Ilgą laiką prekyba žmonėmis buvo laikomas seksualinis išnaudojimas, prekyba žmonių organais, įtraukimas į pornografiją ir pan. Tačiau intensyvėjant migracijai nusikaltėliai ar jų organizuotos gaujos gana greitai ir lanksčiai prisitaiko prie pasikeitusių ekonominių, socialinių sąlygų, sugeba pasinaudoti nacionalinių teisės aktų spragomis. Užtat ir mūsų šalies teismuose nemažėja bylų, kuriose pavieniams asmenims ar nusikalstamoms grupuotėms pateikiami kaltinimai ne tik dėl jau minėtų nusikalstamų veikų, bet ir dėl vaiko pardavimo, dėl kitų asmenų išnaudojimo nusikaltimams daryti, fiktyvioms santuokoms sudaryti.

Nuteisti – keturi

Beje, šį straipsnį labai atidžiai derėtų paskaityti ne tik tėveliams, bet ir jaunoms merginoms ar vaikinams, kurie neretai susigundo lengvais pinigais. Atminkite, nemokamas sūris būna tik pelėkautuose!

Klaipėdos apygardos teisme per porą mėnesių 4 baudžiamosiose bylose nuosprendžius išgirdo net 8 prekeiviai žmonėmis. Nuo jų nukentėjo ir jauni vyrai, ir merginos, tarp kurių ir 2 nepilnamečiai. Apie druskininkiečio Laimono Vaškevičiaus (32 m.) bei tauragiškių Airono Katavičiaus (22 m.), Gyčio Sabučio (22 m.) ir Dariaus Špiegio (40 m.) „žygdarbius“ jau esame rašę ankstesniuose „Akistatos“ numeriuose.

Birželio pradžioje 4 metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta tauragiškei Redai Pralgauskaitei (24 m.), kuri pripažinta kalta pardavusi merginą pakistaniečiui, gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, kaip būsimą žmoną, t.y. fiktyviai santuokai.

O birželio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Laima Domarkienė pranešė, kad nuteisti dar trys tauragiškiai – Modestas Milišauskas (24 m.), Ernestas Žebelys (26 m.) ir Gytis Gavėnia (21 m.). Jaunuoliai pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, vaiko pirkimo ir pardavimo. Visiems skirtos realios nelaisvės bausmės: M. Milišauskui ir E. Žebeliui – po 6 metus, o G. Gavėniai – 5 metai gyvenimo pataisos namuose.

Viliojantys pasiūlymai

O dabar grįžkime prie išradingosios R. Pralgauskaitės, kuri 2013-2014 metais „labai nuoširdžiai“ ketino padėti savo draugei ir apskritai merginoms, kurios neturėjo darbo ir norėjo užsidirbti. Socialiniame tinkle Reda įdėjo štai tokį skelbimą. „Sveikos paneles, noreciau jum pasiulyti fiktyvine santuoka uz pinigus. gautumete 10 tukstanciu lt per 3 men. jums niekas nekainuotu, suteikiame garantija. ir galimybe ydarbinti kur nors jai noretumete, anglu kalba nebutina, bet jai turite bent minimales anglu kalbos zines tai galime jums padeti pasibaikti anglijoj koledza ir gautumete gera issilavinima. jai susidomejote lauksiu zinutes, o jai ne labai atsiprasau uz sutrugdyma“. (čia ir kitur kalba netaisyta).

