Nors teigiama, kad įgyvendinama daug prevencijos priemonių, prekybos žmonėmis aukų skaičius kol kas nemažėja ir vis aptinkama naujų šios nusikalstamos veikos formų.

Daugybė tyrimų

Kriminalistai, prokurorai, teisėjai, narpliojantys prekybos žmonėmis bylas, kartais užsimena, jog atskirti prekybą žmonėmis nuo kitokių kriminalinio pobūdžio nusikaltimų yra sudėtinga. Daugelio nuomone, jei išvežtas vogti, taigi – vagis. Išgabenta į viešnamį? Tai – prostitutė. Dirba vergiškomis sąlygomis? Taigi, žioplas.

Tačiau kiekvienoje apskrityje jau galima rasti pareigūnų, kuriais nukentėjusieji gali pasikliauti, o institucijos, teikiančios aukoms psichologinę, teisinę, materialią ir kitokią pagalbą – būti ramūs, kad nusikaltėliai gaus tai, ko nusipelnę.

Apie šių sudėtingų bylų tyrimą, nusikalstamų veikų vingrybes bei nusikaltėlių metodus „Akistatos“ žurnalistė Aurelija Žutautienė ir kalbasi su šiuo metu vienu daugiausia ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis kontroliuojančiu. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru Ruslanu Ušinsku.

– Esate kontroliavęs daugybę ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis. Kiek jūsų „sąskaitoje“ tokių tyrimų šiuo metu?

– Dėl prekybos žmonėmis atliekama 16 ikiteisminių tyrimų, antra tiek bylų nagrinėjama teismuose.

Vergiškos sąlygos

– Prieš keletą metų į prekeivių žmonėmis rankas dažniausiai pakliūdavo merginos, kurios apgaule būdavo išgabenamos į užsienio viešnamius. Paskutiniuoju metu vis dažniau kalbama apie kitą prekybos žmonėmis formą – išnaudojimą nusikaltimams daryti. Ar tai atsispindi ir jūsų kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose?

– Taip. Šiuo metu didžioji dalis ikiteisminių tyrimų atliekama dėl išvežtų į užsienį mūsų tautiečių, kurie buvo kitose šalyse verčiami vogti ar daryti kitus nusikaltimus. Šiek tiek mažesnė dalis iš tų 16 atliekamų ikiteisminių tyrimų – fiktyvios santuokos, seksualinis merginų išnaudojimas ir viena byla – darbas vergiškomis sąlygomis. Toji byla viešai tai įvardinta kaip „vištų gaudytojų“ byla.

– Skaitytojams priminsime, kad vištų gaudytojais Jungtinėje Karalystėje dirbę lietuvaičiai buvo pakliuvę į vergiją. Neva oficialiai samdytiems vyrams buvo pažadėtas gerai apmokamas darbas. Tačiau atvykusieji į Angliją buvo priversti dirbti vištas auginusių savininkų ūkyje ne tik be poilsio dienų ar atostogų, tačiau jiems netgi ir atlyginimas beveik nebuvo mokamas.

– Išnaudotojai pasinaudotojo tuo, kad vyrai nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų ir nežinojo vietos įstatymų. Kai kuriems darbininkams būdavo duodami draudimo numeriai, kurie reiškė, kad tas asmuo draustas. Tačiau paaiškėjo, kad vienas ir tas pats numeris būdavo duodamas 10-15 žmonių. Darbininkai buvo apgyvendinti ankštose patalpose, nebuvo teikiama jiems ir medicininė pagalba. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai balandį, gavus duomenų, kad 53 metų Klaipėdos rajono gyventojas ir vienos Britanijos bendrovės savininkai sutuoktiniai išnaudojo darbui į Angliją atvykusius asmenis. O gruodį jau buvo suimtas ir Klaipėdos rajono gyventojas (Edikas Mankevičius, 53 m. – aut. past.), kuris Jungtinėje Karalystėje išvengė suėmimo. Netgi grįžęs į Lietuvą vyras, atrodo, savo įpročių nepakeitė – buvo gauta duomenų, kad sulaikytojo ūkyje nelegaliai dirbo aplinkiniuose rajonuose gyvenantys asmenys. Už darbą jie buvo apgyvendinami kiaulidėje esančiose patalpose, gaudavo per dieną iki 2 „bambalių“ alaus, porą blokų cigarečių per mėnesį bei maisto.

