Lietuvos pienininkystės sritis kasmet traukiasi. Nors pieno supirkimo kainos auga, ne vieną dešimtmetį pieno ūkius puoselėję ūkininkai šios veiklos atsisako. Kas mėnesį šalies karvių banda sumažėja tūkstančiais. Vis dėlto yra ūkininkų, plečiančių savo ūkius ir buriančių naujas galvijų bandas.

Pardavė visą ūkį

35 metus Užvenčio seniūnijoje (Kelmės r.) pienininkystės ūkį plėtojęs ūkininkas Edvardas V. (pašnekovas pavardės viešinti nenorėjo) gyvenimo kaime bei karvių fermos jau atsisakė ir dabar gyvena dideliame mieste, o pieną perka parduotuvėje.

Jis pasakojo, kad prieš dvejus metus buvo nusprendęs atsisakyti tik pienininkystės, tačiau visiškai nusigręžti nuo kaimo neketino, nes augino dar ir grūdines kultūras. Tačiau gyvenimas keitėsi kardinaliai. Paskelbęs, kad ieško pirkėjo savo 42 karvėms bei 3 telyčioms Edvardas V. sulaukė netikėto pasiūlymo parduoti visą šeimos sukurtą ūkį: ir karvių fermą, ir žemės ūkio techniką, ir žemę, ir sodybą.

Buvusio Žemaitijos krašto ūkininko šeima, pardavusi ūkį, įsikūrė Klaipėdoje. Nors taip pakeisti savo gyvenimo neketino, šiandien nesigaili. Klaipėdietis naujakurys atviravo, kad susidėjo ne viena aplinkybė: mažos pieno supirkimo kainos, prastėjanti sveikata ir kt..

„Fermą būtinai reikėjo pertvarkyti. Be investicijų to padaryti neįmanoma. Apskaičiavau, kad, pardavus pieną, jos neatsipirktų. Pirmiausia paskelbiau, jog parduodu karves. Sulaukiau pasiūlymo parduoti visą ūkį. Pasitarę šeimos rate nusprendėme taip ir padaryti“, – pasakojo 66 metų Edvardas V.

Buvęs ūkininkas įsitikinęs, kad iš kaimo pasitraukė laiku. Jo manymu, oriai gyventi provincijoje nėra jokių perspektyvų. „Reikia sunkiai dirbti, braidyti po mėšlą, toks darbas neatsiperka“, – aiškino jis ir pridūrė, kad dabar atsisakydamas karvių nebent būtų gavęs ES skiriamą paramą už pieno gamybos mažinimą.

Tačiau Edvardo V. ūkio pirkėjui likimas nebuvo palankus. Anot Užvenčių seniūnijos specialisto žemės ūkiui Vytauto Jurgilo, naujasis šeimininkas ūkį likviduoja – pieninių karvių nebelikę. „Žmogus ūkininkavo labai trumpai. Iš gerų norų nieko gero neišėjo“, – teigė V.Jurgilas.

Nėra ką samdyti

Dzūkijos ūkininkas Albertas Jusas dar gal būtų išsaugojęs karvių bandą, bet kaime neliko blaivių darbininkų. Buvęs Punios kaimo (Alytaus r.) pienininkas 2015 m. likvidavo 200 karvių bandą. Gruodžio 3 d. sukako metai, kai iš ūkio buvo išvežtos paskutinės piendavės. Tvartas stovi tuščias.

„Ne dėl pienininkystės krizės atsisakiau karvių bandos, – pabrėžė A.Jusas. – Atėjo metas pačiam pailsėti. Supratau, kad reikia gerbti save, nevaikščioti susirietusiam aplinkui karves, o pasisamdyti kaime nebuvo ką.“

Tik augalininkyste dabar užsiimantis ūkininkas mano, kad viskam yra pradžia, viskam turi būti ir pabaiga. Vyras apgailestauja tik dėl vieno – kad nebuvo kam perimti ūkio. „Viską diktuoja gyvenimas. Vieni ateiname, kiti – išeiname. Tokie jau visatos dėsniai“, – į filosofinius apmąstymus leidosi jis. Dalį produktyvių melžiamų karvių A.Jusas pardavė Lietuvoje, dalį – Lenkijoje, o neproduktyvias išvežė į skerdyklą mėsai.

