Briuselio primestas šablonas, pagal kurį norima išskirti mažiau palankias ūkininkauti vietoves visose ES šalyse, jau duoda stebuklui prilygstančių rezultatų: pačios skurdžiausios Lietuvos žemės tampa derlingos.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA) nariams, bandantiems aiškintis, kodėl taip atsitiko, susidaro įspūdis, kad daugiau kaip 200 tūkst. eurų kainavęs nenašių žemių žemėlapis slepiamas, tarsi būtų karinė valstybės paslaptis.

Kaip skurdžios žemės tampa našios?

„Ar čia kokia karinė paslaptis, kad ją reikėtų taip slėpti? Nenašių žemių žemėlapis parengtas dar 2014 m., o mums ligi šiol nepateikti aiškūs skaičiavimai, kuriais remiantis vienos seniūnijos iš žemėlapio pašalintos, o kitos į jį įtrauktos“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė LNŽNA pirmininkas Juozas Baublys. Anot jo, perbraižytame nenašių žemių žemėlapyje iš anksčiau buvusių 225 seniūnijų liko 196, o visa mažiau palankių ūkininkauti vietovių teritorija sumažėjo 315 tūkst. hektarų. Iš žemėlapio iškrito 93 buvusios seniūnijos, pateko 64 naujos seniūnijos. Naujas žemėlapis, pagal kurį bus atitinkamai ir mokamos kompensacinės išmokos, turėtų įsigalioti nuo 2018 m. Jį turės patvirtinti Europos Komisija (EK).

LNŽNA šokiravo tai, kad prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių nepriskirta nemažai skurdžiausių žemių rajonų seniūnijų. Pavyzdžiui, naujame žemėlapyje nebeliko Senųjų Trakų seniūnijos Trakų rajone, Leipalingio seniūnijos Druskininkų savivaldybėje, Seirijų seniūnijos Lazdijų rajone ir kt. „Sunku suvokti, kodėl taip atsitiko. Trakų rajonas – vienas iš nederlingiausių, kur žemės našumo balas – tik apie 29 balus. Pagal naują žemėlapį ji jau tampa derlinga. Pribloškė ir tai, kad į naują žemėlapį patenka Klaipėdos, Kretingos rajonų, kur žemės našumas – apie 38 balus, seniūnijos“, – apie naujo žemėlapio netikėtumus, verčiančius iš kojų, pasakojo LNŽNA vadovas.

Prašo, bet negauna skaičiavimų

J.Baublys sakė, kad žemėlapį rengęs Valstybinis žemės fondas (VŽF) ir projekto užsakovė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ilgai nenorėjo jo rodyti nenašių žemių ūkininkų interesus ginančiai asociacijai. Tik po šių metų sausį surengtos LNŽNA konferencijos klerkai esą teikėsi suinteresuotą organizaciją supažindinti su perbraižytomis nenašių žemių teritorijomis. Tačiau paaiškinimų ir duomenų, lėmusių ne vienos seniūnijos iškritimą iš žemėlapio, sakė taip ir nesulaukę.

„Mums nesuprantamas ministerijos noras slėpti naują žemėlapį. Aš, kaip darbo grupės narys, jį šiek tiek mačiau, bet buvo reikalaujama, kad niekam nekalbėčiau. Be to, mačiau ne popierinį variantą, o ekrane. Tik po konferencijos gavome žemėlapį, bet raštiškai prašytų duomenų ir skaičiavimų, kuriais remiantis prastos žemės tapo derlingos, niekas nepateikė“, – tvirtino LNŽNA vadovas.

Vėliau VŽF buvo surengtas minėto žemėlapio pristatymas, tačiau ir po jo LNŽNA valdybos nariai liko it musę kandę. „Neišgirdome, ko prašėme ir tikėjomės. Vėl ekrane rodė daug teorijos ir skaičiavimų, bet esminių duomenų, kurie šokiruojamai pakoregavo nenašių žemių žemėlapį, taip ir neišgirdome. Norėjome pamatyti, kaip sprendžiamas matematikos uždavinys, tačiau mums pasiūlė tik daugybos lentelę“, – vaizdžiai palygino J.Baublys.