Ūkio šeimininkui pateikti įtarimai dėl prekybos žmonėmis, išnaudojimo darbui vergiškomis sąlygomis bei neteisėto disponavimo šaudmenimis dideliais kiekiais – mat per kratą jo namuose pareigūnai aptiko 474 įvairaus kalibro šovinius. Šiuo metu byloje – 9 nukentėjusieji iš įvairių Lietuvos vietovių, tačiau tyrimo eigoje jų gali ir padaugėti.

Pasitikėjimas didėja

– Dirbate petys į petį su Jungtinės Karalystės pareigūnais. Tai spartina tyrimą?

– Yra sudarytos dvi tarptautinės arba, kitaip tariant, jungtinės tyrimo grupės – dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo vergiškam darbui bei dėl fiktyvių santuokų. Abi – su Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnais. Tokias jungtines tyrimo grupes įmanoma sudaryti tuomet, kai tiek viena, tiek kita šalis atlieka analogiškus tyrimus. Tuomet daug paprasčiau atlikinėti procesinius veiksmus, nebelieka biurokratizmo, kai anksčiau tekdavo siųsti dokumentus į užsienio valstybę. Tarptautinė teisinė pagalba trunka nuo 6 mėnesių iki metų, o sudarius jungtinę tyrimo grupę daug paprasčiau keistis informacija, paprasčiau nuvykti į – šiuo atveju – Jungtinę Karalystę ir atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, susipažinti su jau atliktais procesiniais veiksmais ir gauti dokumentus. Darbas vyksta daug efektyviau, nes tokias jungtines tyrimo grupes iš dalies finansuoja Eurojustas. Taigi, neapkraunamas mūsų šalies biudžetas.

– Esate sakęs, jog ne visos aukos nori būti pripažintos aukomis. Kodėl?

– Kai kurie nukentėjusieji nesuvokia, kad jie – aukos. Tarkim, išvežė į užsienį vagiliauti. Nukentėjusysis sako: kokia aš auka, tas asmuo mane išvežė, nes norėjo man padėti – užsidirbti pinigų. Analogiškas kalbas girdime ir kai pakliūnama į sekso prekeivių rankas. Kitą vertus, nenoras bendradarbiauti su mumis dar kyla ir dėl to, kad neretai prekeiviai žmonėmis savo aukas būna ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai apdoroję. Tad, tenka ilgokai pavargti, kol nukentėjusysis prabyla...

– Faktai liudija, kad vis tik didžioji dauguma prekybos žmonėmis bylų pasiekia teismus ir kaltininkai bausmių neišvengia. Ar galima vertinti, kad aukos ima labiau pasitikėti pareigūnais? 

– Taip, pasikeitė pareigūnų požiūris į auką, todėl pasikeitė ir aukos, kaip statuso, suvokimas. Šiuo metu yra daug naujų instrumentų, kriterijų kaip atpažinti auką, o tai padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnams identifikuoti aukas. 2015 metais Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdami įtvirtinti vienodus prekybos žmonėmis aukų nustatymo kriterijus, pagerinti ikiteisminio tyrimo kokybę, užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas ir nusikalstamos veikos atskleidžiamos per įmanomai trumpiausią laiką, taip pat kad būtų formuojama vienoda pažangi ikiteisminio tyrimo praktika ir koordinuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas teikiant pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis nusikalstamų veikų, patvirtino prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijas. Tai padėjo pakeisti ir kitų institucijų požiūrį į auką, todėl tapo paprasčiau bendrauti su aukomis. Šiuo metu, remdamiesi minėtomis rekomendacijomis, pareigūnai, kurie bendrauja su aukomis, pildo Nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis asmens nustatymo kortelę, kurioje pažymimi nukentėjusiųjų požymiai: kaip pakliuvo į prekeivių žmonėmis pinkles, kokiam tikslui, kokia pagalba suteikta ir t. t.

Prireikus šios kortelės kopija gali būti pateikiama kitoms atsakingoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms.

Kol kas nesusikalbama

– Daugelis visuomeninių organizacijų, kurios teikia pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms, tvirtina, kad kol kas sunku rasti bendrą kalbą su socialinėmis tarnybomis. Kokia jūsų nuomonė?

