Draudimų, apribojimų ir pertvarkų tautiečiams kaip iš gausybės rago žerianti valdžia ramybėje nepaliks ir mirusiųjų. Vyriausybė pakeitė kapinių tvarkymo taisykles, kuriomis remiantis dvejus metus neprižiūrėta kapavietė gali atitekti svetimiems. Savivaldybės įpareigotos atidžiai stebėti ir registruoti neprižiūrimus kapus ir apie juos viešinti informaciją internete.

Dvejų metų terminas

Po dvejų metų į tėviškę grįžęs koks emigrantas prie savo tėvų ar senelių kapų gali sutikti svetimus žmones, kurie bus perėmę neprižiūrėta pripažintą kapavietę. Kapinėse, ypač didmiesčių, vyksta kova dėl kiekvieno metro, tad pretendentai užimti apleistas kapavietes jau rikiuojami į eilę.

Savivaldos atstovai neslepia, kad juos šokiruoja šiemet Vyriausybės patikslinta kapaviečių priežiūros tvarka. Gyventojai piktinasi, kad netrukus gali ateiti metas, kai žmonių gyvenimą ir elgseną vis labiau reglamentuojanti valdžia nustatys, kiek kartų lankyti kapus ir kiek žvakių ten uždegti.

Pakeistose kapinių tvarkymo taisyklėse apibrėžiama neprižiūrimos kapavietės sąvoka. Tai kapavietė, kuri netvarkyta ne trumpiau kaip dvejus metus ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Patikslinti taisykles siūliusi Aplinkos ministerija aiškino, esą nauja tvarka susiaurino landą galimai korupcijai skirstant apleistas kapavietes.

Iki šiol sprendimą paskelbti kapavietę neprižiūrima dažniausiai priimdavo savivaldybės įgaliotas vienas asmuo. O dabar savivaldybės įpareigotos sudaryti specialias komisijas, kurios dvejus metus vaikščios po kapines ir stebės, ar kapavietė yra tvarkoma. Kapaviečių priežiūros cerberiais verčiamiems savivaldybių atstovams teks pamiklinti kojas: apleistas kapavietes jie turės aplankyti ne mažiau kaip tris kartus per metus. Šios komisijos ir nuspręs, kurias kapavietes pripažinti apleistomis.

Ieško apleistų kapų

Panevėžio miesto savivaldybės atstovai jau pradėjo neprižiūrimų kapų paieškas. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Mickutės, šių metų gegužės pabaigoje kapinių administracijų pateiktais duomenimis, Šilaičių kapinėse galbūt apleistos buvo 287, o Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse – 208 kapavietės. „Per dvejus metus kiekvieną apleistą kapavietę reikės aplankyti 6 kartus. Paskui komisija spręs, kurias pripažinti netvarkomomis“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės atstovė.

Kokiais kriterijais komisija vadovausis, nustatydama, kad kapas apleistas? „Į apleistų sąrašą patenka tos kapavietės, kurios yra apžėlusios žole, kurių paminklas ir antkapis nuvirtę ar suirę arba jų visai nėra. Taigi kapavietės turės visus metus būti tvarkingos, kad nepatektų į neprižiūrimų sąrašą“, – aiškino S.Mickutė.

Nori perimti kapavietes

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinių administratorius Alfredas Krivickas sakė, kad apleistų kapaviečių daugėja, auga ir norinčiųjų perimti apleistų kapų priežiūrą skaičius. Kitaip tariant, žmonės nori ten laidotis.

„Savivaldybės nurodymu apžėlusias kapavietes privalome du kartus per metus nupjauti. Gerai, kad jas atiduos kitiems. Jau nuo pernai sudaroma pretenduojančiųjų į apleistas kapavietes eilė. Šiame sąraše – devyniolika žmonių. Patvirtinus naują tvarką procesas pajudės. Mūsų kapinės jau seniai neplečiamos, laidojama tik į esamas kapavietes“, – aiškino A.Krivickas.

Kapinių administratorius pritarė, kad apleistos kapinės būtų perduotos kitiems žmonėms, tačiau abejojo, ar ne per trumpas nustatytas 2 metų terminas. „Yra nustatytas 25 metų kapo ramybės laikotarpis, per kurį negalima pakartotinai laidoti žmonių palaikų kape. Be to, anksčiau dar galiojo 25 metų kapo nepriežiūros laikas. Tik jam pasibaigus kapavietę buvo galima atiduoti svetimiems. Juk būna, kad po daugelio metų giminaičiai aplanko kapus. Pernai buvo atvejų, kai po keturiasdešimties metų žmonės atvažiavo ieškoti senelių kapų“, – pasakojo A.Krivickas.

