Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nors vergovė uždrausta, tačiau ji egzistuoja

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad taikyti vergovės principus yra draudžiama, bet šiuolaikiniame pasaulyje vergovė paplitusi labiau nei kada nors anksčiau.

Didžiojoje Britanijoje nuteistas „žiaurus ir skrupulų neturintis“ lietuvis, vertęs savo tautietes keturiuose Kento grafystės miestuose dirbti prostitutėmis.

Kaip rašo „Kentonline. co.uk“, Maidstono karūnos teismas lietuviui Romui Druliai (35 m.) skyrė 4 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat paskelbė, jog kartu su R. Drulia veikė ir jo mergina Aurelija Antanaitytė bei Tomas Žiemys, padėję prižiūrėti įkurtus viešnamius. Juose sekso paslaugas teikdavo moterys iš Lietuvos. Jas R. Drulia prisiviliodavo skelbimais apie darbą Anglijoje – buvo žadama, jog šioje šalyje teks pakuoti daržoves ar daryti masažus, tačiau vos tik atvykusios moterys buvo priverčiamos dirbti prostitutėmis. Klientus išnuomotuose butuose moterys privalėjo priimti kasdien, sąvadautojai reikalavo, jog jos kiekvieną dieną atrodytų gražiai. Aukoms buvo žadama, kad jos bus paleistos, kai prostitucijos organizatoriams sumokės po 1000 svarų sterlingų.

Kento grafystėje gyvena per 1,5 milijono gyventojų. Lietuvis prostitucijos verslą vykdė Ročesterio, Džilingamo, Čatamo ir Maidstono miestuose. R. Drulia su bendrais ieškojo klientų, šiems už 15 minučių meilės tekdavo pakloti 50 svarų, už valandą – 120. Pusę šios sumos moterys turėdavo atiduoti sąvadautojams, o dar po 70 svarų sterlingų kas savaitę joms tekdavo mokėti už kambario nuomą. Sąvadautojas sekso vergėms grasindavo smurtu – viena moteris išgirdo, kad jos lauks laidotuvės, jeigu ji nedarys to, kas liepta. Kitoms R. Drulia žarstė žiaurias užuominas apie pradingusias merginas arba joms sulaužytus kaulus...

„Aukoms iš pradžių buvo suteikiama naujo gyvenimo viltis ir geresnės perspektyvos, tačiau moterys buvo priverstos dirbti prostitutėmis, – teigė detektyvas seržantas Džeisonas Butas. – Laimei, dabar aukos jau grįžusios į savo šeimas ir sulaukė paramos.“

Apskundė kaimynai

Prostitucijos tinklas buvo išaiškintas, kai buvo aptikti viešnamiai: vienas iš jų – dėl kaimynų skundų, du – policijos reidų metu. Prasidėjus tyrimui R. Drulia su nėščia savo mergina spruko iš šalies. Pagal išduotą Europos arešto orderį vyras buvo sulaikytas Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, ir atskraidintas į Londono Bigin Hilo oro uostą, kur jo laukė Kento policininkai. R. Drulia pripažino jam pateiktus kaltinimus dėl prekybos žmonėmis, prostitucijos organizavimo bei viešnamių veiklos.

Vyras į Jungtinę Karalystę (JK) atvyko 2000 metais ir ilgą laiką dirbo vairuotoju bei statybininku, tačiau metė legalią veiklą ir pasirinko nusikalstamą gyvenimo būdą. Atlikęs pusę skirtos bausmės vyras bus deportuotas į Lietuvą. A. Antanaitytė šiuo metu yra Lietuvoje – neseniai vaiką pagimdžiusiai moteriai skirtas namų areštas, tačiau ateityje ji irgi turėtų stoti prieš teismą JK.

T. Žiemys už grotų pasodintas dar praėjusių metų balandį – jam skirta 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Prostitucijai išnaudotos moterys grįžo į savo šeimas.

