Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos padalinių pareigūnai, talkinant „Aro“ vyrams, Šiūparių kaime (Klaipėdos r.) sulaikė nuo bausmės atlikimo pasislėpusį azerbaidžanietį Terlaną Ibragimovą (40 m.). Nors vyras jau pasikeitęs pavardę ir yra Terlanas Vaišvila, jam nepasisekė taip išvengti bausmės. Nuteistasis konvojuotas į pataisos namus.

Pasinaudojo pareigomis

Į uostamiesčio teisėsaugininkų akiratį Klaipėdoje gimęs azerbaidžanietis pateko 2009 metais – po to, kai pagal Jungtinėje Karalystėje užregistruotos bendrovės savininko skundą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto pasisavinimo, neteisėto disponavimo kitų asmenų banko kortelėmis bei dokumentų suklastojimo.

Nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nustatyta, kad buvęs jūrininkų įdarbinimo įmonės „Askoldas“ buhalteris T. Ibragimovas, pasinaudodamas neteisėtai įgytomis 17 asmenų AB „Danske bankas“ išduotomis mokėjimo kortelėmis, iš įmonės „Fingood LLP“ pasisavino 4 841 172,52 lito (1 403 238 eurų). Kai tai pastebėjo įmonės savininkai, jie buhalterį atleido iš pareigų.

Teisme, kol dar buvo gyvas liudijęs vienas iš įmonės savininkų Vladislavas Polegoška, sakė, kad T. Ibragimovui, į kurio pareigas įėjo ir atlyginimų jūreiviams pervedimas, buvo atiduotas įmonės generatorius banko sąskaitai tvarkyti. „Po kurio laiko iš banko gavom pranešimą, kad iš kompanijos banko sąskaitų, pervedamos didelės sumos, ko anksčiau nebūdavo, – sakė V. Polegoška. – Tuomet buhalteris prisipažino, vogęs pinigus ir dalį jų grąžino. T. Ibragimovas iš savo kompanijos, registruotos Kipre, mums per du kartus grąžino 200 000 eurų“.

Paaiškėjo, kad T. Ibragimovas pasinaudojo tuo, jog įmonė „Askoldas“ tarpininkavo jūreiviams įsidarbinant užsienio laivuose. Už jūreivių įdarbinimą, kaip už tarpininkavimo paslaugas, įmonė gaudavo atitinkamą atlyginimą. Į tas tarpininkavimo paslaugas įeidavo ir įdarbinimo dokumentų sutvarkymas, sąskaitų jūreiviams bankuose atidarymas. Buvo nuspręsta, kad sąskaitos jūreiviams bus atidarytos „Danske banke“. Kadangi visos šios procedūros užtrukdavo keletą savaičių, o jūreiviai turėjo išvykti darbti į užsienio laivus, tai patys banko darbuotojai pasiūlė, pateikus asmens dokumento kopiją ir prašymą atidaryti asmens vardu sąskaitą, po ko bankas sutvarkys visus reikalingus dokumentus sąskaitai atidaryti. Pagal susitarimą bankas turėjo paruošti sutartį, išduoti mokėjimo korteles ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės generatorius bei slaptažodžius, o bendrovės darbuotojas – šiuos dokumentus išsiųsti į laivą, kuriame dirba jūreiviai. Gavę šiuos dokumentus jūreiviai turėdavo pasirašyti ir grąžinti bankui.

Tas darbas nepriklausė buhalteriui, tačiau manoma, kad jis pasinaudojo tuo, kad galėjo prieiti prie dokumentų formų, kurias reikėjo pateikti bankui ir užpildė privačių asmenų blankus, kuriuose prašoma jų vardu atidaryti banko sąskaitas bei išduoti mokėjimo korteles.

Sumaišė sąskaitas

Kuomet bankas grąžino dokumentus, T. Ibragimovas jų nesiuntė jūreiviams, pasirašė už juos, po ko mokėjimo kortelės buvo aktyvuotos. O tuomet nuo 2007 metų gruodžio iki 2009 rugpjūčio, liaudiškai tariant, T. Ibragimovas „melžė“ įmonę ir į 17 jūreivių sąskaitas pervedė apie 2 milijonus eurų. Kadangi jis turėjo tų jūreivių banko korteles, tai dalį pinigų pasiėmė Klaipėdos mieste esančiuose bankomatuose, dalį persivedė į savo sąskaitas. Įmonės savininkai to nepastebėjo, nes užsienio kompanijos, kurių laivuose dirbo jūreiviai, atlyginimą tarpininkaujančiai įmonei pervesdavo ne kiekvienam konkrečiam jūreiviui, o bendrą sumą – priklausomai nuo dirbančių jūreivių skaičiaus ir jų atlyginimo. Kuomet pervedamos sumos pradėjo viršyti jūreivių atlyginimų dydžius, banko darbuotojai atkreipė į tai dėmesį ir informavo įmonę.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2007 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, tarp „Danske banko“ – iš vienos pusės, ir 17 jūreivių – iš kitos pusės, sudarytos banko sąskaitų sutartys buvo suklastotos. Tai patvirtino ir tie žmonės, su kuriais tariamai buvo sudarytos sutartys. Teisme jie kategoriškai paneigė „Danske banke“ kada nors turėję sąskaitas.

