„Esu jauna, neseniai studijas baigusi mergina. Susiradau darbą, tačiau jame prie manęs seksualiai priekabiauja daug vyresnis viršininkas. Kaip turėčiau elgtis, kur kreiptis?“ – klausia Lina iš Klaipėdos.

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai“ advokatas Andrius Pranckevičius.

Atsakomybė dėl seksualinio priekabiavimo gali būti taikoma administracine, baudžiamąja ir civiline tvarka. Būtina pabrėžti, kad seksualinio priekabiavimo sąvokos suvokiamos skirtingai. Žemiau pateikiami jų išaiškinimai bei apibūdinamos galimos gynybos priemonės.

Visų pirma, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinį priekabiavimą apibrėžia, kaip nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Reikia atkreipti dėmesį, kad priekabiavimas yra orientuotas į kenkimą asmens orumui, siekį pažeminti. Šiuo atveju su skundu reikėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, kuris, atlikęs tyrimą ir įvertinęs konkrečias aplinkybes,gali kreiptis į kaltininką, pritaikyti administracinę atsakomybę. Jei lygių galimybių kontrolierius nuspręstų, kad yra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, tyrimo medžiaga būtų perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.

Antra – atsakomybė už seksualinį priekabiavimą taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Jame teigiama, kad tas, kuris, siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Veiksmų pobūdis yra labai šiurkštus, vulgarus, jais kryptingai siekiama seksualinio bendravimo ar seksualinio pasitenkinimo. Veiksmai gali būti išreikšti raštu, žodžiu, elgsena, veido išraiška. Būtinas požymis – tarnybinis ar kitoks nukentėjusiojo priklausomumas. Labai svarbus veiksnys – priekabiavimas tęsiasi po to, kai nukentėjusysis aiškiai neigiamai sureagavo į tokius veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusysis turėtų paduoti skundą policijos komisariatui arba prokurorui.

Trečia – žala atlyginama pritaikant civilinę bylą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.25 straipsnis numato, kad fizinis asmuo yra neliečiamas, ši nuostata patikslinta šio straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, jog asmuo turi teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą. Asmuo gali kelti civilinę bylą ir reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kai ši teisė yra pažeista.

Taigi, siekiant išspręsti šią situaciją, visų pirma būtina atsižvelgti į vadovo atliekamus veiksmus bei jų pobūdį ir tik tada atitinkamai kreiptis arba į lygių galimybių kontrolierių su skundu, arba tiesiogiai į policiją ar prokurorą.

Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis teisinėmis nuostatomis, pateikta įvertinus klausime nurodytas aplinkybes, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.