Pardavė albanams

Panašių istorijų Jungtinės Karalystės teismuose nagrinėjama po keletą per metus. Mūsų šalies pilietes pardavinėja ne tik tautiečiai, tačiau ir suteneriai iš kitų šalių. Štai albanas Vladimiras Ismailis už prekyba žmonėmis, prievartą ir kitus nusikaltimus buvo nuteistas dar 2006-aisiais. Tuomet jam buvo skirta kalėti 14 metų, tačiau vyras sugebėjo pasprukti ir nuo teisėsaugininkų slapstėsi net 8 metus.

2006-aisiais V. Ismailis į teisiamųjų suolą sėdo su dar keliais vyrais – A. Rama, A. Hoksa ir L. Goduniu. Visi jie buvo kaltinami tuo, jog apgaule atsiviliojo dvi merginas į Didžiąją Britaniją, o vėliau jas privertė dirbti prostitutėmis.

Albanai anuomet bendradarbiavo su grupe tauragiškių ir vilniečių, iš kurių pirkdavo merginas. Lietuviai savo tautietėms pasisiūlydavo surasti gerai apmokamą darbą užsienyje. Dažniausiai savo aukų jie ieškodavo per radijo stočių laidas, autobusų stotyse ar net pakelėse.

Už prekybą žmonėmis ši gauja atpildo sulaukė 2010-aisiais, po to kai pagalbos į Lietuvos teisėsaugininkus kreipėsi Didžiosios Britanijos pareigūnai. Buvo įrodyta, jog lietuviai 2004-2005 metais įvairioms albanų grupuotėms pardavė 8 merginas iš Lietuvos ir vieną iš Latvijos. Tarp parduotųjų buvo ir viena nepilnametė – 15 metų Tauragės rajono gyventoja.

Teisme kaltinamieji Darius Antonovas ir Robertas Ciukšo buvo nuteisti 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis, jų bendrininkams Remigijui Šimučiui skirta 10 metų, Robertui Songailai ir Sigitui Kareivai – 9 metai, o Karolinai Antonovaitei – 7 metai už grotų. Šį teismo nuosprendį apskundė visi nuteistieji ir sulaukė pasigailėjimo – visų bausmės buvo bent kažkiek sušvelnintos.

Pavyko pabėgti

V. Ismailio vadovaujama grupuotė iš šių lietuvių nusipirko tik dvi merginas. Lietuvaičiai tautietėms buvo pasiūlę legalius darbus. Viena jų turėjo dirbti valytoja, o kita – barmene. Tačiau vos atvykus į Didžiąją Britaniją joms buvo pranešta, kad yra parduotos į sekso vergiją. „Jei nedirbsite, nužudysime jus ir jūsų artimuosius“, – anuomet į viešbutį atgabentas merginas gąsdino albanai.

Viena merginų iš karto buvo nuvežta į butą Nanytono mieste, kur tą patį vakarą buvo priversta priimti klientus. O kita lietuvė buvo išvežta į Mančesteryje veikusį nelegalų viešnamį.

Po keletos mėnesių abiems merginoms pavyko pabėgti. Vienai merginų pavyko susisiekti su artimaisiais Lietuvoje ir papasakoti, kas jai nutiko.Tuomet merginos motina kreipėsi į Lietuvos pareigūnus, o šie – į Didžiosios Britanijos. Šie suorganizavo merginos išlaisvinimo operaciją.

Kitai lietuvei, kuri dirbo Mančesterio viešnamyje, pagelbėjo jos klientai. Mergina dviems lenkams išklojo, kaip ji buvo apgauta ir priversta dirbti prostitute, o šie ją paslapčia išsivedė iš viešnamio ir perdavė pareigūnams.

Bausmę prailgino

Po merginų skundų Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai išsiaiškino nusikaltimo organizatorius ir juos nuteisė. A. Ramai buvo skirta 11 metų bausmė, A. Hoksai – 12 metų, L. Goduniui – 7 metai nelaisvės. V. Ismailis buvo pripažintas gaujos vadeiva ir nuteistas griežčiausiai – 14 metų nelaisvės bausme, tačiau teismo nuosprendžio vykdymo jis nelaukė, o pasislėpė.

Albanas buvo sučiuptas po 8 metų Graikijoje. Pargabentas į Didžiąją Britaniją jis vėl stojo prieš teismą – už slapstymąsi bausmė jam buvo prailginta 6 mėnesiais.