Pašnekovas pasakojo, kad atsisakius pieno ūkio gyvenimas palengvėjo, nuslinko nuolatinis įkyrus rūpestis dėl stikliuką pamėgusių darbininkų: jam nereikia anksti atsikėlus galvoti, ar talkininkas ateis, ar pačiam teks pasirūpinti visu ūkiu. Kai darbininkas ateidavo neblaivus, tekdavo akylai stebėti, kad šis dirbtų. Darbo jėgos trūkumas buvo pagrindinė priežastis, lėmusi sprendimą atsisakyti karvių fermos.

Sektorius traukiasi

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis teigė, kad vien per šių metų spalį Lietuvos kaime atsisakyta 5 200 karvių. Nuo metų pradžios iki lapkričio 1 d. šalies karvių bandose sumažėjo 16 410 piendavių. Per 10 mėnesių šiemet panaikinti 6 793 pieno ūkiai, vien spalį – daugiau nei 1,1 tūkst.

2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo 50 227 pieno ūkiai, o tuo pačiu šių metu laikotarpiu bebuvo likę 45 465 ūkiai. „Ūkininkai būtų pardavę dar daugiau karvių, nes stipriai mažėjo pieno kainos, bet yra vienas skaudulys. Pardavę 2 karves šiandien jie tegali nusipirkti kalakutą. Už karvę ūkininkui mokama vos 80 eurų. Jeigu gyvulio svoris ne mažesnis kaip 450 kg, už kilogramą gyvo svorio duodama 18–20 centų. Tiesa, jau pasigirsta kalbų, kad pieno supirkimo kainos kyla net 40 proc. Gal vienam kuriam ir pakyla“, – svarstė J.Vilionis.

Jo teigimu, Lietuvoje stambių pienininkystės ūkių, kuriuose laikoma daugiau nei 300 karvių, likę 59. Jiems išgyventi esą kiek lengviau. Mažesniems ūkiams tiek vasaros, tiek žiemos periodas finansine prasme toks pat.

„Sakykim, yra dešimt lentynėlių ir 5–6 karves turintis ūkininkas. Vasarą jis buvo aukštesnėje lentynėlėje, o dabar jam 3 karvės užtrūko, pieno duoda dar dvi, bet jis jau nukrito į žemesnę lentynėlę. Tad nors pieno supirkimo kaina ir padidėjo, ūkininkas gauna tokią pačią, kokia buvo iki padidėjimo, nes atsidūrė žemesnėje lentynėlėje. Mažiukams ūkiams tikrai nieko gero“, – skaičiavo J.Vilionis

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos skaičiavimais, po krizės Lietuvos ūkiuose liko 288 518 karvių (lapkričio 1 d. duom.). Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo daugiau nei 300 tūkst. Primelžiamo pieno kiekis, palygintis su praėjusiais metais, sumažėjo 1,3 proc. Gyvulininkystės srityje darbo galėjo netekti apie 20 tūkst. darbininkų.

Kai kuriuos ūkininkus žlugdo ir investicijos į pieno ūkius. Iš viso per modernizavimo laikotarpį pieno gamintojams pagal parengtus projektus išmokėta 45 mln. eurų paramos. Tačiau, pasak J.Vilionio, ES paramos sąlygose buvo įrašytas reikalavimas, kad ūkininkai turi gauti 3 proc. pelno. Pieno gamintojai programose dalyvavo, bet numatyto pelno dėl įvairių priežasčių negavo. Dabar dėl to tenka mokėti baudas.

Plečia apimtis

Yra ir tokių ūkininkų, kurie karvių bandas vis plečia. Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Vaškai“ (Pasvalio r.) kasmet didina melžiamų karvių skaičių. Šios bendrovės vadovas Gintaras Linkevičius pasakojo, kad fermose, skaičiuojant melžiamas ir užtrūkusias karves, šiuo metu yra jų per 1 tūkst. „Mes nuolat didiname bandą. Per 4–5 metus turėtume ją išauginti iki pusantro tūkstančio“, – apie planuojamą pieno ūkio plėtrą kalbėjo G.Linkevičius.

„Vaškų“ ŽŪB pirmininko teigimu, trauktis iš pienininkystės sektoriaus bendrovė nė nesvarstė – įdėta per daug investicijų. „Plėtra vyksta natūraliai. 15 metų laikau melžiamas karves, per tą laiką dar nebuvo metų, kad nesvyruotų pieno supirkimo kainos. Jos nuolat keičiasi. Nieko nepadarysi. Tenka nuolat perskaičiuoti pajamas ir išlaidas, mažinti kaštus ir daug dirbti“, – teigė ūkio vadovas.