Ir, žinoma atsirado tokių, kurios susidomėjo. Štai vienai merginai – pavadinkime ją Dalia, Reda rašė, kad jeigu mergina sutiktų, jai tektų Jungtinėje Karalystėje, Kroidono mieste, gyventi 3 mėnesius ir patikslino „darbo“ ir gyvenimo sąlygas: „na mes stengemes duoti panikem viska kad nesigailetu ir kad atsivestu savo drauges pazystamas, nes jai surandi viena panike dar tiu gautum 2000 lt“. Dar po dienos parašė: „<...> jam ne zmonos tokios reikia o wizos kad galetu uk gyventi legalei nes jiem reikia pirktis wiza bet jai susiraso su europiete tai gauna leidima gyventi uk“. Susidomėjusioms merginoms Reda aiškino, jog „dauguma merginų naudojasi trečiųjų šalių piliečiais, gerai su jais sutaria, gražiai su jais kalba ir jie nuperka visko, ko jų prašo“. Kai susidomėjusi Dalia prisipažino, jog nemoka anglų kalbos, Reda ją nuramino, kad greit pramoksianti. „Išlaikau paskutinį egzaminą ir galiu atvažiuoti, tik ką reikės sakyti mamai?“ – nerimavo Dalia. „O tu daryk, kai daro visos – sakyk, kad važiuoji pas draugę paviešėti“, – patarė R. Pralgauskaitė. Kai Dalia panoro sužinoti daugiau smulkmenų, Reda mielai jai paaiškino, kaip vyksta vestuvių procedūra: „atvaziuoji cia sutvarkom dokus kad tu cia tipo dirbanti esi, td buna pokalbis dėl tu susirasimo ir td paskire data td nueini y zaksa ir susirasai. bet cia nereike nei vestuvines sukneles nei ziedu jei nenori“.

Ir ką gi – Dalia susigundė tapti užsieniečio žmona ir į Jungtinę Karalystę išvažiavo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog mergina patyrė prievartą ar apgaulę, tad R. Pralgauskaitė buvo nuteista tik už vienos merginos pardavimą fiktyviai santuokai.

Gyvenimas nelepino

Tauragiškė Jurga (vardas pakeistas) kartu su sesėmis ir broliu savo ankstyvąją vaikystę praleido mažame miestelyje. Šeima, susilaukusi 4 vaikų, iširo dėl nesaikio Jurgos motinos girtuokliavimo ir smurto. Net sukūrusi kitą šeimą ir pagimdžiusi dar keturis vaikus, iš kurių viena dukra dėl nepriežiūros mirė, motina su sugyventiniu nesiliovė girtauti ir smurtauti. Už tai moteris buvo ne kartą bausta, jai teismo sprendimu neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia, mergaitėms surasti globėjai.

Po skyrybų vaikai iš pirmosios santuokos, išskyrus Jurgą, liko gyventi su tėvu. Vėliau teismo sprendimu jie buvo laikinai apgyvendinti vienuose vaikų globos namuose, o Jurgos gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą. Baigusi 10 klasių mergina persikėlė į Tauragę, susirado darbą.

Su R. Pralgauskaite Jurga buvo pažįstama apie penketą metų. Kadangi Reda dažnai lankydavosi Jungtinėje Karalystėje, tad abi merginos ryšį palaikydavo per socialinį tinklą „Facebook“. 2013 metais Reda lyg tarp kitko Jurgai užsiminė, gal ši norėtų susituokti su užsieniečiu ir tokiu būdu uždirbti 8000 litų (daugiau nei 2300 eurų). Tačiau Jurga tokiu pasiūlymu nesusigundė. „Turėjau darbą Lietuvoje, tad važiuoti į svetimą šalį ir tekėti už nepažįstamo vyro visai netraukė, – pasakojo mergina. – Tačiau atsitiko taip, kad 2014 metų pradžioje likau be darbo ir be pajamų. O Reda nuolat teiraudavosi, kaip man sekasi, tad kartą ir prasitariau, kad nebeturiu darbo...“

