Bausmėmis Kauno ir Klaipėdos teismuose apdalinti žudikai, Anapilin pasiuntę ne kokius nors priešus ar piktadarius, o savo draugus, bičiulius, geradarius. Draugystei dažnai iškyla pavojus, kai ji „tvirtinama“ alkoholiu. Štai pernai, kaip skelbia Policijos departamentas, iš 214 asmenų, išaiškintų dėl nužudymų Lietuvoje, 163 nusikalto būdami girti.

Dūrė staiga įžeistas

Iš gimtųjų Kėdainių į Suvalkiją gyventi neseniai atvykęs Arūnas Pacaitis (52 m.) nužudė gerą savo bičiulį, suteikusį jam pastogę.

Užtat dabar A. Pacaitis, anksčiau teistas dar 5 kartus, daugiausia – už vagystes, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pasiųstas kalėti 9 metus. Nors vyras neturi jokio turto ir pastaruoju metu buvo bedarbis, jis teismo įpareigotas atlyginti nužudytojo seseriai padarytą žalą – sumokėti 10 460 eurų. A. Pacaitis neginčijo šios sumos, nedėstė, kaip dauguma kaltinamųjų, jog tai jam per dideli pinigai, nes greičiausiai jis neketina atiduoti nė grašio – iš kur jam tų pinigų gauti...

O už grotų A. Pacaitis gyvena jau nuo pernykščio sausio 18-osios, kai tik buvo sulaikytas ir suimtas nužudymo dieną.

Savo kaltės A. Pacaitis neneigė. Jis pasakojo tuo metu glaudęsis sodyboje pas geros širdies pensininką Stanislavą D. (64 m.) Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.). Jiedu dažnai girtaudavę. Alkoholiu svaiginosi ir lemtingąją dieną nuo pat ryto. Kartu buvo dar vienas sugėrovas.

Anot A. Pacaičio, apgirtęs pastogės šeimininkas Stanislavas D. kažkodėl vis kibo žodžiais prie jo, negražiai vadino buvusį kalinį, įžeidinėjo. „Liepiau jam nusiraminti, sakiau, kad duosiu į sprandą, tačiau Stanislavas nepaisė“, – teisme kalbėjo A. Pacaitis. Tuomet jis neiškentęs atsistojo iš užstalės, griebė čia pat buvusį peilį ir smogė juo Stanislavui D.

Tuo metu trečias sugėrovas jau buvo nuėjęs miegoti, nes neatlaikė dvi paras trukusių išgertuvių. Tad jis tik ryte sužinojo, kas įvykę.

Girtas A. Pacaitis irgi nebuvo greitas pagelbėti sužalotam draugui. Jis po to staigaus įtūžio protrūkio paprasčiausiai nuėjo miegoti. O rytą Stanislavas D. jau buvo miręs.

Planai nuplaukė

Žudiku tapęs A. Pacaitis niekur nesislėpė – dargi greitąją mirusiam sugėrovui skatino kviesti. O atvykusiems policijos pareigūnams iškart prisipažino.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad labai girtą (per 3 promiles alkoholio kraujyje) pensininką pražudė vienintelis taiklus dūris peiliu – nelaimėliui buvo giliai perdurta krūtinė, sužalota net širdis, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas.

Teismas žudikui gal būtų paskyręs ir griežtesnę bausmę, tačiau policijos tyrėjų surinkti duomenys liudijo, kad pensininkas Stanislavas D., kai tik išgerdavęs, pats būdavęs priekabus ir labai agresyvus, tad savo elgesiu provokuodavęs smurtą. Ne kartą ir kirvio buvo griebęsis prieš savo sugėrovus.

Tuo metu kaltinamasis A. Pacaitis teisme tikino, kad savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, jog viskas taip baigėsi, ir net negali patikėti, kad tapo draugo žudiku.

Išsituokęs bedarbis gyvenimu laisvėje po paskutiniojo teistumo buvo džiaugęsis jau daugiau nei 6 metus. Jis ketino naują savo gyvenimo etapą kurtis Suvalkijoje, kur atvykęs iš pradžių nakvodavo net pamiškėje. Vėliau buvo priimtas gyventi garbaus amžiaus pensininkų, kuriems padėdavo ūkyje, šeimoje, tačiau vyrą, matyt, labiau traukė laisvesnis gyvenimas, tad maloniai priėmė Stanislavo D. pasiūlymą kurtis pas jį.

Nužudęs paskandino

Savo bičiulio, su kuriuo sutardavo draugiškai, nužudymu buvo kaltinamas ir 5 kartus anksčiau teistas Jurbarko krašto gyventojas Vacys Švoila (59 m.). Nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2013-ųjų liepos 13-ąją, tačiau tai paaiškėjo tik pernai birželį, kai Jurbarko rajone, Girdžių kaime, užtvankoje nuleidus vandenį, buvo aptiktas maišas, laidais pririštas prie betoninio stulpo ir betoninio bloko. Maiše buvo vyriškos lyties suiręs kūnas. Kurį laiką Jurbarko kriminalistai nesėkmingai bandė nustatyti nužudytojo asmenybę.

O kai paaiškėjo, kad tai Jurbarko krašto gyventojo Arvydo B. (48 m.) palaikai, tyrimas gana greitai buvo ir atliktas. Beje, tyrėjams labai padėjo pats V. Švoila, kai, būdamas suimtas dėl kito nužudymo, prisipažino nužudęs ir Arvydą B.

