Jau prieš porą metų Lietuvoje buvo paskelbta vaikų psichiatrų informacija, kelianti didžiulį nerimą, kad beveik pusė – 41 procentas – Lietuvos vaikų turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Anot specialistų, tokia situacija mūsų šalyje – panaši kaip ir kitose valstybėse, tačiau į šią problemą visur reaguojama skirtingai. Lietuvoje vis dar trūksta tinkamos veiklos minėtai problemai spręsti. Galbūt todėl ūgtelėję tie vaikai po kelerių metų tampa rimtais nusikaltėliais – net ir žudikais.
Penktas nusikaltimas
Du neseni pavyzdžiai tik patvirtina minėtą vaikų psichiatrų signalą SOS: du 17-mečiai skirtinguose rajonuose išgirdo teismo nuosprendžius, kad yra siunčiami pagyventi už grotų visą savo jaunystės laiką, nes abu tapo žudikais. Ir be rimtesnių priežasčių.
Štai kaunietis Henrikas Mitrulevičius, kuriam po nužudymo praėjus pusmečiui sukako 18 metų, neseniai išgirdo Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo vaikinas pasiųstas kalėti iš viso 10 metų – 9 metai nelaisvės paskirti už Alytaus gyventojo nužudymą, o dar vieni metai pridėti už jau anksčiau sukauptas kriminalines nuodėmes (sukčiavimą, chuliganišką elgesį, žalojimą). Mat iki šiol vienos Kauno gimnazijos devintokas buvo teistas jau 4 kartus, bet Temidės tarnai vis pasigailėdavo jaunuolio ir palikdavo jį laisvėje, paskyrę įvairių įpareigojimų. O paaugliui buvo tik nusispjauti į Temidės tarnų gailestingumą, tad jis, per tris 2014-ųjų mėnesius išklausęs 4 jam skaitomus nuosprendžius, apie 3 mėnesius pabuvo geras, o gruodžio 20-ąją, viešėdamas Alytuje, tapo žudiku.
Tuomet dar 17-metis H. Mitrulevičius nužudė pirmą kartą savo gyvenime sutiktą alytiškį Valentiną M. (49 m.).
Bylą išnagrinėjęs teismas įvertino, kad jaunuolis nužudė itin žiauriai, tad tik tie keli žudiko amžiaus mėnesiai lėmė, jog jis nebūtų už grotų pasiųstas kur kas ilgesniam laikui – iki 20 metų nelaisvės. Tokios bausmės Baudžiamajame kodekse numatytos pilnamečiams asmenimis dėl itin žiauraus nužudymo. O net patį žiauriausią nusikaltimą padarę nepilnamečiai Lietuvoje gali būti nuteisti kalėti daugiausia 10 metų.
Pats nuėjo į policiją
Alytiškio Valentino M. kūnas su aiškiomis smurto žymėmis buvo aptiktas 2014-ųjų gruodžio 20-osios vidurnaktį bute Kalniškės gatvėje, Alytuje, kai į policiją nužudytojo telefonu paskambino ir apie nužudymą pranešė pats žudikas. Šis tą naktį buvo morališkai palaikomas metais vyresnio sugėrovo Aurimo G., kurio bute ir vyko nužudymu pasibaigusios išgertuvės. Todėl policininkai, išgirdę apie nužudymą, nuvykę į nurodytą butą ir tuo įsitikinę, o netrukus sulaukę ir paties įtariamojo su bičiuliu, atėjusių prisipažinti, juos abu uždarė į areštinę. Tik po to, gerokai pasiaiškinus situaciją, Aurimas G. buvo išleistas namo kaip nužudymo liudytojas. O kaunietis H. Mitrulevičius nuo to vakaro laisvės oru jau nebekvėpavo – jis likęs suimtas iki šiol. Taigi jau pradėjęs skaičiuoti jam neseniai paskirtos bausmės laiką, nes suėmimas iki teismo, kaip žinia, įskaitomas į teismo bausmės laiką.
Nužudytojo kūną svetimame bute radę policininkai iškart suprato, kad žmogus nužudytas itin žiauriai, nes net velionio akis buvo perdurta.
Kaip netrukus nustatė teismo medicinos ekspertai, nelaimėlis, mažiausiai 13 kartų smūgiuotas į galvą ir kitas kūno vietas peiliu bei mažiausiai 16 kartų daužytas plaktuku, įvykio vietoje mirtinai nukraujavo.
Staigus išpuolis
Teismas nustatė, kad žalojamas vyras kentė didžiulį skausmą, kol mirė, tačiau žudikas nesiliovė žaloti. Nepadėjo ir buto šeimininko raginimas sustoti, nes visi buvo gerokai apsvaigę.
Šiurpiausia, kad Valentinas M. žudiko auka tuokart tapo, galima sakyti, visai atsitiktinai – ėjo į svečius pas bičiulį, bet jo nerado, tad užėjo pas Aurimą G., kur šio svečias H. Mitrulevičius pakvietė nepažįstamąjį kartu išgerti. Bute alus ir degtinė tą vakarą liejosi laisvai, nes vaikinai gėrimų buvo prisipirkę patys.
Ir kaltinamasis, ir vienintelis išgertuvių liudytojas Aurimas G. teisme tikino, kad begeriant jokio konflikto nebuvo. Esą kaunietis staiga griebė jam po ranka pakliuvusį plaktuką ir pradėjo daužyti juo svečią, o netrukus dar pribaigė ir peiliu, ir smaugdamas. Pats kaltinamasis tikino negalįs prisiminti, dėl ko galėjęs supykti ant nepažįstamojo. „Greičiausiai nieko panašaus nebūtų įvykę, jeigu tada būčiau buvęs blaivus“, – teigė penktą kartą teisiamas moksleivis.
