„Mano veido oda labai sausa. Nuolat naudoju drėkinamuosius kremus, išbandžiau jų daugybę, bet oda vis tiek sausa, sudirgusi. Kodėl oda sausėja ir kaip jai padėti“, – teiraujasi Vilija Mykolaitytė iš Klaipėdos rajono.

Atsako gydytoja dermatovenerologė Lina Duobienė.

Odą sudaro trys sluoksniai – epidermis, derma ir hipoderma. Epidermis – tai viršutinis sluoksnis, o dermoje esantys lipidai sugeria drėgmę ir neleidžia išgaruoti. Be to, dermoje esančios kraujagyslės, limfagyslės aprūpina drėgme epidermį. Odą nuo drėgmės praradimo taip pat saugo hipodermoje esantis riebalinis sluoksnis.

Tačiau sulėtėjus limfotakai, kraujotakai, irstant lipidų struktūrai, epidermis gauna mažiau drėgmės, todėl nukenčia odos išvaizda. Taip atsitinka dėl įvairių vidaus organų ligų, rūkymo, neteisingai pasirinktų kosmetikos priemonių, piktnaudžiavimo saulės voniomis be apsauginių kremų. Odos dehidratacija ypač dažnai vargina sulaukus vyresnio amžiaus: jau nuo trisdešimties metų derma taip gerai nebesulaiko drėgmės, odą stipriau veikiai dažnas prausimasis, naudojami šarminiai produktai.

Klystate manydami, kad drėgmės trūkumas vargina tik tuos, kurių oda sausa. Drėgmės kone visada stokoja jautri oda. Ją palietus, perbraukus ranka, matomos rausvos dėmelės. Vis dar gajus mitas, kad riebią odą reikia kuo labiau sausinti, bet dėl riebalinių liaukų sutrikimo, vartojamų vaistų ir netinkamų odą sausinančių priemonių jai irgi gali trūkti drėgmės. O labiausiai išsausėjusi dėl dermoje vykstančių pokyčių būna brandi, vyresnio amžiaus žmonių oda.

Odos išsausėjimo požymiai – šerpetojimas, mikroįtrūkimai ar smulkios raukšlelės. Kai odai stinga drėgmės, jos jautrumas padidėja, jaučiamas nuolatinis tempimas. Todėl specialistas, apžiūrėjęs odą dermatoskopu ir nustatęs, kad jai trūksta drėgmės, gali rekomenduoti reikiamas priemones.

Atkurti prarastą drėgmę padeda kraujo cirkuliaciją skatinančios priemonės: tam tikri masažai, taip pat mezoterapija, maisto papildai su serbentais, erškėtrožėmis ar kanapių aliejumi. Vyresniame amžiuje odai padėsite vartodami priemones, kurių sudėtyje yra keramidų, – jie sulaiko drėgmę ir apsaugo nuo dehidratacijos. Keramidai, kurių sydėtyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, linolio rūgšties, tarsi sukuria sieną, neleidžiančią drėgmei išgaruoti. Šių rūgščių yra vynuogių kauliukų, sėmenų, moliūgų ir kituose augaliniuose aliejuose.

Atsako vaistininkė Milda Darulienė.

Reikia atsiminti kelias odos drėkinimo taisykles: žiemą reikėtų vengti vandens pagrindu pagamintų drėkinamųjų priemonių, o veidą drėkinti ne vėliau kaip likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką. Odos priežiūros priemones reikia rinktis pagal savo odos tipą.

Jautriai, sausai odai drėkinti tinka minkštinantys, riebesni kremai, kurių sudėtyje nėra dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, muilo, alkoholio, parabenų, dirbtinių dažiklių ar kvapiklių. Jų patariama vengti ir turintiems riebią ar mišrią odą, kenčiantiems nuo spuogų, uždegimų. Jei oda labai riebi, ją galima drėkinti lengvo pagrindo gelinės konsistencijos priemonėmis. Drėkinant mišrią odą ant sausų vietų patariama tepti minkštinamąjį serumą, ant riebių – lengvą gelį.

Kenčiantieji nuo rožinių spuogų ar psoriazės (žvynelinės), sergančiai odai drėkinti turėtų rinktis specialias kaukes, serumus, purškiklius ar emoliantus, tačiau pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju, kuris galės paskirti veiksmingiausias priemones.