Dėl klerkų nekompetencijos ir milijonus eurų kainavusios laboratorijos Kopgalyje Žemės ūkio ministeriją toliau atakuoja žuvininkai.

Po „Valstiečių laikraščio“ publikacijos apie europinius milijonus kainavusį abejotinos vertės objektą, skambiu pavadinimu Jūrinės akvakultūros laboratorija, Lietuvos žuvininkai apipylė priekaištais Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir jai pavaldžias institucijas.

Pinigai nuėjo vėjais?

Kaip jau rašė „Valstiečių laikraštis“, 2,2 mln. eurų ES paramos kainavęs objektas sukėlė nuostabą daugeliui šalies žuvininkystės specialistų ir mokslininkų. Mat Lietuva jūrine žuvivaisa neužsiima ir vargu ar ji šalyje apskritai įmanoma. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Algimantas Gylys tvirtino, kad ŽŪM ir Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM atstovų išsakyti teiginiai, kad prieš šį objektą imta protestuoti pavėluotai, – melagingi.

„Valstiečių laikraštis“ turi registruotą kritinį A.Gylio pasirašytą raštą ŽŪM vadovei, ministrei Virginijai Baltraitienei ir konkrečią sritį kuruojančiai viceministrei Linai Kujalytei. 2015 m. kovo 6 d. rašte, be kita ko, pabrėžiama, kad asociaciją ypač nustebino iš Europos žuvininkystės fondo 2,68 mln. eurų skyrimas Jūrinės žuvininkystės laboratorijos (ateityje ją įvardijant Jūrinės akvakultūros laboratorija) pastatui rekonstruoti. „Dabar esama laboratorija atlieka visas funkcijas, kurias Lietuva privalo atlikti Baltijos jūroje pagal ES reglamentinius reikalavimus. Kurti Jūrinės akvakultūros laboratoriją nėra jokio pagrindo, nes respublikoje jūrinės žuvys dirbtinai visiškai nekultivuojamos ir ateityje nenumatoma to daryti, be to, ir kaimyninės valstybės to neatlieka, nors jų kontaktai su jūra yra kelis kartus didesni“, – teigiama rašte.

Ėmė ir pabrango

Kaip jau rašė „Valstiečių laikraštis“, projektas stebuklingai pabrango. Pagal 2012 m. paraišką, kurią Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM pateikė Žuvininkystės tarnyba, norėta 5 mln. litų europinių lėšų. 2015 m. kovo 6 d. jau įsigeista 7 mln. 604 tūkst. 236 litų. Nors projekto aprašyme nebvuvo pakeistas nė vienas žodis, skaičiai ėmė ir staigiai išaugo. Ministerijos ir tarnybos atstovų aiškinimai, kad taip atsitiko dėl Klaipėdos savivaldybės, kuri neva lėtai derino detalųjį teritorijos planą kaltės, ir neva pabrangusių statybų, neįtikina nei žuvininkų, nei politinės opozicijos.

Lietuvos liberalų sąjūdžio šešėlinis žemės ūkio ministras Eugenijus Gentvilas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ministerija pamiršta patikslinti, kodėl planas taip ilgai buvo derinamas. „Pirmiausia dėl keistų pretenzijų į itin didelį pastato aukštingumą. Projekto užmojai kėlė rimtų abejonių, ar po mokslo laboratorijos ir žuvų tyrimų priedanga neketinama pastatyti tiesiog gerą turizmo objektą. Pavyzdžiui, viešbutį tokioje nuostabioje vietoje“, – teigė jis.

Žuvininkai įsitikinę laboratorijos nereikalingumu. Jų manymu, net jei viskas ir teisingai įforminta, pinigai paleisti vėjais. „Jie labai greitai tą projektą „išvyniojo“. Artėjo prie pabaigos 2007– 2013 m. ES finansavimo laikotarpis, reikėjo tuos europinius pinigus kažkaip panaudoti. Galima buvo, pavyzdžiui, nupirkti gamtosauginių akvakultūros priemonių. Aišku, jie (ŽŪM – red. past.) nepasirinko tos srities, kuriai trūksta pinigų. Jie nusprendė įkurti tą laboratoriją. Mes vaikštome pas ministrę, prašome pinigų, nes neturime savos laboratorijos. Mūsų šalis žuvininkystės srityje – viena iš lyderių Baltijos šalyse. Pavasarį visos mūsų mašinos su žuvimi važiuoja į Latviją, nors ji šiai sričiai gavo apie 120 mln. eurų europinių lėšų, o mūsiškiai – tik apie 80 mln. Įsivaizduokite, kaip gerai apgynė Lietuvos interesus mūsų „derybininkai“? Nepaisant to, Latvijoje, apie 80 proc. mūsų žuvies realizuojama“, – teigė A.Gylys.

Žuvininkai išjuokė viešai išsakytą teiginį, kad Jūrinės akvakultūros laboratorijoje numatoma vykdyti eksperimentinį vertingų žuvų (uotų, sykų, menkių ir kt.) dirbtinį naršinimą ir paaugintas žuvis paleisti į jūrą toliau augti. Kyla klausimas – kam iš to bus naudos? Ar Lietuvai dėl to padidės menkių ar kitų žuvų žvejybos kvotos ar bus kokios kitos naudos, įmerkus tiek milijonų?

Skundžiasi jovalu

Žuvininkystės sektoriuje dirbantys verslininkai teigė, kad būtent šios Seimo kadencijos metu žuvininkystės srityje vyrauja didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį jovalas. Anot A.Gylio, nėra kam formuoti politikos.