Nors T. Ibragimovas savo kaltės nepripažino Klaipėdos miesto apylinkės teismas jam skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jis taip pat turės atlyginti „Askoldo“ savininkams padarytą 1 mln. 750 000 eurų žalą.

Šis nuosprendis po visų skundų įsigaliojo pernai spalio mėnesį. Į nuteistojo namus pagal deklaruotą gyvenamąją vietą nuvykę policijos pareigūnai jo nerado. Lapkričio pradžioje buvo paskelbta paieška, o po dviejų mėnesių jis buvo aptiktas Šiūparių kaime ir sulaikytas. Policija kurį laiką šią informaciją slėpė ir apie sulaikymą pranešė tik tada, kai nuteistasis atsidūrė pataisos namuose.

Žudikai nesurasti

Buhalteris su buvusia darboviete teisėsi ir civilinėse bylose. 2014 metų kovo mėnesį vienoje civilinėje byloje „Askoldo“ naudai iš atsakovo buvo priteista apie 37 000 eurų. Netrukus po to vienas iš įmonės savininkų V. Polegoška nežinomų nusikaltėlių buvo užpultas ir nušautas. Išpuolis prieš verslininką buvo surengtas 2014 metų gegužės 8-ąją Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, kelyje Klaipėda-Palanga-Liepoja, kai jis kartu su verslo partneriu  Valerijumi Fedorcovu, grįžę lėktuvu iš Rygos, automobiliu iš Palangos oro uosto važiavo namo. Kažkoks automobilis 19 kilometrų nuo Klaipėdos, Gibišėlių gyvenvietės ribose, trenkės į „Volvo XC60“, kuriuo važiavo verslininkai ir taip privertė jį sustoti.

Tuomet ir nuaidėjo šūviai. V. Polegoška buvo nušautas vietoje, o sunkiai sužeistas V. Fedorcovas pabėgo į mišką ir sugebėjo išsikviesti pagalbą. Išaušus į orą buvo pakeltas ir sraigtasparnis, kuriuo pareigūnai  ieškojo bėglių ar jų palikto automobilio, tačiau viskas veltui.

Polegoška buvo palaidotas Klaipėdoje, Lėbartų kapinėse, o jo verslo partneris V. Fedorcovas, nors ir pasveiko, tačiau neatskleidė daugiau detalių, kurios būtų leidusios pareigūnams išaiškinti nusikaltėlius.

Po kruvino išpuolio V. Polegoškos giminių ir draugų žvilgsniai nukrypo į T. Ibragimovą.

Ne vienam nušautą verslininką pažinojusiam žmogui tada atrodė, jog šis vyras galėjo prikišti nagus prie žudynių, kad pašalintų savo įtartinos veiklos liudininkus.

Ibragimovas neslėpė, jog jo santykiai su „Askoldo“ vadovais buvo įtempti, bet ne tokie, kad trokštų jų mirties. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai apklausė T. Ibragimovą kaip liudininką, tačiau jokių faktų prieš jį nebuvo nustatyta.

Galų gale 2016 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad tyrėjai atliko visus įmanomus proceso veiksmus ir išnaudojo visas galimybės patikrinti tyrimo versijas bei nustatyti įtariamuosius ir ikiteisminį tyrimą sustabdė. Tačiau dar neatmetama galimybė, kad per penkerius bausmės atlikimo pataisos namuose metus gali paaiškėti naujų detalių ir ikiteisminis tyrimas gali bet kada būti atnaujintas.

Grasino nužudyti?

2016 metų pavasarį T. Ibragimovo atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas – dėl grasinimo nužudyti. Tyrimas pradėtas gavus „Askoldo“ advokato pareiškimą, kad po eilinio teismo posėdžio Klaipėdos apygardos teisme įvyko incidentas, kurio iniciatoriumi buvo buvęs bendrovės buhalteris.

Įtarta, kad teisininkas buvo bauginamas ir jam grasinta dėl to, kad jis nuo 2009 metų teismuose atstovavo bendroves ir jų savininkus. Daugeliu atvejų atsakovu civilinėse bylose buvo buvęs buhalteris.

Tačiau ir šis ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Apsimetė savininku

Savo ruožtu T. Ibragimovas buvusius verslo partnerius kaltino neteisėtu vandens transporto paslaugas teikiančios bendrovės, kuriai priklauso krovininis jūrų laivas, akcijų užvaldymu ir pašalinimu iš verslo.

Ibragimovas teigė buvęs kompanijos akcininkas ir savininkas ir jo paimti pinigai yra kaip kompanijos skolos grąžinimas, kurią bankas suteikė įmonei dviejų laivų pirkimo finansavimui. Tačiau teisme buvo paneigtas faktas, jog T. Ibragimovas buvęs vienas kompanijos savininkų ir akcininkų ir todėl galėjęs disponuoti finansinėmis lėšomis. Gautuose iš Anglijos dokumentuose konstatuota, kad T. Ibragimovas nėra savininkas ir neturi teisės vadintis įmonės atstovu.

Prie paskolų gavimo jis irgi nebuvo nieko prisidėjęs. Teisminio nagrinėjimo metu 2008 metais „Danske banko“ Sampo banko Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas ėjęs M. Ž. patvirtino, kad sprendžiant paskolos suteikimą kompanijai, kurios akcininkai buvo V. Polegoška ir V. Fedorcevas paskolos suteikimo klausimai buvo derinami tik su V. Polegoška.

Petras KURMELIS