Anot žudiku tapusio jaunuolio, jis netrukus po skerdynių atsitokėjo ir nutarė kviesti greitąją pagalbą nejudančiam ir kruvinam vyrui. Dėl to paėmė nelaimėlio telefoną ir išėjo į lauką, kur ir surinko pagalbos telefono numerį. Tada abu su Aurimu G., išmetę nužudytojo telefoną, vienoje degalinėje nusipirko kelis sumuštinius, juos suvalgė ir pasistiprinę nutarė „prisiduoti“ policijai. Taip ir padarė...
Labai geras sūnus...
Žudiko mama teisme pasakojo, kad du savo sūnus jau kurį laiką, nuo 2005-ųjų, auklėjo viena, nes jų tėvas tais metais mirė. Po tėvo netekties Henriko elgesys esą labai pasikeitė į blogąją pusę. Nors namie sūnus būdavo švelnus ir paslaugus, mokykloje su juo būta daug problemų. Tuomet motina su sūnumis išvyko gyventi į užsienį, po 3 metų vėl grįžo į Lietuvą. Čia Henrikas buvo priverstas kaitalioti mokyklas, nes jose dėl blogo elgesio jau buvo nepageidautinas. Taip sūnus susidėjo, anot motinos, su blogais draugais ir nuėjo nusikaltimų keliu, kartais namo grįždavo išgėręs. Motina, įtardama vaiko psichikos sveikatos sutrikimą, kreipėsi į medikus, tačiau nuvesti Henriko pas juos nebesuspėjo, nes šis buvo suimtas po nužudymo.
Specialistai nustatė, kad H. Mitrulevičius yra pakaltinamas, tačiau turi psichikos elgesio problemų.
O tą lemtingąjį vakarą motina Henriką buvo išleidusi pas merginą į Kauną. Tik sūnus kažkodėl atsidūręs Alytuje ir „prisivaidinęs“...
Keršijo už patyčias
Nepilnamečio kauniečio Alytuje nužudytas Valentinas M. buvo bedarbis, išsituokęs, gyveno su motina, turėjo brolį. Jų jis apibūdinamas kaip taikus, neagresyvus nelaimėlis, liguistai vergavęs alkoholiui.. Turbūt todėl alytiškis paskutinį savo gyvenimo vakarą ir tapo girtavusių jaunuolių sugėrovu, kur netikėtai sutiko mirtį.
Be įkalinimo bausmės, jaunajam žudikui dar nurodyta ir atlyginti žalą nužudytojo motinai – sumokėti per 29 000 eurų.
Labai panašiai suaugusio sugėrovo nužudymas Skuodo rajone baigėsi kitam dabar jau 18 metų vaikinui, kuris žudiku irgi tapo būdamas tik 17 metų. Klaipėdos apygardos teismas neseniai paskyrė Skuodo krašto gyventojui Remigijui Bubinui 8 metų nelaisvės bausmę ir nurodė sumokėti 28 000 eurų nužudytojo trims vaikams ir dviem broliams.
R. Bubinas, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklos pirmakursis, 2015-ųjų kovo 21-osios paryčiais per išgertuves pas kaimyną peiliu mirtinai sužalojo Vižančių kaimo gyventoją Saulių J. (42 m.). Nepilnametis buvo girtas (po įvykio – vidutinis girtumas, 1,89 prom.).
Teismas nustatė, kad Saulius J. nužudytas irgi itin žiauriai – vyrui į galvą, sprandą, nugarą net apie 35 kartus smogta peiliu (apie 50 cm ilgio), skirtu kiaulėms skersti.
Teisme žudikas tikino, kad sugėrovas Saulius J. jį pats išprovokavęs – ir anksčiau jau vadindavęs kvaileliu. įžeidinėdavęs, o per tas išgertuves pas kaimyną irgi šaipęsis iš jo, tyčiojęsis, vadinęs paleistuvės sūnumi, reikalavęs cigarečių, nors jų pats turėjęs. Tuomet įskaudintas R. Bubinas bandęs atsikirsti Sauliui J. ir pasakė girdėjęs, neva šis kažkada norėjęs išžaginti savo motiną. O Saulius J. jam mestelėjęs, kad greičiau išžaginsiąs jo seserį, kai ši užaugsianti...
Šie žodžiai dar labiau supykdė R. Bubiną – abu puolė stumdytis, grumtis, bet tuoj nurimo. Tada R. Bubinas, išėjęs namo atsinešti dar degtinės, kartu pasiėmė ir didžiulį peilį. Jį išsinešė pasislėpęs po striuke. O kai nuėjęs pas kaimyną vėl apsižodžiavo su Sauliumi J., tai ir išsitraukė ilgąjį peilį...
Sužalotas Saulius J. mirė vietoje, o įtariamasis pabėgo išdaužęs durų stiklą. Parėjęs namo jis atsisėdo ant fotelio ir tuoj pat įmigo. Čia jį ir surado netrukus atvykę policininkai.
Teisme R. Bubinui nepavyko įrodyti, kad jis buvo išprovokuotas žaloti, kad esą viską darė staiga, negalvodamas. Mat teismas įvertino, kad R. Bubinas puolė ne taip staiga, o tik nuėjęs namo ir atsinešęs peilį, apgalvodamas, ką su juo veiks.
Beje, žudiku R. Bubinas tapo irgi likus vos porai mėnesių iki savo pilnametystės. O jeigu būtų buvęs pilnametis, galbūt būtų neišvengęs ir griežtesnės bausmės.
Irena ZUBRICKIENĖ