Vyksta stebuklai

Jei naujo žemėlapio projektas bus patvirtintas, Leipalingio seniūnijoje (Druskininkai) ūkininkaujantis Žydrūnas Nevulis nuo 2018 m. savo laukuose turėtų imti kelis kartus didesnį derlių ir auginti kviečius bei rapsus (dabar jis augina rugius, avižas, vikius ir kt.). Briuselio klerkams liepus, o mūsiškiams besąlygiškai šokant pagal jų dūdelę, šio ūkininko žemės netektų mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, o jis negautų kompensacinių išmokų. Vadinasi, jo žemės kažkokiu stebuklingu būdu taptų derlingos.

Problema ta, kad EK nesupranta vieno svarbiausių kriterijų, pagal kurį Lietuvoje nustatomos mažiau palankios ūkininkauti vietovės, – žemės našumo, kuris vertinamas balais. „Žinoma, keistai visa tai atrodo. Anksčiau vienaip skaičiuodavo, dabar skaičiuoja kitaip, bet žemės liko tos pačios. Tarp geresnių žemių ūkininkų ir mūsų pajamų – ir taip didelis atotrūkis. Jei neteksime kompensacinių išmokų, bus blogai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė nusivylimo neslepiantis ūkininkas.

Druskininkų savivaldybėje tėra dvi seniūnijos, iš jų viena iškrenta iš nenašių žemių žemėlapio. „Seniūnijoje, kuri jame lieka, tikrų ūkininkų beveik nėra, tik tie, kurie deklaruoja po kelis hektarus pievų. O mūsų, Leipalingio, seniūnijoje ūkių yra kur kas daugiau. Kodėl mes netenkame nenašių žemių statuso, sužinoti nepavyko. Tie duomenys ir skaičiai, matyt, yra slapti“, – rankomis skėsčiojo Ž.Nevulis.

Atsisakė piketo prie ŽŪM

LNŽNA žadėjo piketuoti prie ŽŪM ir Vyriausybės pastato, tačiau kol kas tokios akcijos atsisakė. „Žemės ūkio ministrė pakvietė mus diskutuoti ir aiškintis. Jau buvome kartą susitikę, dar rinksimės kovo viduryje“, – teigė J.Baublys. Anot nederlingų rajonų ūkininkų interesus ginančios asociacijos vadovo, dėl ateities kovojančius žemdirbius nustebino viceministro Albino Ežerskio pareiškimai, esą naujas žemėlapis įsigalios tik nuo 2018 m., tad LNŽNA, užuot pasidžiaugusi, triukšmauja be reikalo.

„Anksčiau vis kartotojo, kad žemėlapio dar nėra, nors jis buvo parengtas 2014-ųjų viduryje. Dabar sako, kad jis jau senas, jį reikės atnaujinti ir tobulinti“, – prieštaringi ŽŪM vadovų pasisakymai glumino LNŽNA pirmininką.

Siūlė ne piktintis, o džiaugtis

A.Ežerskis ir „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad LNŽNA turėtų džiaugtis, kad naujas nenašių žemių žemėlapis įsigalios tik nuo 2018 m. O galėjo būti naudojamas jau nuo 2015-ųjų. „Piktintis galėtų tų seniūnijų, kurios naujai patenka į žemėlapį, ūkininkai, nes jie išmokas gaus tik nuo 2018 m., o ne tie, kurie dabar jas gauna. Trejiems metams atidėjome naujo žemėlapio įvedimą, o jie mums grasina streikais“, – pareiškė žemės ūkio viceministras.

A.Ežerskis purtėsi LNŽNA priekaištų ir rėžė, kad patys asociacijos vadovai klaidina sakydami, kad nenašių žemių žemėlapis yra neviešas: „Jis nebuvo jau toks slaptas. Tik tiek, kad jis nėra oficialiai patvirtintas, dabartinėje paramos schemoje nenaudojamas, todėl ir nėra viešinamas. Asociacija apie jį žinojo“, – kaltinimus dėl žemėlapio slėpimo bandė atremti žemės ūkio viceministras.