– Bendradarbiavimo su socialinėmis tarnybomis vis dar pasigendame. Šios tarnybos betarpiškai bendrauja su pažeidžiamais asmenimis, mato jų buitį, gyvenimo sąlygas. Dažnai jie pirmieji gauna informaciją apie išnaudojamus asmenis. Pvz., staiga pas jų stebimus ar prižiūrimus asmenis atsirado brangių daiktų, kai šie to sau negalėtų leisti, ar pinigų. Arba – kažkuriam laikui dingo nepilnametis ir tėvai nežino ar nenori sakyti, kur jis yra ir t.t. O juk iš esmės tai ir yra pirmieji požymiai, leidžiantys įtarti asmenų išnaudojimą, tačiau ar iš baimės, ar dėl žinių stokos iš socialinių tarnybų tokią informaciją gauname labai retai.

– Dar viena garsiai šalyje nuskambėjusi – taip vadinamoji „Švėkšnos byla“ – jau baigta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme. Kovo pabaigoje turėtume išgirsti nuosprendį. Kas buvo sunkiausia tiriant šią bylą?

– Pirmiausia – tikėjomės, kad byla bus išnagrinėta gerokai greičiau. Tačiau procesas strigo dėl įvairiausių, nuo mūsų nepriklausančių priežasčių. Daug proceso dalyvių: 6 nukentėjusiosios, 8 kaltinamieji... Kai kurioms kaltinamosioms net teko taikyti suėmimą, nes jos ignoravo teismo posėdžius.

Na, o tiriant šią bylą, sunkiausia, ko gero, buvo identifikuoti kiek galima daugiau išnaudojimo atvejų, bet, deja, ne visus atvejus nustatėme. Sunku buvo tyrėjoms bendrauti su aukomis, stengiantis išsiaiškinti, nors ir nemalonias, bet būtinas išnaudojimų detales. Kiekvienu atveju nukentėjusiosioms buvo sunku tai prisiminti. Jokio nepasitikėjimo iš nukentėjusiųjų pusės nejutome. Visas bendravimas ir bendradarbiavimas vyko pakankamai geranoriškai. Nors ir nepilnametės, visos nukentėjusios suprato, kad buvo išnaudojamos, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, jos neturėjo kito priimtino pasirinkimo.

Kaltinamieji, kurie išnaudojo nepilnametes ir mažametes, net nesijautė kažką blogo padarę – maždaug „pačios kaltos, pačios norėjo“... Be to, ne visi ir savo kaltę pripažino. Todėl apeliuoti į jų moralę, manau, būtų visiškai beprasmiška.

– Ačiū už pokalbį.

„Vištų gaudytojų“ byla

Neseniai Anglijoje nukentėję 6 lietuviai iš buvusių darbdavių už vergišką darbą prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją.

Šiuo metu lietuviai į teismą yra padavę Jungtinę Karalystę – už tai, kad sudarė sąlygas juos išnaudoti ir nesiėmė priemonių, kad nebūtų išnaudojami, kad neužkirto tam kelio.

Priminsime, jog lietuviai į Angliją atvyko dirbti vištų gaudytojais radę skelbimą spaudoje. Už tūkstantį pagautų vištų buvo žadama mokėti po 3 svarus sterlingų (4,2 euro).

Pirmąjam kantrybė truko telšiškiui Laurynui Kelpšai (23 m.). Bedirbdamas vaikinas griuvo ir susilaužė šonkaulius, tačiau savininkai ne tik kad nesuteikė medicininės pagalbos, bet po poros dienų išvarė L. Kelpšą į tvartą dirbti. Tuomet neapsikentęs jaunuolis, pasitaręs ir kitais, pragariškomis sąlygomis dirbusiais vyrais, kreipėsi pagalbos į pareigūnus.

Įtarus prekybą žmonėmis pirminius tyrimo veiksmus atliko Britanijos teisėsaugos ir socialinių tarnybų pareigūnai dar 2012 metų spalio mėnesį.

Per didelio masto operaciją Maidstone bei šio miesto apylinkėse buvo sulaikyti bendrovės savininkai britai Žaklina ir Darelas Hautonai, atliktos kratos bendrovės „DJ Houghton“ patalpose bei teritorijoje, taip pat būstuose, kur gyveno išnaudojamieji. Paaiškėjo, jog britų pora buvo pasamdžiusi daugiau nei 30 žmonių, kurie dirbo ir gyveno vergiškomis sąlygomis. Savininkai už darbą nemokėdavo ir atlyginimų arba atkišdavo po keletą svarų sterlingų.

