktorė, išgarsėjusi Gretchen vaidmeniu 1982 metų Arūno Žebriūno filme „Turtuolis, vargšas“ pagal to paties pavadinimo Irvino Shaw bestselerį. N.Savičenko filmavosi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos studijose, vaidino Algimanto Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“, Audriaus Juzėno filmuose „Vilniaus getas“, „Ekskursantė“. Kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ir tris kartus „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė dabar nuolat vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) dėsto teatro vaidybą. Šiemet drauge su Gyčiu Ivanausku išleido naujus aktorius į profesionalų darbą. Kaip tik praeitoje publikacijoje bambėjau, kad režisieriams trūksta jaunų aktorių. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose šiemet buvo mažoka nominacijų pagrindinio vyro aktoriaus kategorijoje. Apie šią problemą kalbėjomės su N.Savičenko.

Kino režisieriai ne kartą skundėsi, kad neranda lietuviškų Delonų, kuriuos pagrindinė herojė įsimylėtų vos pamačiusi. Ko reikia jaunam aktoriui, kad jis taptų tokiu patraukliu herojumi?

Kino aktoriui išvaizda svarbi. Jis turi būti kažkuo išskirtinis. Bet kai aš pirmą kartą pamačiau lenkų tarptautinę kino žvaigždę Danielį Olbrychskį (suvaidino per 200 vaidmenų Europos ir Holivudo filmuose, – aut. past.), nustebau. Kine man jis buvo tikras gražuolis veriančiomis akimis. Gyvenime pasirodė toks mažas ugniniais plaukais. Veidas visas šlakuotas. Ir ne vienas toks atvejis su kino aktoriais.

Svarbiausia vidinė energija. Ir dar – kinui svarbios akys. Žvilgsnis. Akyse matyti vidinė energija. Jeigu būsi dailių bruožų gražuolis šaltomis žuvies akimis, kam tu būsi reikalingas? Nebent fotomodeliu dirbsi, bet ir tai šiais laikais reikalavimai keičiasi. Visur turi išsiskirti unikalia vidine energetika. Kaip tu kalbi, kaip tyli. Kokios tavo reakcijos.

Pamenu savo įspūdžius iš filmavimo Ukrainoje. Labai patiko stebėti jų aktorių Bogdaną Stupką (B.Stupka – vienas garsiausių Ukrainos teatro ir kino aktorių. Pas mus rodyti filmai su juo: „Rytai/Vakarai“, „Vairuotojas Verai“, „Tarasas Bulba“, – aut. past.). Ir scenoje, ir kine jis buvo įdomus. Bet kokioje situacijoje prajuokindavo kolegas. Filmuodamas vieną sceną užsigavo nugarą. Pasiėmė šaltą kirvį, užsidėjo ant užpakalio ir guli, gydosi. Jo skvarbios akys nuolat laksto. Tokios ryškios ir skvarbios. Kai filmavime buvo prastovos, aš tik džiaugiausi – galėsiu ilgiau su Bogdanu pabendrauti. Kokia charizma, temperamentas.

Ar egzistuoja minimalūs reikalavimai kinogeniškam aktoriui, pavyzdžiui, kad veidas būtų taisyklingos ovalo formos ir pan.?

Kine apie tai sprendžia režisieriai ir operatorius. Ko tik aš neprisiklausiau apie save anksčiau –negirdėtų dalykų. Tai pernelyg kaulėtas, tai pernelyg duobėtas veidas. Kino profesionalai įžvelgia tokių jiems svarbių elementų, apie kuriuos paprasti žiūrovai net nenutuokia.

Mudu su vyru Valentinu Klimu dirbome A.Dovženkos kino studijoje. Ukrainiečių operatorius Valerijus Kvas man sakė, kad vyro veidui svarbu išvengti beždžionės komplekso. Mano vyras jo neturėjo, todėl jį noriai ėmė filmuoti. Klausiau, ką tai reiškia. Atsakė: kai apšvietimas iškraipo vyro veidą. Tokių juokingų dalykų galima prisiklausyti iš operatorių. Jeigu gražiai atrodai gyvenime, nuotraukose, nėra garantijų, kad taip bus ir kine.

Jūsų teatro vaidybos studentai šiemet baigė bakalauro studijas. Jeigu jie turi Jūsų apsakytos reikiamos energijos, ką jiems toliau siūlote daryti?