Pažintis su „jaunikiu“

Buvo 2014-ųjų pavasaris, kai Reda dar sykį Jurgai pasiūlė atvykti į Angliją. Būsimajai nuotakai buvo paaiškinta, jog tuoktis reikės dėl vizos užsieniečiui, kad šis galėtų Anglijoje legaliai gyventi. Jis išnuomos gyvenamąjį plotą ir išlaikys būsimąją nuotoką. Vestuvės, pasak R. Pralgauskaitės, turėtų įvykti vasaros pabaigoje. Po santuokos praėjus 3 mėnesiams Jurga galėsianti išsiskirti, bus laisva ir gaus 8000 litų. „Bilietus į Londoną ir atgal internetu nupirko R. Pralgauskaitė. Ji atsiuntė ir pinigų kelionei. Mano sesė atspausdino bilietus, o brolis nuvežė į oro uostą. Sesei ir broliui pasakiau, kad važiuoju į Angliją dirbti parduotuvėje, – teisme pasakojo Jurga. – Atskridus mane pasitiko Reda su savo draugu, kuris automobiliu nuvežė į Redos butą. R. Pralgauskaitė sakė, kad reikės išmokti atsakinėti į klausimus migracijos tarnyboje. Man reikėjo žinoti tėvų vardus, gimtadienius. Pas Redą gyvenau apie 2 savaites. Per tą laiką buvome prie jūros, klube, restoranuose. Viename klube mane supažindino su būsimu jaunikiu – pakistaniečiu. Po to vakaro su juo matėmės kiekvieną dieną. Aš angliškai nelabai gerai kalbu, tačiau susikalbėti kalbos žinių užteko. Kol gyvenau Anglijoje, buvau viskuo aprūpinta – nupirko drabužių, kosmetikos ir kitų daiktų. Apie būsimą gyvenimą po vestuvių, apie būsimus vaikus su tuo vyru nesikalbėjome“.

Sugrįžo dėl paso

Tačiau dėl tuoktuvių iškilo problema – Jurga privalėjo turėti pasą, o ji į Angliją buvo atskridusi turėdama tik asmens tapatybės kortelę. Buvo nutarta grįžti į Lietuvą. Be to, paso galiojimas baigėsi ir Redai, tad ši pasisiūlė sumokėti ir už Jurgos dokumento padarymą skubos tvarka.

Kol buvo daromas pasas, Jurga su Reda užsuko pas seserį, tą pačią, kuri atspausdino internetu pirktus bilietus į Jungtinę Karalystę. Šiai prasitarė, kad pasas reikalingas vestuvėms. Tačiau, kai Jurga nuėjo į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių atsiimti dokumento, ją pasitiko policijos pareigūnai, turėję žvalgybinės informacijos, kad merginos vežamos į Jungtinę Karalystę fiktyvioms santuokoms sudaryti. Mergina buvo apklausta.

Ši papasakojo visą istoriją, o jos sesuo, taip pat įtarusi, kad Jurga „kažkur įklimpusi“, policijos pareigūnams davė prisijungimo kodus prie R. Pralgauskaitės elektroninio pašto. Teisme Jurgos sesuo liudijo, kad panaršiusi Redos elektroniname pašte, ji aptiko skelbimų ir žinučių, kuriose merginos kviečiamos sudaryti fiktyvias santuokas. Tuomet ji supratusi, kad sesuo išvažiavo ne parduotuvėje dirbti, bet fiktyvią santuoką sudaryti.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. Pralgauskaitė ketino apgaulės būdu parduoti Jurgą fiktyviai santuokai sudaryti.

Teisme kaltinamoji R. Pralgauskaitė kalta neprisipažino ir aiškino, kad niekas neverbavo ir negabeno žmogaus, nieko nevertė, nieko nespaudė, nebuvo panaudota jokios prievartos prieš nukentėjusiąją. Nebuvo jokio laisvės apribojimo, nebuvo nukentėjusioji psichologiškai spaudžiama. Jokios kalbos apie vestuves nebuvo, jokio jaunikio nebuvo. Kai Jurga atvažiavo pas ją į svečius, buvo du kartus nuėjusios į klubą. Ten Jurga susipažino su pakistaniečiu, kuris buvo prašęs surasti jam draugę europietę.

Tačiau Klaipėdos aygardos teismo teisėjui pakako duomenų, kad R. Pralgauskaitę pripažintų kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 147 str. 1 d. (prekyba žmonėmis).

Nusikaltėlių tinklai

Didėjanti imigracija ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių dar sukūrė ir savotišką „migracijos industrijos“ rinką – suklestėjo fiktyvių santuokų verslas, kaip nesunkus būdas legalizuotis vienoje ar kitoje ES šalyje.

