Kauno teisėsaugininkai pastarosiomis dienomis, narpliodami tris žmogžudystes ir ieškodami įkalčių bei nužudytųjų kūnų, į pagalbą pasitelkė ir narus. Kartais tokios bendros paieškos būna sėkmingos, o kartais belieka teigti, kad vargta be reikalo.

Dviejų moterų byla

Štai dviejuose tvenkiniuose Domeikavos apylinkėse, Romaškių kaime, narai neseniai ieškojo paskandinto automobilio ir ginklo, kuriuo naudojosi įtariamieji dėl Igorio Laškevičiaus (31 m.) nužudymo. Ta pačia proga buvo ieškoma ir dviejų dar anksčiau, įtariama, nužudytų kauniečių – Valerijos Urmonienės ir Nijolės Vaškevičienės – lavonų. Dėl šių pensininkių nužudymo sulaikytas buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas Karolis N. (25 m.). Bet kol nerasta lavonų, prokurorai nesiryžta šios bylos siųsti į teismą, nes pats įtariamasis neigia ką nors žudęs. Minėta paieška tvenkiniuose irgi nebuvo sėkminga – ugniagesių tarnybos narai Romaškių kaime nerado nei palaikų, nei mafiozų pradangintų įkalčių.

Dingo po Velykų

O su nusikalstama Agurkinių grupuote siejamas jau 3 kartus teistas I. Laškevičius, kaip „Akistata“ yra rašiusi, buvo rastas negyvas Šatijų kaime (Kauno r.), miškelyje, prie molio karjero, šiemet, kovo 30-osios popietę. Miręs dėl į kaklą paleisto mirtino šūvio. Be to, nelaimėliui buvo sulaužyta ranka, joje likusi kirstinė žaizda. Tad spėjama, kad prieš mirtį kaunietis kankintas.

Nužudytojo žmona pareigūnams teigė, kad jos vyras tragedijos išvakarėse, su šeima visiems atšventus Velykas, išvyko su draugu padėti jam parvežti mašiną. Bent taip vyras sakęs žmonai. Išvykdamas jis žadėjęs namo grįžti vakare, tačiau negrįžo. O po paros paaiškėjo, kad pražuvėlis jau negyvas.

Anot nužudytojo žmonos, priešų vyras neturėjo, jokių grasinimų jam nebuvę. Pastaruoju metu I. Laškevičius oficialiai buvo bedarbis. Pagal profesiją jis buvo statybininkas, svarstė galimybę išvykti dirbti į užsienį arba įsidarbinti vairuotoju Lietuvoje.

Beje, I. Laškevičius – jau antras Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas, nušautas per pastarąjį pusmetį. Pernai lapkritį Kaune, prie savo namų, buvo nušautas S. Velečkos-Agurko apsaugininkas Deimantas Bugavičius (26 m.). Šis nusikaltimas iki šiol neatskleistas. Viena iš tyrimo versijų – nusikaltimą galėjo organizuoti pavydo apakintas Deimanto artimos draugės Vitos Jakutienės, muzikos grupės „Naujos pupytės“ narės, sutuoktinis Justas Jakutis. Jis slapta buvo sumontavęs pasiklausymo įrangą žmonos ir uošvės namuose, taip pat – „pupytės“ visureigyje. Pavydus vyras išgirdo apie 60 žmonos pokalbių su D. Bugavičiumi ir kitais žmonėmis, sužinojo, kad dainininkė dažnai svečiuodavosi buvusio Agurkinių gaujos lyderio Agurko apsaugininko D. Bugavičiaus bute Šėtos gatvėje. Tad neatmetama, kad tai galėjo sukelti J. Jakučio įniršį.

Ne gaujų karo auka?

I. Laškevičiaus nužudymą pradėję tirti Kauno policijos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai jau kitą dieną džiaugėsi sulaikę 2 įtariamuosius – Mindaugą Mažeiką (40 m.), pravarde Asilas, ir Dainių Paldavičių (34 m.). Teismas nutarė juos suimti.