„Prieš aštuonerius metus nuteistasis padarė siaubingą nusikaltimą, suluošino merginų gyvenimus. Tai liudija ir anuomet paskirta net 14 metų bausmė. Tad už ilgą slapstymąsi bausmės laikotarpis turi būti prailgintas“, – pažymėjo teisėjas.

Į „svajonių šalį“

Šiek tiek anksčiau britų laikraščiai aprašė dar vieną šokiruojančią nepilnametės iš Lietuvos – sekso vergės – istoriją. Dienraštis „The Independent“ rašė apie lietuvaitės Sandros (16 m.) svajones nerūpestingai gyventi Didžiojoje Britanijoje. Viename vakarėlyje Lietuvoje Sandra sutiko vaikiną, kuris jai pasiūlė keliauti į jos svajonių šalį ir dirbti viename iš Londono klubų padavėja arba šokėja.

Atvykus į Didžiąją Britaniją merginai buvo pakeista šukuosena, padarytas manikiūras, Virginijus Suchadolskis nupirko stilingų drabužių. Tą pačią dieną žlugo ir Sandros svajonės. Ji pusnuogė buvo nupaveiksluota, o jos nuotraukos įdėtos į tinklapį, kuriame vyrai nakčiai ieškodavo prostitučių.

Tik praėjus 7 mėnesiams Sandrai pavyko ištrūkti pro vieno Anglijos sostinės baro langą ir nusigauti į policijos nuovadą. Čia ji papasakojo šiuolaikinės vergovės istoriją. Nors vergovė šioje šalyje buvo uždrausta prieš 200 metų, ji dar ir šiandien egzistuoja.

Pareigūnai ėmėsi bylos tyrimo. Pasirodė, buvęs lenktynininkas ne tik vertė merginas lytiškai santykiauti, bet ir laužė atvykėlėms kojas, grasino susidoroti su jų šeimomis, jeigu vergės bandytų bėgti ar skųstis policijai. Nusikaltėliai merginoms net buvo nustatę savaitės normą – jos privalėjo patenkinti ne mažiau nei 12 vyrų. Apskaičiuota, kad gauja, kurioje buvo keli lietuviai ir kinai, iš sekso vergių per dieną susižerdavo apie 5000 svarų sterlingų. Per 7 mėnesių veiklą grupuotė uždirbo apie milijoną, jei skaičiuotume eurais. Merginos gaudavo tik 8 procentus nuo to, ką už jas vyrai sumokėdavo vergvaldžiams.

Parduoda net tėvai

Lietuvės Londone ir kituose Didžiosios Britanijos miestuose yra populiari prekė. Dauguma jų, kaip ir Sandra, vyksta užsidirbti pinigų ir tampa prekybos žmonėmis aukomis. Įdomiausia tai, kad lietuves (beje, kaip ir latves) dažniausiai apgauna jų vaikinai, draugai ar net patys tėvai. Jie pažada darbą Londone, o atvykusios merginos sužino, kad buvo parduotos.

Oficialiai Didžiojoje Britanijoje baudžiama tik už nelegalių viešnamių laikymą, sąvadavimą ir skatinimą verstis prostitucija. Vergų pirkliai baudžiami ypač griežtai. Štai Sandrą apgavusiam V. Suchodolskiui teismas skyrė 8 metus nelaisvės. Kitoje byloje su lietuviais bendradarbiavusiems vergų pirkliams iš Albanijos britų teismas buvo skyręs net 22 metus nelaisvės. Lietuvoje tokiomis bausmėmis nebaudžiami net žmogžudžiai.

Beje, vėliau V. Suchodolskis dar buvo nuteistas 11 metų nelaisvės už žmogaus pagrobimą, neteisėtą įkalinimą, bei išpirkos reikalavimą.

Nemokėjo už darbą

Dabar Jungtinėje Karalystėje pardavinėjamos ne tik moterys, bet ir vyrai. Štai neseniai Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė, kad prokuroras Ruslanas Ušinskas, bendradarbiaudamas su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė teismui bylą dėl priverstinio darbo Jungtinėje Karalystėje. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono gyventojas Edikas Mankevičius (53 m.) ir vienos Jungtinėje Karalystėje užregistruotos bendrovės savininkai sutuoktiniai išnaudojo priverstiniam darbui į Angliją atvykusius asmenis.

