Šį klausimą artimiausiame pasitarime, kuris numatytas trečiadienį, ketina svarstyti Vyriausybė. Tai numatančio sprendimo projekto pažymoje teigiama, kad visuomenės poreikiams būtų paimti Šventosios poilsio nameliai, esantys Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje.

Šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose. Paimant visuomenės poreikiams žemę, užstatytą statiniais, už asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pagal rinkos vertę.

Teisiškai registruotų poilsio namelių rinkos vertės svyruoja nuo 4030 eurų iki 12200 eurų. Iš viso poilsio namelių išpirkimui planuojama skirti daugiau kaip 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

 Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškino aplinkos viceministras Marius Narmontas, šio pasiūlymo tikslas yra atlaisvinti pajūrį poilsiautojams. „Mintis yra tokia, kad pajūrio juostoje, tiek Šventojoje, tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje pastatyta daug namelių, kurie buvo laikini, skirti laikinam poilsiui dar tarybiniais laikais. Dauguma tų namelių, apie 90 proc., neturi jokios teisinės registracijos. Kadangi pajūrio juosta gana siaura ir šiaip pajūrio Lietuva turi ne tiek jau daug, Vyriausybei siūlomas sprendimas, kad pajūrio juostoje, grubiai šimto metrų atstumu nuo jūros, tiek miške, tiek pajūrio juostoje nameliai būtų iškelti ir gyventojams kompensuota“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, visi nameliai, kurie bus paimti visuomenės poreikiams, bus fiziškai iškelti, išvežti ir jų nebeliks. „Situacija yra panaši kaip su garažų bendrijomis, kurias turime ir miestuose, ir visur.

Tai yra laikini statiniai, jie buvo skirti laikinam naudojimui, bet per daug metų ten visko atsitiko. Aišku, yra įvairių situacijų, pvz., kai kurie namelius įsiregistravę teismų sprendimais, kažkas yra pasiremontavęs ir pan. Kadangi namelių kiekis gana didelis, pagal vieną kurpalių, matyt, nebūtų galima vertinti ir nuspręsti, bet tikslas toks – per kelerius metus pajūrio juostą atlaisvinti nuo laikinųjų statinių“, – komentavo M. Narmontas.

Anot jo, nelikus namelių, poilsiautojai vis tiek turės įvairių galimybių, kur apsistoti Šventojoje. Pasak viceministro, namelių neturėtų būti pajūryje, kaip kad garažo ant Gedimino kalno.

 „Įsivaizduokite, kad jums kažkas būtų suteikęs garažą ir jūs atsivežtumėte garažą ir pastatytumėte ant Gedimino kalno, valstybinėje žemėje. Turite turėti teisinį pagrindą, kad jūs turėtumėte kokį nors turtą ir laikytumėte.

Šitoje vietoje yra valstybė, sklypai nėra suformuoti, valstybė taip ir sprendžia – visuomenės poreikiams reikėtų atlaisvinti tą žemę ir pajūrio juostą, ir skirti poilsiautojams, kurie galėtų vaikščioti, o ne užgrobti prie kilnojamų daiktų suformuojant sklypus“, – komentavo M. Narmontas.