Abu suimtieji – ne po kartą teisti kauniečiai, bedarbiai. Tyrėjų teigimu, Asilas iki šiol teistas net 8 kartus, o D. Paldavičius – 3. Asilas yra vienas Vilijampolės nusikalstamo susivienijimo atšakos – vilkikų grobimais išgarsėjusios Kryžkelės gaujos – lyderių. D. Paldavičius irgi siejamas su šia grupuote. Jis priklauso jaunesniajai nusikaltėlių kartai.

Šie įtariamieji ir jų auka buvo gerai pažįstami.

Žmogžudystės vietoje buvo aptiktas tik I. Laškevičiaus kūnas, užtat vėliau ir buvo pasitelkti narai tvenkinyje ieškant ginklo ar automobilio, kuriuo naudojosi nusikaltėliai. Romaškių kaimo tvenkiniai yra netoli nužudymo vietos.

Po I. Laškevčiaus nužudymo pareigūnai teigė, kad šis nusikaltimas, manoma, nėra nusikalstamų gaujų karo išdava. „Pagal mūsų turimus duomenis, buvo per ilgai švenčiamos Velykos, per ilgai vartotas alkoholis ir psichotropinės medžiagos. Tai ir lėmė“, – teigė Kauno apskrities policijos vadovas Darius Žukauskas.

Įtariama, kad I. Laškevičius nužudytas ne toje vietoje, kurioje aptiktas kūnas. Į miškelį kūnas jau tik atvežtas ir paliktas nuošalioje vietoje. Gyvenamieji namai nuo čia – už puskilometrio. Vadinasi, tikėtasi kuo ilgiau nuslėpti nusikaltimą.

Terorizavo draugę

Iš teismuose jau nagrinėtų kriminalinių istorijų matyti, kad ne vieną nusikaltimą įvykdęs Asilas – gana žiaurus, netgi sadistiškas.

Kauno apygardos teismas 2008 metų vasarį jam, M. Mažeikai, skyrė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jo draugės kankinimo ir senajai Daktarų kartai priskiriamo Remigijaus Vaičiūno, pravarde Limpukas, arba Plūgas, sunkaus sveikatos sutrikdymo byloje.

Anot prokurorų, M. Mažeika kartu su teisėsaugos kol kas nenustatytu bendrininku kulkomis suvarpė kojas Domeikavoje (Kauno r.) gyvenusiam R. Vaičiūnui ir sudaužė jį beisbolo lazda – po šio išpuolio Limpukas liko neįgalus. Sulaikant M. Mažeiką, pas jį aptikta psichotropinių tablečių. Teigiama, kad M. Mažeika jas galbūt vartojo, o jų paveiktas tapdavo tikru žvėrimi.

R. Vaičiūno užpuolimas buvo įvykdytas 2006 metų rugpjūtį Domeikavoje. Tą dieną, pavakare, pralaužęs vartus, į kiemą įlėkė mersedesas. Iš jo iššoko 2 vyrai ir ėmė šaudyti į pavėsinėje sėdintį šeimininką. Limpukui ne mažiau 8 kulkomis buvo suvarpytos kojos, o vėliau jis dar buvo sumuštas beisbolo lazda.

Policijai pavyko surasti viename Panevėžio autoservise remontuojamą automobilį, kuriuo buvo taranuoti sodybos vartai. Nustatyta, kad ir automobilis, ir įvykio vietoje rasta auksinė grandinėlė priklauso M. Mažeikai. Žinoma, šis savo kaltę neigė, o ir Limpukas atkakliai tvirtino, kad jį užpuolęs ne Asilas.

Nei antrasis nusikaltėlis, nei ginklas, iš kurio šaudyta į R. Vaičiūną, nebuvo rasti, bet M. Mažeika vis dėlto buvo teisiamas. Be įtarimų sunkiu R. Vaičiūno sveikatos sutrikdymu, Asilas kaltintas sadistiškai elgęsis su savo drauge ir įvykdęs kitų nusikaltimų. Prokuroras siūlė teisiamajam skirti 9 metų nelaisvės bausmę, bet teisme pavyko įrodyti tik nedidelę dalį kaltinimų, tad M. Mažeika buvo nuteistas kalėti tik 2 metus ir 10 mėnesių. Jis buvo pripažintas kaltu tik dėl draugės terorizavimo. O dėl išpuolio Limpuko kieme, neteisėto ginklo ir psichotropinių tablečių laikymo – išteisintas. Atsirado liudytojų, žinančių, kad per išpuolį Domeikavoje M. Mažeika esą buvo girtas, užrakintas savo buto balkone.

