Sunkūs it švininiai vokai, žandikaulius narinantis žiovulys, atramos link svyranti galva – tokia būsena pažįstama daugeliui vairuotojų. Pasekmės – kraupios avarijos, tragiški susidūrimai. Apsivertus lygiame kelyje, dažniausiai teigiama: vairuotojas nesuvaldė automobilio. Nors tikroji priežastis galėjo būti pražūtingas mikromiegas, arba liaudiškai – trumpas knaptelėjimas.

Įrodyti sudėtinga

Kelių policijos pareigūnės Aistės Dijokaitės teigimu, įrodyti, kad eismo įvykio priežastis – vairuotojo migtelėjimas, yra gana sudėtinga, ją galima tik nuspėti.

Krovininėse transporto priemonėse įrengti tachografai kontroliuoja vairuotojų darbo režimą. „Kiek laiko prie vairo praleidžia lengvųjų automobilių vairuotojai, ypač grįžtantys iš tolimų kelionių, važiuojantys po keletą parų be miego, normalaus poilsio, niekas nežino“, – teigė A.Dijokaitė.

Dažnos kelionės naktimis

Ne tik profesionaliems vairuotojams, bet ir kitų profesijų atstovams kartais tenka leistis į ilgas keliones. Vienas iš jų – magas Arvydas Stonys.

„Aš iš tų atlikėjų, kurie nelieka nakvoti ten, kur koncertuoja. Tarkim, Klaipėdoje baigęs programą 4 val. nakties, visada sėdu į automobilį ir važiuoju namo. Man pora valandų, praleistų savo lovoje, nepalyginti geresnis poilsis negu svetimoje vietoje. Be to, kitą dieną atsikėlęs sugaišti visą dieną, kol grįžti“, – teigė iliuzionistas Arvydas Stonys.

Jaučia mieguistumą

Pasak sunkvežimių prekybos įmonės „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovo Lauryno Bričkaus, vairuotoją veikia įvairūs veiksniai, lemiantys jo mieguistumą, kaip antai, monotoniškas kelias, įtemptos sąlygos ar prastas nakties miegas.

Profesionalūs vairuotojai kelyje vidutiniškai praleidžia apie 5 dienas. Tad jų poilsio sąlygoms teikiama ypatinga svarba. „Nepaisant reguliuojamo režimo, apie 60 proc. vairuotojų pripažįsta dažnai jaučiantys mieguistumą. Tačiau nereiškia, kad sunkvežimių vairuotojai dažniau užmiega prie vairo ir kelia didesnį pavojų. Atvirkščiai, jų sukeltų avarijų skaičius vienam nuvažiuotam kilometrui yra vienas mažiausių“, – sakė L.Bričkus.

Užmiega atmerktomis akimis

Vairuotojus, net jiems to nejaučiant, gali užklupti mikromiegas. Tai sąmonės aptemimo forma, kai žmogus trumpam užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į aplinkos dirgiklius. Anot gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio, tai – socialinė, medicininė ir eismo saugumo problema, kelianti ne mažesnį negu neblaivių vairuotojų pavojų. Jos sprendimą apsunkina keli veiksniai. Pirma, pačiam žmogui sunku įvertinti, ar jis dar pajėgus vairuoti ir kada mieguistumas tampa iš tiesų pavojingas. Antra, teisėsaugos atstovams taip pat neaišku, kokiais kriterijais remiantis galima nustatyti ir įvertinti, kad vairuotojo mieguistumas peržengia ribas.

Sunkiai įgyvendinamas reikalavimas

Kelių policijos patrulių veiklos instrukcija numato galimybę nušalinti nuo vairavimo asmenį, įtariamą nuovargiu. Bet praktiškai tai sunkiai įgyvendinamas reikalavimas.

Pasak A.Dijokaitės, tokio atvejo, kad blaiviam ir nuo kitų medžiagų neapsvaigusiam vairuotojui tiesiog dėl nuovargio būtų neleista toliau važiuoti, ji neprisimenanti. „Kaip tą įgyvendinti praktiškai? Vairuotojas tvirtins, kad viskas gerai, jis gali važiuoti, ir nebus pagrindo jo sulaikyti, nes tam neparengta jokia metodika“, – sakė A.Dijokaitė. Kol nėra aiškaus ir patikimo mechanizmo, kaip sustabdyti mieguistą vairuotoją, kiekvienas su nuovargiu kovoja savaip.

Atrado priešnuodį

A.Stonys teigia per daugelį metų išbandęs įvairius būdus: ir sustojimus prasiblaškyti, ir gaivinimąsi kava, energetiniais gėrimais, ir važiavimą iškišus galvą per langą. „Miegas aikštelėje irgi nepadeda. Kol važiuoji, akys limpa, kai sustoji, miegas dingsta. Susiruošus snūstelėti, akys iš karto atsimerkia“, - juokavo A.Stonys. Vis dėlto jis rado sau tinkantį būdą, kaip išsiblaškyti, išsivaduoti nuo mieguistumo. Tai - saulėgrąžos. Jų gliaudymas reikalauja nuolatinio veiksmo, sklaidančio monotoniškumą.

„Tai – vienintelė efektyvi priemonė. Vairuotojai juokauja sakydami, kad automobilis nesukomplektuotas, jeigu jame nėra taurelės. Mano automobilis nesukomplektuotas tampa tuomet, kai baigiasi saulėgrąžos, todėl visada papildau jų atsargas“, – pastebėjo A.Stonys.

Sunkiai nustatomas polinkis

Konstruktoriai kuria ir tobulina vairuotojo mieguistumą nustatančias technologijas, pirmiausia skirtas krovininiam transportui. Kol jos bus įdiegtos į lengvuosius automobilius, lieka pasikliauti blaiviu protu ir sąmoningumu.

Jauni, iki 30-ies metų vairuotojai sudaro didžiausią rizikos grupę, kuriai gresia užmigti prie vairo. Tai paaiškinama didesniu miego poreikiu jaunam organizmui.

Polinkio į mieguistumą nepajėgi nustatyti net vairuotojų sveikatos būklės patikra. Tai dar labiau didina vairuotojų, neatsispiriančių mikromiegui, keliamą grėsmę.

Didina užmigimo riziką

Prof. D.Jatužio teigimu, mieguistumas gali būti požymis ligos, kuriai nustatyti nepakanka trumpos medicininės apžiūros. Negalavimui išaiškinti būtini klinikiniai tyrimai, kaip antai, elektrinė smegenų veiklos registracija, tomografija, magnetinis rezonansas. Tonizuojančios priemonės gali atitolinti užmigimo momentą, suteikti laikino žvalumo. Kai trūksta vienos nakties miego, šios priemonės gal ir padės. Tačiau kenčiant nuo depresijos, nerimo ar fizinio skausmo, dėl kurio žmogus ilgą laiką neišsimiega, kava ir energetiniai gėrimai vargu ar pagelbės.

Anot prof. D.Jatužio, net ir nedidelės, „leistinos“, alkoholio dozės, kartu su nuovargiu gerokai padidina užmigimo riziką. Tai ypač aktualu šiuo ilgu švenčių laikotarpiu, sugrįžtant iš išvykos ar leidžiantis į tolimą kelionę.