Abu vyrai buvo bičiuliai, tuo metu gyveno kartu. Abu dirbdavo ten, kur kas pakviesdavo, o Arvydas B. gaudavo dar ir pašalpą. Ši lemtingąją dieną leido abiem bičiuliams surengti eilines išgertuves.

Kaip tikino V. Švoila, jo staigų pyktį tuokart sukėlė girto draugo elgesys – šis, norėdamas dar išgerti, paėmė ant palangės buvusias V. Švoilos cigaretes ir tuščiame pakelyje buvusius 75 litus. „Smarkiai supykęs griebiau dildę ir smeigiau jam į pasmakrę“, – teisme pasakojo V. Švoila. Ta dildė buvo skirta pjūklams galąsti.

Dar 2 kartus buvo suduota Arvydui B. į krūtinę. Vyras netrukus mirė.

Norėdamas nuslėpti tai, ką padarė, žudikas užmovė ant lavono 2 maišus ir slapta nutempė iki užtvankos. Ten pasirūpino, kad maišas su kūnu greitai nugrimztų kuo giliau – įdėjo į maišą kelias plytas, pririšo betoninius blokelius ir nurideno į vandenį.

Dukart žudikas

Parėjęs namo žudikas sutvarkė savo pastogę, išplovė grindis, sunaikino galimus nužudymo įkalčius. Tiems, kas pasigedo Arvydo B., žudikas aiškino, kad šis kažkur išvažiavęs. Galiausiai netrukus ir pats išvyko į užsienį.

O vėl grįžęs į Lietuvą V. Švoila 2015-ųjų rugpjūtį Pagėgiuose per išgertuves, kilus nesantaikai, 4 peilio dūriais nužudė sugėrovą Laimoną B. (39 m.). Dėl to greitai įkliuvo. Tuomet ir prisipažino dėl ankstesnio nužudymo Jurbarko rajone.

Už Arvydo B. nužudymą Kauno apygardos teismas recidyvistu pripažintam V. Švoilai skyrė 11 metų nelaisvės bausmę. Už kitą nužudymą Klaipėdos apygardos teismas pernai jam buvo skyręs 10 metų kalėti. Tad laisvę žudikas galės matyti negreitai.

Neskubėjo išsikelti

Geradario bičiulio žudiku neseniai „tituluotas“ ir klaipėdietis Valdemaras Aleksandravičius (60 m.). Jis pernykštį balandį Klaipėdoje, daugiabutyje, nužudė buto, kuriame buvo priimtas kartu gyventi, šeimininką Edmundą S. (59 m.). Už tai Klaipėdos apygardos teismas paskyrė žudikui 9 metus kalėti.

Teisiamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir tikino, kad savo smurtu tik apsigynęs nuo staiga įtūžusio ir kirviu grasinusio Edmundo S.

Tuo metu V. Aleksandravičius buvo benamis. Jam buvo likusi viena išeitis – nakvynės namai, nes Edmundas S., pas kurį tada dar glaudėsi, esą susirado moterį ir jau aktyviai ragino bičiulį išsikraustyti.

Lemtingas nuo alkoholio apsvaigusių vyrų pokalbis bute vyko laiką leidžiant prie televizoriaus. Anot teisiamojo, Edmundas S. norėjo, kad jis išsikraustytų kuo greičiau, o jam, benamiam, dar reikėjo pabaigti tvarkytis reikiamus dokumentus dėl nakvynės namų.

Dėl to buto šeimininkas suirzo ir, anot teisiamojo, užsimojo kirviu (vėliau buvo nustatyta, kad tai galėjęs būti plaktukas), savigynai nuolat laikytu kambaryje už sofos. V. Aleksandravičiui greitai pavykę tą kirvį atimti, tačiau kilęs pyktis padarė savo – buto šeimininkas buvo parblokštas ant sofos keliais smūgiais kumščiu. Kadangi parblokštasis dar kažką irzliai kalbėjo, V. Aleksandravičius jam esą spustelėjo kaklą.

Aprūpintas pastoge

Po to V. Aleksandravičius išėjo iš buto. O kai tą patį vakarą grįžo, buto durys buvo užrakintos. Bet, anot kaltinamojo, abu bute vis dėlto pasimatę po kelių dienų – Edmundas S. buvęs gyvas, tik sumuštu veidu.

Tuo V. Aleksandravičius norėjo įtikinti teismą, kad nužudyti bičiulio nesiekė, o jo panaudotas smurtas nebuvęs toks pavojingas – bent taip jau atrodę iškart po įvykio. Taigi viskas įvykę staiga, neįvertinus suduotų smūgių pavojaus.

Tačiau teismas paskelbė, kad kelis kartus V. Aleksandravičiaus duotuose parodymuose yra prieštaravimų. Anksčiau vyras buvo sakęs, kad buto šeimininkas nereagavo į aplinką jau tada, kai V. Aleksandravičius į butą grįžo pirmą kartą.

Nužudytojo kūnas bute buvo aptiktas ne iš karto po įvykio, tad ir tai kažkiek buvo žudiko naudai.

Be 9 metų įkalinimo bausmės, kuri užgarantavo benamiam žudikui pastogę bent šiam laikotarpiui, teismas nurodė nuteistam V. Aleksandravičiui dar ir atlyginti moralinę žalą nužudytojo dukrai – sumokėti 20 tūkst. eurų.

Irena ZUBRICKIENĖ