Teisėsaugininkai įtarė, jog Asilas žiauriai elgdavosi su savo drauge – pjaustydavo jos kūną peiliu, ant žaizdų pildamas druską ir degtinę. Bet teismas pripažino M. Mažeikos kaltę tik dėl draugės terorizavimo.

Atleido nuo bausmės

Dėl ko tąkart buvo užpultas Limpukas, taip ir nepaaiškėjo. Jis irgi garsėjo kaip automobilių vagis. Limpukas dar 2006-aisiais buvo sulaikytas per bendrą Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos policijos operaciją prieš mašinvagius. Tuomet Vokietijoje buvo suimta 10 lietuvių gauja, o dar 4 jos nariai, tarp kurių ir Limpukas, buvo sulaikyti Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Ši gauja specializavosi vogti brangius automobilius Vokietijoje. Pavogtuosius nugabendavo į Belgiją, išardydavo dalimis, nuo detalių nutrindavo identifikacijos numerius, o tada veždavo į Lietuvą. Apie kauniečių mašinvagių siautėjimą Belgijoje nemažai rašė vietos spauda, buvo sukurti specialūs televizijos reportažai, net dokumentinis filmas ir tvirtinama, kad nusikaltėliai iš Lietuvos visoje Rytų Europoje valdo nusikalstamą automobilių vagių „verslą“. Kaune tuo metu apsilankę belgų žurnalistai labai nustebo pamatę, kad nusikalstamo pasaulio šulai nevaržomai tebegyvena į pilis panašiuose nuosavuose namuose pakaunėje.

R. Vaičiūnas dėl to užpuolimo ir sužalojimo savo namuose nebuvo išduotas ir Belgijai. Tačiau teistumo šioje šalyje neišvengė – Belgijos Lježo miesto teismas jį teisė už akių ir paskyrė 10 metų nelaisvės bausmę.

Vėliau R. Vaičiūnas kartu su Mindaugu Bernotu, Algimantu Žiulpiu ir Linu Armonu buvo teisiami ir už narkotikų platinimą. Kauno apygardos teismas Daktarų nusikalstamo susivienijimo veteranu vadinamam R. Vaičiūnui ir M. Bernotui skyrė po 11 metų nelaisvės, o kitiems dviem „kolegoms“ – metais mažiau. Tačiau Limpukas dėl ligos išvis buvo atleistas nuo įkalinimo bausmės. Taip nutarė Lietuvos apeliacinis teismas: jis pripažino, kad „R. Vaičiūno padaryta veika yra labai sunkus nusikaltimas, tačiau jo dabartinė sveikatos būklė, ligų progresavimas ir nesmurtinis padarytų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jo pavojingumas visuomenei nebėra didelis, tad tikimybė, jog ateityje nuteistasis darytų panašias nusikalstamas veikas, yra gana maža“.

Vairuotojų siaubas

M. Mažeika tuo metu garsėjo kaip automobilių vagis. Vilkikų vagystės buvo tikras siaubas ir policijos pareigūnams, ir vairuotojams, ir krovinių savininkams. Autostradoje tiesiog siautė vilkikų plėšikų gauja, kurioje veikė tuo metu labai garsūs plėšikai. Plėšimų scenarijus buvo tiesiog klasikinis: pirmiausia tyčia slapta praduriama nusižiūrėto automobilio padanga, o vėliau, kai vairuotojas sustoja jos pakeisti, išnyra plėšikai ir pagrobia automobilį ar jo krovinį.

Vienas įžūliausių Kryžkelės gaujos nusikaltimų įvykdytas Kaune, prie degalinės „Regio“. Buvo pagrobtas Lenkijos įmonės „Comez Tans“ vilkikas su puspriekabe, vežęs 20 tonų šaldytos mėsos.