Žemėlapį dar tobulins

Paklaustas apie ūkininkus pribloškusius žemėlapio pokyčius, kai skurdžios Dzūkijos dirvos tapo derlingomis žemėmis, Iš Šilalės rajono į ŽŪM dirbti atvykęs socialdemokratas nežinojo, ką atsakyti, ir prisipažino, kad pats dėl to yra nustebęs. „Ten sudėtinga metodika. Pats nesiimčiau auditorijai suprantamai pristatinėti. Trumpai tariant, apie 50 seniūnijų iš žemėlapio iškrenta, apie 50 įtraukiama naujų. Bendras plotas nedaug sumažėja. Bet mes žemėlapį dar keisime“, – išsisukinėjo A.Ežerskis.

Vadinasi, daugiau kaip 200 tūkst. eurų kainavęs mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis nieko vertas? „Ne, mes jį tik tobulinsime. Duomenys apie dirvožemį nesikeis, bet papildysime naujais statistiniais produkcijos gamybos duomenimis. Tai – vienas iš lemiamų rodiklių, priskiriant prie nenašių žemių“, – puolė aiškinti žemės ūkio viceministras.

Paaiškėjo dar vienas šokiruojantis faktas: tie ūkininkai, kurie aktyviau ūkininkavo, gamino daugiau produkcijos, iš žemėlapio iškrito, o sofos ūkininkai nusipelnė būti remiami kompensacinėmis išmokomis. A.Ežerskis pripažino, kad EK verčia vadovautis nustatytais visoms ES šalims bendrais kriterijais. Kai kurie iš jų Lietuvai visai nebūdingi. O mūsų šalyje nuo seno naudojamą žemės vertinimo sistemą pagal našumo balą, kurią vertina Vakarų šalių mokslininkai, EK biurokratai ignoruoja.

„Sudarant minėtą žemėlapį, žemės našumo balas turėtų būti pagrindinis kriterijus. Tada visi skaičiavimai būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Viliamės, kad tai dar įrodysime Briuselyje. Tada ir ūkininkams galėtume suprantamai pasakyti. O dabar yra dokumentas, kurio ūkine kalba neįmanoma paaiškinti“, – galop pripažino žemės ūkio viceministras.

Valdininkai neturi stuburo

Romualdas Kubaitis, Anykščių rajono ūkininkas

Akivaizdu, kad mūsų valdininkai neturi stuburo ir negali apginti mums svarbių dalykų. Anksčiau nurodinėjo Maskva, dabar tai daro Briuselis. Jei atsitiks taip, kad Anykščių rajonas nepateks į nenašių žemių žemėlapį, mes būsime prilyginti ūkininkams, dirbantiems Pasvalio, Kauno ir kituose derlinguose kraštuose. Tai labai neteisinga, nes mes savo žemėse niekaip negalime išauginti didesnių derlių. Anykščių rajonas priskiriamas 3 zonai, kur žemės – vienos prasčiausių. Kompensacinės išmokos nedidelės, tačiau jos padeda išgyventi. Jei jų neliks, bus daugiau nuostolių, įtampos.

Nemokėjo apsiginti

Jonas Mažvila, biomedicinos mokslų, agronomijos daktaras

ES nepripažįsta kriterijų, kurie mums yra pagrindiniai. Tai – žemės našumo vertinimas. Matyt, į Briuselį važiavo tie, kurie nemokėjo apginti, todėl dabar ir nukenčiame. Mes turime gerų mokslinių duomenų, kuriais reikia naudotis skirstant žemes į našias ir nenašias. Kuo mažesnis našumo balas, tuo mažiau produkcijos galima išauginti. Tai – nepaneigiamas kriterijus. Turime imtis iniciatyvos ir tai įrodyti, bet, matyt, visi nuleido rankas.

Neseniai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai parengė monografiją „Inovatyvūs dirvotyros ir agrochemijos mokslo sprendimai“, kurioje pateikti ir naujausi žemės vertinimo duomenys. A.Smetonos laikais buvo 4 žemės rūšys, dabar išskyrėme 5. Mažiausias Lietuvos dirvožemio našumo balas nesiekia 20, o aukščiausias perkopia 60.