Tokio nusikalstamo verslo organizatorių išaiškinama ne tik mūsų šalyje – jų nemažai sulaikoma ir Jungtinėje Karalystėje, kur itin veržiasi gyventi trečiųjų šalių piliečiai. Europolo duomenimis, fiktyvias santuokas paprastai organizuoja ne pavieniai nusikaltėliai, o organizuoto nusikalstamumo tinklai, ir šis faktas traktuojamas ne tik kaip nusikaltimas prieš valstybę, bet ir kaip nusikaltimas prieš žmogų, kitaip dar įvardijamas kaip prekyba žmonėmis.

Neseniai Didžiosios Britanijos spaudoje ir internetiniuose portaluose pasirodė žinia apie nuteistas 5 atvykėles iš Lietuvos, kurios, susibūrusios į gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę, su trečiųjų šalių piliečiais fiktyviai apvesdino net 26 lietuvaites.

Kaip rašo „Mail Online“, nusikalstamai gaujai vadovavo Lina Kezelytė (33 m.) ir Mohamedas Jemaldynas (33 m.). Pastarasis buvo atsakingas už jaunikių „parinkimą“. Linos motina Valentina Kezelienė (53 m.) talkino dukrai – derindavo su būsimosiomis nuotakomis atvykimo laiką, rezervuodavo skrydžius iš Vilniaus į Londoną. Beata Jarmolovič (28 m.) „dirbo“ vestuvių fotografe, taip pat ji paruošdavo ir puošdavo būsimąsias nuotakas, o Rūta Sperskaitė (25 m.) bei Renata Semaško (29 m.) leido nusikaltėliams naudotis savo banko sąskaitomis ir taip „išplauti“ nemažas pinigų sumas. Visos bendrininkės gyveno skirtinguose Londono priemiesčiuose, tačiau kaip viešnios dalyvaudavo visose savo organizuojamose vestuvių ceremonijose.

Padėjo legalizuotis

Pasak prokuroro Džonatano Polnojaus, grupuotė savo „veiklą“ vystė beveik trejus metus (2012-2014 m.) ir iš „jaunikių“ gavo 315 000 svarų sterlingų (maždaug 361 000 eurų) užmokestį, kurį nuslėpė. Tuo metu L. Kezelytė valdžios įstaigoms buvo deklaravusi, jog ji per metus uždirbo 36 000 svarų sterlingų.

„Aferos sumanytojos padėjo vyrams iš ES nepriklausančių šalių – Šri Lankos, Pakistano, Nigerijos ir Nepalo – legalizuotis Jungtinėje Karalystėje. Kadangi lietuvės buvo ES šalies pilietės, tai trečiųjų šalių gyventojams, sudarius fiktyvią santuoką, atsirasdavo galimybė gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Kai kuriais atvejais jiems pasisekė apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas, jog santuoka yra tikra“, – sakė prokuroras D. Polnojus.

Pasak nusikaltimų kamuolį narpliojusių tyrėjų, lietuvės ilgą laiką sugebėjo savo nusikalstamą veiklą maskuoti: vestuves rengdavo gana puošnias, dažnai pagal „jaunikio“ papročius, kad būtų labiau įtikinama, jungtuvių šventėse daug fotografuodavo.

Kovo viduryje Karališkasis Kroidono teismas L. Kezelytę pripažino kalta dėl bendrininkavimo vykdant nelegalią imigraciją ir nuteisė 4 su puse metų laisvės atėmimo bausme. Už tokią pačią nusikalstamą veiką 4 metams laisvės atėmimo buvo nuteistas ir „jaunikių medžiotojas“ M. Jemaldynas. Tik šis vyras teismo nuosprendžio neišgirdo, nes nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė.

Dvejiems su puse metų su laisve turės atsisveikinti ir V. Kezelienė. R. Sperskaitė nuteista kalėti dvejus metus, tačiau bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją nemokamai atidirbti 200 valandų visuomeninių darbų. Tiek pat valandų visuomeninių darbų privalės atidirbti ir B. Jarmolovič. Jai skirtas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas irgi atidėtas – 18 mėnesių. Visi nuteistieji pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo vykdant neteisėtą imigraciją.

Asmenis vežė vogti

Na o tauragiškių trijulė – M. Milišauskas, E. Žebelys ir G. Gavėnia – „dirbo“ Suomijoje – į šią šalį vežė jaunuolius vagiliauti.