Baudžiamoji byla buvo iškelta po to, kai į pareigūnus kreipėsi Lenkijos įmonės „Comez Tans“ vilkiko su puspriekabe vairuotojas, pranešęs apie vagystę. Vilkiką su puspriekabe, kurioje buvo apie 20 tonų šaldytos mėsos, vairuotojas paliko Kaune, prie degalinės „Regio“. Grįžęs po kelių valandų vilkiko neberado. Tiriant pareigūnams pavyko nustatyti, kad vilkikas paslėptas Dotnuvos seniūnijoje (Kėdainių r.), Aušros kaime, ūkininko G. N. angare. Vilkiką paslėpę asmenys į angarą buvo atvykę ne kartą. Sugedus priekabos šaldytuvui, jie mėsą perkrovė į kitus automobilius ir išgabeno. Vilkikas ūkininko angare stovėjo apie 10 parų, kol jį ir surado pareigūnai. Pasak ūkininko, jo angare anksčiau buvo laikomi dar 2 vilkikai.

Prarijo kabliuką

Beje, Renaldas V., pravarde Kazys, Ernestas B., pravarde Beždžionė, ir Asilas įkliuvo užkibę ant Kauno policijos Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus pareigūnų užmesto kabliuko. Šie pareigūnai nepraleido pro ausis pranešimų, gautų iš policijos informatorių, kad miesto organizuoti nusikaltėliai ieško pieno miltelių pirkėjų. Tokiais apsimetę pareigūnai tuoj pradėjo derybas. Pardavėjai sutiko 30 000 JAV dolerių vertės pieno miltelius parduoti už 20 000 dolerių ir net pristatyti krovinį pirkėjui savo transportu. Į sutartą vietą – aikštelę autostrados 125-ajame kilometre, netoli posūkio iš greitkelio į Kėdainius, atvažiavo išnuomotas vienos Kėdainių transporto įmonės sunkvežimis su preke, o jį lydėjo net keli prabangūs automobiliai (juose sėdėjo grupė policijai žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų). Kai šie surengė mažytį pasitarimą, operatyvininkai vieną po kito suguldė įtariamuosius ant žemės ir „papuošė“ antrankiais.

Netrukus paaiškėjo, kad nusikaltėlių atgabenti maišuose supakuoti pieno milteliai pagrobti drauge su vilkiku Šilalės rajone. Paskui maždaug už 25 kilometrų nuo Kauno netikėtai sprogo to vilkiko padanga. Sprogimo banga net nuplėšė automobilio posparnį, tačiau vairuotojas, parišęs ašį, nusprendė nusigauti iki Klaipėdos. Toliau vilkikas judėjo vos 40–50 kilometrų per valandą greičiu, o nenusakomai pavargęs klaipėdietis vairuotojas nusprendė snūstelėti aikštelėje prie „Piligrimo“ kavinės. Nepraėjus nė pusvalandžiui, besiilsintįjį pažadino į akis nukreiptas prožektorius. Į kabiną įsibrovę užpuolikai rusiškai pareikalavo tylėti, jei šis dar norįs gyventi. Vienas iš plėšikų sėdo prie vairo ir nuvairavo vilkiką 200–300 metrų į miško gilumą. Čia vairuotojas buvo išmestas iš vilkiko kabinos, o likę jį saugoti keli vyrukai maždaug per 2 valandas sugirdė savo aukai gerą pusbutelį degtinės, neužmiršdami pasivaišinti ir patys. Po to vairuotojui buvo prisakyta dar pusvalandį nejudėti iš vietos. Tada „sargybiniai“ dingo tamsoje.

Sulaikius įtariamuosius, pareigūnams nesunkiai pavyko nustatyti, kad pieno milteliai buvo perkrauti Kėdainių rajone, miško masyve, netoli Keleriškių kaimo pasislėpusioje buvusioje raketinėje sovietinės armijos bazėje. Ši bazė kuriam laikui buvo tapusi Kauno ir aplinkinių rajonų nusikaltėlių slaptaviete bei susitikimų vieta. Bazės požemiuose ne kartą buvo slepiami pagrobti kroviniai ir kontrabandinės prekės, čia garsiojo Marafono gauja yra nužudžiusi ne vieną žmogų.