Pasipelnys kapų tvarkytojai

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti gyventojai kritiškai vertino Vyriausybės užmojį optimizuoti kapaviečių priežiūrą. Jų manymu, kalbos apie korupciją ir landas skirstant apleistas kapavietes gali būti tik priedanga, kuria politikai dabar dažnai naudojasi norėdami prastumti reikiamus įstatymus. Jie svarstė, kad toks valdžios susirūpinimas kapinėmis naudingiausias gali būti kapinių priežiūros paslaugų teikėjams. Žinant emigracijos mastą, nauja kapinių priežiūros tvarka leis pasipelnyti kapų tvarkytojams.

„Neduoda ramybės jau ir mirusiesiems. Nesakau, kad nereikia prižiūrėti kapų, bet sprendimas atimti juos dėl aukštos žolės – dar vienas žingsnis policinės valstybės link. Dabar mes labai sparčiai judame ta kryptimi, viską skubame suvienodinti ir reglamentuoti. Nenustebčiau, jeigu valdžia nustatytų, kiek kartų lankyti kapus ir kiek žvakių prekybos centre per metus nupirkti“, – sarkastiškai kalbėjo pusamžis panevėžietis Mindaugas. Vyras samprotavo, kad jam kartais natūraliau atrodo lauko smilgomis apaugę nei darželiais paversti ar dirbtinėmis gėlėmis apkaišyti kapai.

Nauja tvarka šokiruoja

Kalbinti seniūnai vylėsi, kad jiems neteks trikdyti apleistose kapavietėse besiilsinčių mirusiųjų ramybės. Kaimo kapinėse laisvų vietų pakanka, o kur jų pristingama, kapinės yra plečiamos. Anot seniūnų, Vyriausybės sprendimas dvejus metus nelankomą kapavietę pripažinti apleista ir skirti ją kitiems žmonėms daugelį šokiruoja.

„Keista, kad dabar, kai tiek daug žmonių emigracijoje, yra priimamas toks sprendimas. Gal kas nors į tėviškę grįžta žiemą ir tada aplanko kapus. Negi juos reikia atimti? Tai sukelia savotišką šoką“, – kalbėjo Biržų rajono savivaldybės Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė.

Anot pašnekovės, Parovėjos seniūnijoje yra daug kapinaičių – 14 neveikiančių ir 27 veikiančios. Jose yra neprižiūrimų kapų. „Yra tokių, kur tik kauburėliai belikę. Būna, kad socialinės rizikos šeimos paminklų nestato, supuvus mediniam kryžiui lieka bevardis kapas. Tokius nušienaujame, ir tiek“, – aiškino G.Tamulėnienė.

Panevėžio rajono esančios Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis sakė, kad seniūnijai priklausančiose kapinėse apleistų ir niekieno dešimtis metų nelankomų kapaviečių yra nemažai. „Yra visokių kapų: žolėmis apaugusių, su nuvirtusiais supuvusiais senais kryžiais. Už pašalpas atidirbantys žmonės juos, nupjauna žolę. Kol yra vietų laidotis, tokių kapų neliesime, o ateityje matysime, kaip geriau elgtis“, – mąstė miestelio galva.

Raguvos vadovas atsargiai kalbėjo apie apibrėžtą poros metų laikotarpį, kuriam pasibaigus apleistą kapavietę bus galima atiduoti kitiems žmonėms. „Anksčiau galiojo 25 metų ramybės laikotarpis. Negi dabar jau po dvejų metų bus galima trikdyti kapus, jeigu jie bus palikti be priežiūros? Tokius dalykus dar teks aiškintis. Tai bus aktualiau miestuose, kur kapinėse trūksta vietos, o kaimuose problemų kol kas nėra“, – kalbėjo J.Skorulskis.

Anot seniūno, kartais žmonės patys atsisako kapaviečių. Prieš keletą metų seniūnija gavo prašymą panaikinti kapavietę. Būna, kad ant apleistų kapų per Vėlines uždegamos žvakės. „Vadinasi, atsiranda artimesnių ar tolimesnių giminaičių, kurie randa savo giminės kapus. Nehumaniška būtų juos naikinti ir leisti laidotis kitiems“, – samprotavo J.Skorulskis.

Taisyklės numato, kad neprižiūrimas kapavietes perėmę kiti asmenys negali keisti jos ribų, nugriauti esančių paminklų, privalo išsaugoti senuosius užrašus.

Trikdo kapų ramybę

Libertas Klimka,  etnologas

Lietuviai prižiūri kapus, dažnai juos tvarko. Norint atimti kapavietę reikėtų labiau įsigilinti, kodėl ji neprižiūrima. Juk yra objektyvių priežasčių, daug žmonių yra emigravę, negali dažnai parvykti ir prižiūrėti kapų. Tokiais atvejais savivaldybės, seniūnijos turėtų daugiau dėmesio skirti apleistoms kapavietėms. Laisvų vietų trūkumas kapinėse labiau jaučiamas miestuose, ypač didžiuosiuose, o kaimuose vietų laidotis pakanka.