Pienininkystę sėkmingai plėtoja ir įmonių grupė „Litagra“. Pakruojo rajone pasistačiusi naują fermų kompleksą, bendrovė jame planuoja laikyti iki 1,8 tūkst. karvių. Šiuo metu „Litagrai“. priklausančiuose ūkiuose jau laikoma daugiau kaip 2 tūkst. karvių, iš jų 2015–2016 m. gauta 18,7 tūkst. t pieno.

Tarp perspektyvių pienininkyste užsiimančių ūkių yra ir Kubilių ŽŪB (Šakių r.), auginanti apie 1 tūkst. karvių, ŽŪB „Draugas“ (Radviliškio r.) – apie 1 300 karvių, Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) – apie 1 200 karvių.

Padeda išmokos

Lilija Tepelienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vedėja

Dėl pieno krizės stipriai sumažėjo pieno gamintojų skaičius ir vis dar mažėja tiek ūkių, tiek karvių skaičius. Per 2016 m. 10 mėnesių pieno supirkta 1,3 proc. mažiau, o per 2015 m. jo supirkimas net nežymiai išaugo.

Sumažėjo ir pieno gamintojų pajamos. 2015 m. už parduotą pieną jie gavo 93 mln. eurų mažiau pajamų, palyginti su 2014-aisiais. Šių metų pabaigoje, gerėjant pasaulinei pieno gaminių rinkos situacijai, pieno gamintojų pajamos auga.

Europos Komisija liepą pasiūlė paramą už savanorišką pieno gamybos mažinimą. Ji turėtų padėti pasiekti pusiausvyrą pieno rinkoje. Šiai priemonei ES mastu skirta 150 mln. eurų. Nustatyta išmoka – 14 eurų už 100 kg nepatiekto į rinką pieno. Paramos paraiškas pateikė 1 990 gamintojų, numatę spalio–gruodžio mėnesiais parduodamo pieno kiekį sumažinti vidutiniškai 31 proc. Vidutiniškai vienas pareiškėjas numato parduoti 6,36 t mažiau pieno. Bendra parama pieno gamintojams, padavusiems paraiškas, siekia 1,77 mln. eurų.

Antrasis laikotarpis apima lapkritį–gruodį ir 2017 m. sausį. Paraiškos buvo renkamos iki spalio, jas pateikė 236 gamintojai. Kadangi per pirmąjį mažinimo laikotarpį visose ES šalyse buvo panaudota 99 proc. skirtos paramos, antruoju laikotarpiu surinktoms paraiškoms buvo nustatytas mažinimo koeficientas, lygus 0,12. Jį pritaikius, Lietuvos pieno gamintojai gaus paramą už 129 tonas nepatiekto pieno, ji bus apie 18 tūkst. eurų.

2014–2016 m. pieno gamintojams įvairių paramų išmokėta 212 mln. eurų, iš jų iš Lietuvos biudžeto – 111,7 mln. Šiemet ūkininkai sulaukė 85,6 mln. eurų paramos, t. y. 13,7 mln. daugiau nei 2015 m.

Kurkite mišrų ūkį

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Pastarojo dešimtmečio ekonomikos rezultatai parodė, kad pieno ūkiai nėra tokie pelningi kaip atrodo. Vidutinis 10 karvių ūkis, parduodantis pieną, nuo 2009 m. būtų nuostolingas, jei nebūtų mokamos įvairios išmokos. Šis ūkis per metus gauna maždaug 20 tūkst. eurų pajamų, tačiau pelnas – minimalus. Toks ūkis lėšų investicijoms neturi.

Didesnių ūkių pelnas didesnis, todėl jie gali plėsti karvių skaičių. Kitaip jaunos kartos ūkininkai tikrai neūkininkaus. Tikslingiausia turėti mišrų ūkį, kuriame būtų laikomos karvės ir auginami javai – ne tik pašarui, bet ir pardavimui. Tie ūkiai, kurie didino karvių skaičių krizės metu, darė protingai. Jiems išlaidos greit atsipirks. Gaila ūkių, kurie karves iškeitė į kitą verslą. Nei mėsiniai galvijai, nei avys, nei javai neišspręs finansinių problemų.

Pieno ūkiai bent 2 metus gali tikėtis gerokai didesnių kainų už pieną, o javų augintojams gresia panaši krizė, kaip buvo pieno sektoriuje. Mėsinių galvijų ir avių rinkos Lietuvoje visai nėra, o eksportuoti nesusikooperavus sudėtinga.