Klaipėdos apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, liudininkų parodymus, pripažino, kad tauragiškiai, pasinaudoję nukentėjusiųjų, tarp jų ir nepilnamečio, pažeidžiamumu, įkalbėjo juos vykti vagiliauti į Suomiją, organizavo jaunuolių gabenimą ir išnaudojo juos nusikaltimams daryti bei iš to pelnėsi. Nustatyta, kad jie veikė pagal išankstinį susitarimą užsiimti prekyba žmonėmis, kiekvienas atliko sutartus veiksmus.

Teismas taip pat nustatė, kad E. Žebelys (2 kartus teistas) ir M. Milišausku (3 kartus teistas) anksčiau Suomijoje vogė prekes iš parduotuvių ir siuntė jas į Lietuvą parduoti. M. Milišauskas ten buvo sulaikytas ir bijojo vogti pats, todėl nusikaltimams ieškojo kitų asmenų. G. Gavėnia vagiliauti užsienyje pasiūlė savo pažįstamam, su kuriuo kartu mokėsi toje pačioje mokymo įstaigoje. Jaunuoliui už vagystes buvo pažadėtas apie 300 eurų atlygis. Paprašytas surasti dar vieną žmogų, šis pasiūlė septyniolikmetį draugą.

Apmokė, kaip elgtis

Abu nukentėję jaunuoliai vagysčių subtilybių – ką ir kaip vogti, kaip nepastebėtiems išeiti iš parduotuvių – mokėsi iš M. Milišausko ir G. Gavėnios. Jiems buvo nurodyta vogti skutimosi peiliukų „Gillette“ galvutes ir kremą „Loreal“, nes šios prekės neužima daug vietos, o parvežus į Lietuvą mielai perkamos.

M. Milišauskas pagal navigacijos žemėlapius surasdavo parduotuves, į kurias vogti prekių kartu su užverbuotais jaunuoliais ėjo ir juos kontroliavo E. Žebelys. Vogtas prekes kraudavo į kuprines, išklotas folija, kad nesuveiktų signalizaciją. Jos buvo kaupiamos automobilyje, o vėliau paštu siunčiamos į Lietuvą. Vogti einantiems vaikinams buvo nurodyta ir kaip elgtis, jei juos pričiuptų – jie privalėjo viską mesti ir bėgti.

Be to, nustatyta, kad Suomijoje visi laikėsi kartu, miegojo automobilyje, iš parduotuvių vogė maistą ir gėrimus, naktimis vogė degalus. Tai įrodo, kad kaltinamieji M. Milišauskas ir E. Žebelys kontroliavo nukentėjusiuosius, pastarųjų veiksmų laisvė buvo suvaržyta, jie atliko nurodytus veiksmus.

Trijulė kaltę neigė

Trijulė savo kaltę neigė. M. Milišauskas aiškino neva į Suomiją važiavęs, nes Lietuvoje neturėjęs iš ko pragyventi. Svečioje šalyje ketino rinkti katalizatorius, tačiau sužinojęs, kad Lietuvoje ypač gera kremų ir skutimosi peiliukų paklausa, nutarė užsidirbti. Kiti du kaltinamieji prisipažino, kad važiavo vogti, bet neigė ką nors verbavę važiuoti kartu.

„Kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, sunkia jų materialine padėtimi. Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusieji bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, ir tokių pasekmių norėjo. Tai, kad nukentėjusieji sutiko vykti vogti, nešalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, kadangi nukentėjusiojo sutikimas veikos pripažinimui prekyba žmonėmis reikšmės neturi ir atitinka prekybos žmonėmis požymius“, – sakė apkaltinamąjį nuosprendį paskelbusi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė.

Beje, M. Milišauskui, G. Gavėniai, E. Žebeliui kartu su Ingrida Skirmantaite ir Audriumi Dygliu dar ilgai teks minti teismo slenkstį. Uostamiesčio apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kur visiems penkiems pateikti kaltinimai ne tik dėl prekybos žmonėmis, bet ir dėl vaiko pardavimo bei nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