Po to, kai, siekiant suaktyvinti autovilkikų bei kitų prabangių automobilių vagysčių ir plėšimų tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros vadovo įsakymu buvo sudaryta specializuota pareigūnų grupė, kuri sulaikė pagrindinius nusikalstamo pasaulio veikėjus, užsiėmusius vilkikų plėšimais, tokių nusikaltimų skaičius Lietuvoje ženkliai sumažėjo.

Pasigviešė turto

Bet sugrįžkime prie dviejų pernai sausio pabaigoje Kaune dingusių moterų. Šis nusikaltimas nesusijęs su Kauno gaujomis. Įtariama, kad moteris nužudė jų turto užsigeidęs buvęs studentas. Nužudytųjų palaikų narai jau ieškojo ne kartą. Buvo naršomos Kauno marių gelmės, Laumėnų sodininkų bendrijos tvenkinyje net buvo nuleista dalis vandens, tačiau nei palaikų, nei kokių nors įkalčių nerasta. Laumėnuose ieškota pirmiausia, nes šie sodai susiję ir su įtariamuoju, ir su viena iš aukų.

Valerija Urmonienė (86 m.) dingo sausio 26 dieną. Ji bute Kauno centre, Maironio gatvėje, gyveno viena. Manoma, kad lemtingąjį kartą moteris pati įsileido žudiką į namus, nes laužimo žymių neaptikta. Tuo metu šeimininkė ketino gaminti maistą. Vėliau kaimynai ir artimieji, išvydę pravertas balkono duris, iškvietė policiją. Vonioje buvo rasta kraujo pėdsakų. Žudikas stengęsis išvalyti kraują, bet nuslėpti pavykę ne viską. Iš aukos namų dingo auksinių papuošalų, kurių rasti iki šiol nepavyko.

Ši moteris net 30 metų vadovavo Kauno prekybos organizacijų valdybai, tad praeityje buvo gerai žinoma bei įtakinga funkcionierė, gerai pažįstama seniesiems kauniečiams. Jaunimui dabar sunku ir įsivaizduoti, kokią galią visuotiniais deficito laikais turėjo tokio miesto prekybininkų vadovė. Net ir miesto valdžia daugelio prekių turėdavo prašyti Prekybos valdybos viršininkės.

Išėjusi į pensiją, moteris gyveno erdviame bute Maironio gatvėje, vasaromis važiuodavo į sodą, esantį šalia Kauno marių, Laumėnų kaime. Tame pačiame kaime savo sodą turi ir dabar įtariamo Karolio giminaičiai. Jaunas vyras pastaruoju metu niekur nedirbo. Jis studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, tačiau paties prašymu buvo išbrauktas iš studijų programos trečiojo kurso. Yra duomenų, kad į kriminalistų akiratį Karolis pateko po to, kai per apžiūrą V. Urmonienės namie buvo aptiktas laikraštis, ant kurio buvo ranka užrašytas jaunuolio mobiliojo telefono numeris. Kriminalistus sudomino pokalbių išklotinės, įrodančios, jog V. Urmonienės dingimo išvakarėse ji su Karoliu bendravo telefonu, taip pat – Kauno centre esančio pensininkės buto vonioje aptikti kraujo pėdsakai.

Sausio viduryje artimieji pasigedo ir Nijolės Vaškevičienės (62 m.). Pirmiausia šiukšlių konteineryje buvo rasti sukarpyti moters dokumentai. Tuomet nuspręsta atrakinti šios moters butą Kalniečių mikrorajone. Bute savininkės nebuvo, tačiau irgi rasta jos kraujo. Tuomet įtarimai irgi krito ant Karolio, kuris gyveno pas močiutę tame pačiame Kalniečių rajone, šalia Nijolės buto.

Sulaikius įtariamąjį, jam buvo skirta psichiatrijos ekspertizė ir vėliau nustatyta, kad vaikinas yra pakaltinamas.

Įtariama, jog Karolis N. nužudė abi pensininkes, nes siekė neva lengvai pasipelnyti.

Petras IVANAUSKAS