„Žuvininkystę kuruojančiose tarnybose nėra nė vieno žmogaus, kuris turėtų ką nors bendra su žuvininkyste, kuris galėtų atskirti karpį nuo amūro, – šaipėsi žuvininkas. – Anksčiau nebuvo viceministro, kuruojančio būtent šitą sritį, bet normaliai veikė Žuvininkystės departamentas, jis formavo tam tikrą politiką. Anksčiau buvo galima išvardyti daug žmonių, nusimanančių apie šią sritį. Būdavo, dirba žmogus žuvininkystės ūkyje, pasižymi, jį pakviečia į departamentą vadybininku. Taip būdavo auginami specialistai. O dabar nė vieno „specialisto“ išsilavinimas neturi nieko bendra su žuvininkyste. Kaip ir departamento direktorės. Rašyti gal ir moka, bet ne daugiau.“

Žuvininkystės įmonės „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius „Valstiečių laikraščiui“ apie ŽŪM ir žuvininkystę kuruojančias žinybas kalbėjo labai panašiai.

„Per trisdešimt metų, kiek aš dirbu žuvininkystėje, tokios netvarkos dar nebuvo. Tokie vadovai, kurie dabar dirba mūsų – akvakultūrininkų – srityje, kenkia Lietuvai ir visiems akvakultūrininkams. Žuvininkystės tarnyboje apskritai susėdę biurokratai, kurie nieko nedirba, tik gauna pinigus iš valstybės. Jau prieš kelerius metus siūlėme Žuvininkystės departamente palikti tik kokius penkis žmones. O dabar ten sėdi 120 žmonių, kurie nieko neišmano ir nieko neveikia. Su naująja viceministre, kuruojančia šią sritį, visų žuvininkų santykiai labai prasti. Mes daug kartų teikėme pasiūlymus, kaip turėtų būti skirstoma europinė parama žuvininkystei. Niekas mūsų negirdi, nėra jokio atgarsio – kriterijai nustatomi tokie, kad mūsų asociacijai priklausančios, seniai dirbančios įmonės negauna nieko, o parama skiriama šviežiai išdygusioms įmonėms, kurios dar nieko nėra išauginusios ir kuriose dirba po du žmones. Sunku pasakyti, ar čia daugiau nekompetentingumo, ar piktybiškumo. Užsukus į tarnybą ar departamentą, visada sutinkama nemaloniai, atseit ko čia atėjai ir trukdai dirbti. Bet kokie siūlymai sutinkami priešiškai“, – pasakojo jis.

Ministerija nekomentuoja

Tai, kad ŽŪM ir žuvininkų santykiai labai įtempti, patvirtino ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius.

„Valstiečių laikraštis“ žuvininkystę kuruojančios viceministrės L.Kujalytės komentarų šiomis temomis taip pat prašo jau dvi savaites, tačiau jos valdiškas ir iš biudžeto apmokamas telefonas nuolat išjungtas, o ministerijos ryšių su visuomene specialistai irgi niekaip neprisiruošia atsakyti į žodžiu ir raštu pateikiamus klausimus.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis šešėlinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė esąs nusiteikęs kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją dėl europinių lėšų investavimo į Kopgalio laboratoriją keistenybių. „Labiausiai stebina cinizmas, kai mėginama aiškinti, kad tokį produktą palaiminau aš arba ankstesnė ministrė Kazimira Prunskienė. Taip, nutarimų dėl „Paramos eksperimentinės Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos pagal Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą sukūrimui“ buvo. Bet ten nebuvo nurodyta nei tokių astronominių sumų, nei siūlymų projektą dirbtinai branginti. Juo labiau niekas nesiūlė ignoruoti verslininkų, žuvininkų nuomonės. Apskritai jie pamiršo, kad jau ketverius metus sėdi valdžioje, ir dar nori tepti kitus tuo, kuo patys susitepę ir smirdi. Vienintelis šios kadencijos ŽŪM rūpestis – prikaišioti kuo daugiau beprasmių ir superbrangių projektų, bet kaip panaudoti kuo daugiau pinigų. O po mūsų, kaip sakoma, nors ir tvanas. Ketinu dėl šios deimantinės laboratorijos kūrimo peripetijų kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją“, – tikino K.Starkevičius.

Kaip ten bebūtų, ŽŪM pastaraisiais metais tikrai susipyko su visų jai pavaldžių sektorių atstovais ir paskendo skandaluose. Pienininkai, mėsininkai, žuvininkai – visi kimba ministerijai į atlapus. Šiuo metu pagrindinis ministerijos vadovų rūpestis – gesinti nesibaigiančius skandalus ir mėginti išsaugoti paskirtų „savų žmonių“ darbo vietas.

Erikas Bėrontas, Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas

Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. pateikė paraišką projektui „Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastato rekonstrukcija ir pritaikymas jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos įkūrimui“ įgyvendinti. Šiam projektui buvo skirta 1,7 mln. eurų parama, tačiau vėliau tarnyba jos nusprendė atsisakyti ir pateikė agentūrai prašymą nutraukti paramos teikimo sutartį. 2015 m. tarnyba vėl pateikė paraišką šiam projektui įgyvendinti. Patvirtinta paramos suma – 2,2 mln. eurų. Projektas baigtas įgyvendinti šiais metais. Žuvininkystės tarnyba rangovo paslaugas įsigijo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka, įvykdžiusi konkursą dėl mokslo paskirties pastato rekonstrukcijos darbų pirkimo. Vertinant pirkimo dokumentus, pažeidimų nenustatyta.