2016 metų rudenį tyrimo veiksmus Britanijoje atliko ir Klaipėdos apskrities pareigūnai. Kenterberyje ir Mančesteryje apklausti nukentėjusieji, surinkta nusikalstamai veikai tirti reikšminga medžiaga.

Įtariama, jog britų ūkyje dirbęs gargždiškis E. Mankevičius prižiūrėdavo lietuvius: organizuodavo jų darbą, skirdavo bausmes už neva tvarkos pažeidimus ar  nevykimą į darbą. Pvz., net už neišplautą kavos puodelį visiems, kurie ten gyveno, nesumokėdavo savaitės atlyginimo. Tokia pati bauda būdavo skiriama ir už tai, kad darbo metu kažkuris iš darbininkų ėjo į tualetą. Vyrams gamtinius reikalus tekdavo atlikti į butelius ar maišelius tiesiog darbo vietose.

Kai kurie patyrė ir fizines bausmes – už nepaklusnumą jie buvo pjudomi koviniais šunimis. Lietuviai gyveno pusbadžiu, kartais jėgas palaikydami žaliais kiaušiniais.

Name, pritaikytame gyventi 3-4 žmonėms, buvo apgyvendinama 10 ir daugiau darbininkų. Jokių baldų, tik nudėvėti čiužiniai. Asmeninius daiktus vyrams tekdavo laikyti kelionmaišyje, po čiužiniu.

Kai Jungtinės Karalystės pareigūnai sučiupo išnaudotojų porą, E. Mankevičius, pajutęs grėsmę, pasipūstė padus ir grįžo atgal į Lietuvą.

Tačiau suėmimo buvęs „prievaizdas“ neišvengė – kaip minėta, pernai gruodį E. Mankevičius buvo sulaikytas.

Baigus ikiteisminį tyrimą, bylą nagrinės Lietuvos teismas, nes nusikaltimas buvo pradėtas daryti Lietuvoje. Už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų, o už išnaudojimą priverstiniam darbui baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

„Švėkšnos byla“

2014 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas atskleidė, o teisme, atrodo, bus įrodyta, kad Švėkšnos specialiojo ugdymo centro (šiuo metu – „Diemedžio“ ugdymo centras), į kurį patenka elgesio ar emocijų sutrikimų turintys vaikai, auklėtinės net keletą metų teikė seksualines paslaugas – 15-17 metų mergaitės vyriškiams pardavinėjo silpnesnes savo bendraamžes.

Viena sąvadautoja – o jų tyrėjai nustatė 4 – turėdavo keletą mergaičių, kurias per skelbimus internete ar pažinčių svetaines siūlė sekso ištroškusiems vyrams.

Prekyba mergaitėmis suaktyvėdavo tuomet, kai sąvadautojoms prireikdavo pinigų, cigarečių ar alkoholio. Paauglių lytinės paslaugos kainuodavo nuo 50 iki 200 litų (apie 15-60 eurų), tikdavo ir „natūriniai“ mainai.

Klientai toli mergaičių net neveždavo – visus „reikalus“ atlikdavo automobiliuose, pavažiavę nuo centro vos 300-400 metrų.

Kilus skandalui tuometinė Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorė Laima Navickienė aiškino, kad dėl merginų susitikinėjimo su įtartinais vyrais centro darbuotojai per mėnesį policijai parašydavo po 5-6 skundus. Pasimatymai, pasak buvusios vadovės, buvo planuojami socialiniuose tinkluose, skelbiami „Liuks“ televizijoje. Klientai atvykdavo net iš įvairių šalies kampų ir būdavo labai atkaklūs – pas mergaites verždavosi vos ne jėga. Kartais auklėtinės būdavo išvežamos net dorai neapsirengusios, avėdamos tik šlepetes

Baisiausia, kad vyrai nematė problemos, jog santykiauja su vaikais – mat išnaudojamos mergaitės neatrodė vyresnės, jas galima buvo palaikyti net mažametėmis.

Už vaiko pardavimą ar pirkimą gresia nuo 3 iki 12 laisvės atėmimo bausmė.