Kita vertus, pastaruoju metu mes labai daug dėmesio skiriame kapinėms, gal net per daug. Vyksta varžybos ir parodomasis mirusiojo pagerbimas. Gerai, kad dabar bent paminklų aukštį apribojo. Anksčiau niekas nelakstydavo kas savaitę į kapines gėlių laistyti. Mirusiesiems reikia ramybės.

Nereikia skubėti

Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas emeritas

Kai nuvažiuoju aplankyti savo artimųjų kapų Daujėnuose, matau, kad yra nemažai apleistų kapaviečių. Aiškiai matyti, kad jos niekada neprižiūrimos, piktžolėmis ir krūmais apaugusios. Ir po Visų Šventųjų dienos vaizdas ten nepasikeičia. Būna, kad ir antkapių bei paminklų nėra, tad prie geriausių norų anūkai ar proanūkiai nerastų, kas ten palaidota. Manau, kad tokias kapavietes galima būtų laidoti, nes kapinės vis plečiamos ir plečiamos. Aišku, išlikusių paminklų su užrašais nereikėtų griauti.

Kalbant apie emigrantų paliktus artimųjų kapus, reikėtų įvertinti, kad jie užsienyje neblogai uždirba, galėtų paprašyti, kad kas nors kapus prižiūrėtų. Dėl dvejų metų termino galima svarstyti, manau, nereikėtų skubėti naikinti kapaviečių. Kapinių prižiūrėtojai geriausiai gali įvertinti, kurie kapai yra tikrai neprižiūrimi, ir įspėti giminaičius.

Rūpi tik materiali nauda

Vytautas Rubavičius, filosofas, kultūrologas

Vadovaujamasi verslo logika, nes reikia kuo labiau išnaudoti turimą kapinių plotą ir iš jo kuo daugiau uždirbti. Be to, tai bus paskata emigrantams greičiau nutraukti ryšius su savo gimtine. Jie negali dažnai atvažiuoti, tinkamai prižiūrėti artimųjų kapų. Žmogaus ryšyje su gimtine labai svarbus santykis su protėviais, jų kapais. Didžiosios tautos prisimena palaidotus artimuosius iki penktos kartos. Mes dabar apimti naujos vadybos, optimizacijos ir visokio kitokio aktyvumo, kitaip tariant, trumpalaikių niekdarysčių ir manome, kad taip pagerinsime savo gyvenimą.

Kas gali nustatyti kapų nepriežiūros terminus? Žmogus nusipelnė laidojimo vietos, kuri turi būti išsaugota. Kultūringiau ir prasmingiau būtų, jeigu kapinių priežiūra rūpintųsi vaikai. Vyresniųjų klasių moksleiviai galėtų vieną pusdienį apžiūrėti kapus, apleistus sutvarkyti. Bet tokiu atveju nebūtų naudos verslui, biudžetas negautų mokesčių. Juk dabar siekiama tik apskaičiuojamos naudos, o kultūrinė, socialinė prasmė nerūpi. Vyriausybė eina tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo ankstesnės valdžios, tik dabartinė tai daro atviriau, aiškiau ir nori greičiau sureglamentuoti ir optimizuoti, ko nespėjo socialdemokratai, liberalai ir visi kiti pažangiečiai.

Aktualiausia didmiesčiuose

Senų, neprižiūrimų kapaviečių daugiausia yra didmiesčiuose. Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsnasakė, kad tikslus apleistų kapaviečių skaičius šiame mieste kol kas nėra žinomas. „Jei pasakyčiau, kad Kauno miestui priklausančiose kapinėse rastume apie porą tūkstančių neprižiūrimų kapaviečių, neapsirikčiau“, – kalbėjo pašnekovas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė sakė, kad sostinėje taip pat yra nemaža netvarkomų kapaviečių. Uostamiestis – ne išimtis. Čia, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos Zinos Stankienės, fiksuojama apie 10–15 proc. apleistų kapaviečių. Šis skaičius kiekvienais metais kinta. Z.Stankienė mano, kad dabar, kai komisijos stebės ir fiksuos netvarkomas kapavietes, žmonės labiau jomis rūpinsis.

Sostinėje šiuo metu laidojimo vietų stygiaus nėra ir artimiausius 15 metų nebus. Vilniečiams naujos kapavietės išskiriamos Liepynės kapinėse, kurių bendras plotas – beveik 60 ha. Pastaruoju metu Vilniuje gausėja norinčiųjų savo artimuosius laidoti kremuotus, todėl ir tokiu būdu sprendžiamas vietų klausimas. Uostamiestyje taip pat laisvų plotų laidoti netrūksta. Jų pakaks artimiausius penkerius metus. Klaipėdoje dabar yra vykdomas kapinių plėtros projektas. Kaune, Vainatrakyje, neseniai pradėjo veikti naujos kapinės. Laidojimo plotams šioje vietoje yra išpirkta 112 ha teritorija su apsauginėmis juostomis. Šiuo metu kapavietėms išskirtas 40 ha plotas, laidojamas tik antras kvartalas. Kvartalo plotas užima 1 ha.