Įtariama, kad vištų gaudytojais dirbę vyrai buvo įtraukti į vergiją, pažadant lengvą ir gerai apmokamą darbą. Nukentėjusieji nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų. Prieš juos buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, taikomos fizinės ir materialinės bausmės. Jie neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų. Buvo mokamas žymiai mažesnis, nei pažadėta, atlyginimas. Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis mažose patalpose, jiems nebuvo suteikiama jokia medicininė pagalba.

Pirmąjam kantrybė truko telšiškiui Laurynui K. (23 m.). Bedirbdamas vaikinas griuvo ir susilaužė šonkaulius, tačiau savininkai ne tik kad nesuteikė medicininės pagalbos, bet po poros dienų išvarė Lauryną į tvartą dirbti. Tuomet neapsikentęs jaunuolis, pasitaręs ir su kitais, pragariškomis sąlygomis dirbusiais vyrais, kreipėsi pagalbos į pareigūnus.

Dar 2012 metų spalio mėnesį, įtarus prekybą žmonėmis, pirminius tyrimo veiksmus atliko Britanijos teisėsaugos ir socialinių tarnybų pareigūnai. Per didelio masto operaciją Maidstone bei šio miesto apylinkėse buvo sulaikyti bendrovės savininkai britai Žaklina ir Darelas Hautonai, atliktos kratos bendrovės „DJ Houghton“ patalpose bei teritorijoje, taip pat būstuose, kur gyveno išnaudojamieji. Paaiškėjo, jog britų pora buvo pasamdžiusi daugiau nei 30 žmonių, kurie dirbo ir gyveno vergiškomis sąlygomis. Savininkai už darbą nemokėdavo ir atlyginimų arba atkišdavo po keletą svarų sterlingų.

2016 metų rudenį tyrimo veiksmus Britanijoje atliko ir Klaipėdos apskrities pareigūnai. Kenterberyje ir Mančesteryje apklausti nukentėjusieji, surinkta nusikalstamai veikai tirti reikšminga medžiaga.

Įtariama, jog britų ūkyje dirbęs gargždiškis E. Mankevičius prižiūrėdavo lietuvius: organizuodavo jų darbą, skirdavo bausmes už neva tvarkos pažeidimus ar nevykimą į darbą. Pvz., net už neišplautą kavos puodelį visiems, kurie ten gyveno, nesumokėdavo savaitės atlyginimo. Tokia pati bauda būdavo skiriama ir už tai, kad darbo metu kažkuris iš darbininkų ėjo į tualetą. Vyrams gamtinius reikalus tekdavo atlikti į butelius ar maišelius tiesiog darbo vietose.

Kai kurie patyrė ir fizines bausmes – už nepaklusnumą jie buvo pjudomi koviniais šunimis. Lietuviai gyveno pusbadžiu, kartais jėgas palaikydami žaliais kiaušiniais.

Name, pritaikytame gyventi 3-4 žmonėms, buvo apgyvendinama 10 ir daugiau darbininkų. Jokių baldų, tik nudėvėti čiužiniai. Asmeninius daiktus vyrams tekdavo laikyti kelionmaišyje, po čiužiniu.

Išnaudojo ir Lietuvoje

Kai Jungtinės Karalystės pareigūnai sučiupo išnaudotojų porą, E. Mankevičius, pajutęs grėsmę, pasipūstė padus ir grįžo atgal į Lietuvą. Įtariama, kad lietuvis už išnaudotus tautiečius per trejus metus galėjo gauti mažiausiai 90 000 svarų sterlingų (100 600 eurų). Kratos jo name ir pagalbinėse patalpose metu pareigūnai aptiko daugiau nei 400 įvairaus kalibro šovinių bei cigaretes su Baltarusijos akcizo ženklais. Nustatyta, kad sulaikytojo ūkyje už suteiktą pastogę, maistą, alkoholinius gėrimus ir pan. taip pat buvo išnaudojami aplinkiniuose rajonuose gyvenantys asmenys. Lietuvoje nukentėjusiaisiais pripažinta 12 asmenų, kurie nustatyti atliekant tyrimo veiksmus Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, taip pat analizuojant ir vertinant užsienio kolegų uostamiesčio teisėsaugininkams perduotus Anglijoje surinktus įrodymus.