Jie gali toliau studijuoti ir įgyti magistro diplomą. Jau nuo pat pirmų metų matyti, kas turi polinkį režisūrai. Kurie ne tik galvoja apie savo vaidmenį, bet ir rūpinasi kiekviena smulkmena. Viską sutvarko savo vaidmeniui ir rūpinasi papildomomis detalėmis. Tokie norės mokytis režisuoti. Aktoriui nuolat reikia pildyti savo talento įvairovę. Kitaip visą gyvenimą vaidinsi tik nervingus arba juokingus. Turi gebėti būti viskuo – komiku, pikčiurna, kareiviu ir pasakų personažu.

Tam tikrame aktoriaus darbo etape sėkmė suvaidina labai didelį vaidmenį. Daugelis gali iššauti organikos, šviežio veido sąskaita. Atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Paskui ateina metas pamiršti pergales ir tiesiog dirbti. Tuomet beveik kiekvienas jaunas aktorius pradeda jausti, kad jam kažko trūksta. Kažkokių papildomų vaidybos atspalvių. Ir jei aktorius laiku nesusigriebs papildyti savo arsenalo, jo karjera gali sustoti greičiau negu atrodo.

Dabar daug dėmesio skiriama judesiui, kūno kalbai. Tekstas gali reikšti mažiau negu kūno kalba. Universaliam aktoriui reikia visokiausių įgūdžių.

N.Savičenko: „Šitas kursas yra mano pasididžiavimas. Gal kol neatsiras kitas kursas, dar kažkuo geresnis. Aš jiems linkiu tik nesuklupti pasirenkant. Pabaigę studijas jie neliks be darbo. Jų jau laukia teatrai. Jau seniai nebeveikia sistema, kurioje man teko dirbti, kai konkretus režisierius ruošė aktorių kursą tik savo teatrui.“

Atvažiuoja režisierius į teatrą arba užsienietis į Lietuvą kurti kiną ir renkasi aktorius pagal amplua, etiketes. Šita mergina – gražuolė. Šita – laisvo elgesio mergina. Šitas – juokdarys. Pats aktorius turi vengti etikečių. Pasakyti stop, aš nebenoriu daugiau to paties. Lengva tiražuoti tai, kas tau lengva, ką pati gamta tau davė. Paskiau tas lengvas darbas atsisuka prieš tave. Kaip sunku komikams pakeisti savo amplua ir pasirodyti su tragišku vaidmeniu. Publika pamato ir juokiasi iš inercijos.

Ar patartumėte drausti studentams filmuotis reklamose, kurios užklijuoja etiketes?

Priklauso nuo kurso vadovo. Daug kas griežtai draudžia. Ką tu darai, kodėl nori penkeriems metams užsidėti žioplio kaukę, kuri tau viską sugadins. Jei studentai moka už mokslą ir jiems trūksta pinigų, sunku drausti lengvai užsidirbti.

Aš irgi labai griežtai prieštaravau. Net kai kuriuose serialuose turėdamas aukštąjį išsilavinimą turi skaityti tekstus, kuriems parašyti užtenka progimnazijos lygio. Kokia gėda. Bet reikia kažkaip užsidirbti pragyvenimui. Jauni aktoriai kuria ir išlaiko savo šeimas. Gal geriau klijuoti plakatus, dirbti padavėju.

Ar tarp Jūsų naujų aktorių bakalaurų yra naujų Alenų Delonų ir Romy Schneider?

Šiųmetis baigusiųjų studijas kursas vadinamas gražuoliais. Ne banalia prasme. Jau dabar juos nemažai kviečia filmuotis. Jie nuostabiai šoka, dainuoja. Ko tik jie neišdarinėja. Sukūrė nuostabų šou su tango šokiais. Labai žiūrovišką ir efektingą.

Jie yra gražūs visomis prasmėmis. Ir suvaidinti „rolę“ jie geba. Šitas kursas yra mano pasididžiavimas. Gal kol neatsiras kitas kursas, dar kažkuo geresnis. Aš jiems linkiu tik nesuklupti pasirenkant. Pabaigę studijas jie neliks be darbo. Jų jau laukia teatrai.

Jau seniai nebeveikia sistema, kurioje man teko dirbti, kai konkretus režisierius ruošė aktorių kursą tik savo teatrui. Ši sistema nepasiteisino. Visas kursas tuomet seno vienu metu. Dabar žymiai geriau. Kiekvienais metais skirtingi teatrai pasipildo dviem ar trim jaunais aktoriais – tiek, kiek reikia.

Jaunam ir senam aktoriui norisi dirbti skirtinguose teatruose. Anksčiau toks noras papiktintų režisierių, teatro vadovą. Būtų išdavystė. Dabar aktoriai noriai dirba laisvai samdomais aktoriais. Kokiam teatre nori, į tokį ir eina vaidinti. Nori daugiau filmuotis kine – prašau, jeigu sekasi.

Rekomenduojami video