Dabar ši byla bus nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų, o už išnaudojimą priverstiniam darbui baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

O vištų gaudytojais Jungtinėje Karalystėje dirbę lietuviai už vergišką darbą prisiteisė 1 mln. eurų kompensaciją, kuri išmokėta šešiems lietuviams.

Tik faktai

Išskiriami tokie vergovės bruožai: verčiama dirbti prieš asmens valią, naudojamas smurtas, jėga, grasinimai, darbas yra be atlygio arba mokama niekingai mažai.

Tarptautinės organizacijos Free the Slaves (,,Išlaisvinkime vergus”) ekspertai teigia, kad per 400 metų egzistavusios transatlantinės prekybos iš ,,juodojo kontinento” metu buvo eksportuota apie 12 milijonų vergų.

Skaičiuojama, kad neleistina prekyba žmonėmis yra trečias pagal pelningumą nusikalstamas verslas. Lenkia tik prekyba ginklais ir narkotikais. Pajamos iš prekybos žmonėmis siekia 32 milijardus dolerių per metus. Vergovė padeda sumažinti prekių savikainą visame pasaulyje, todėl vergija tokia paklausi ir šiandien.

Egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais: seksualinis išnaudojimas, vergiškas fizinis darbas, išnaudojimas nusikaltimams vykdyti, prekyba organais, priverstinės santuokos, vaikų pornografija, net moterų išnaudojimas surogatinei motinystei ar vaikų – kariuomenėse.

Šiuo metu skaičiuojama, jog pasaulyje yra apie 30 milijonų vergų, beveik pusė jų – Indijoje, o apie milijoną – Europoje.

Patriarchalinė vergovė, kai asmuo laikomas kito asmens nuosavybe, itin dažna Azijoje ir Afrikoje. Oficialiai ir šiuose kraštuose priverstinis darbas yra uždraustas, tačiau kaip į nuo seno likusį paprotį čia žvelgiama pro pirštus.

Modernesnė vergovės forma – tai darbinė vergovė. Ji atsirado XX amžiuje. Nuo patriarchalinės ji skiriasi tuo, kad darbininkas nėra kito asmens nuosavybė, nors ir paklūsta kito valiai. Tokia naujoviška vergavimo sistema leidžia be jokių skrupulų manipuliuoti pavergtaisiais. Ekonominis efektyvumas nepaprastai didelis, mat nusilpusių, suluošintų ar nenašiai dirbančių (vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių) vieton visada stoja pakaitiniai.

Gerai žinoma vergija laukiniuose Amazonės miškuose, kur nežmoniškomis sąlygomis, tik už maistą, 10 000 vyrų be poilsio pluša iš didelių eukaliptų gamindami anglį, taip reikalingą Brazilijos plieno pramonei. Retai kam pavyksta išdirbti ilgiau nei 2-3 metus, o suluošintus ir ligotus paprasčiausiai išveja.

Jungtinės Tautos ir kitos organizacijos deda daug pastangų kovoje su šiuolaikine vergove, tačiau rezultatai vis dar kuklūs. Galbūt tam reikšmės turi ir tai, kad vietinės valdžios dažnai suinteresuotos šešėliniu verslu, nes atsiriekia savąjį pelno pyrago gabalą.

Nacionalinė nusikaltimų agentūra tvirtina, kad lenkai, lietuviai, latviai, čekai, vengrai ir slovakai dažniausiai į Didžiąją Britaniją atvyksta pasikliovę keistais pažadais internete, neaiškiose įdarbinimo agentūrose ar net paraginti pažįstamų, kaimynų. Jiems pažadama, kad Didžiojoje Britanijoje jie gaus ne tik gerai apmokamą darbą, bet ir bus įkurdinti, turės galimybių sportuoti. Tačiau vos atvykę į Didžiąją Britaniją, jie netenka pasų, būna prigąsdinami ir priverčiami dirbti kone už dyką.

Žilvinas VIZGIRDA

Rekomenduojami video