Europoje kasmet užregistruojama apie 33 tūkst. naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ir kas antra moteris nuo jo miršta, – skelbia tarptautinės organizacijos. Dažniausias šio vėžio sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – plinta visų rūšių lytinių santykių metu.

Skiepijasi daugiau

Užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie virusą gali perduoti kitiems. Skelbiama, jog per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70–80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2018 metais pasaulyje diagnozuota 570 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tai ketvirtas dažniausiai pasitaikantis moterų vėžys. Lietuvoje šis vėžys kasmet diagnozuojamas apie 450 moterų, iš jų pusė miršta.

Nuo gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukeliančios ŽPV infekcijos gali apsaugoti skiepai, – primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai. Jų pateiktais duomenimis, skiepijimų aprėptys nuo ŽPV infekcijos pastaraisiais metais didėjo: 2018 m. paskiepytų pirma ŽPV vakcinos doze aprėptys siekė 77,8 proc., antra – 65,2 proc., o metais anksčiau (2017m.) skiepijimų aprėptys buvo gerokai žemesnės – atitinkamai 43,2 ir 27,7 proc.

Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos nemokamai pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės. ŽPV skiepijimų schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijama „Cervarix“ vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipų, kurie yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų priežastis.

Dėl nemokamos vakcinacijos nuo ŽPV infekcijos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vyresni asmenys nuo ŽPV infekcijos gali pasiskiepyti savo lėšomis.

Visose ES šalyse skiepai nuo ŽPV infekcijos yra įtraukti į valstybės apmokamą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijant ŽPV vakcinomis, devynios iš dešimties moterų apsaugomos nuo ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų atsiradimo bei daugiau kaip septynios iš dešimties (75 proc.) moterų išvengia gimdos kaklelio vėžio.

Lyderė Europoje

2004 m. Lietuvoje inicijuota gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Jos paskirtis – kartą per trejus metus visoms 25–60 m. moterims atlikti onkocitologinį tyrimą, nustatyti ikivėžinius pakitimus arba vėžį kuo ankstyvesnės stadijos, kol dar nėra simptomų, ir išgydyti.

„Prevencinė programa mūsų šalyje vykdoma jau 16 metų, jai skiriama iki 1,9 mln. eurų per metus. Nepaisant to, Lietuva išlieka tarp Europos šalių su didžiausiais sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. 1987–2016 m. nuo šios ligos mirė 6399 moterys. Daugiau kaip pusė mirusių nuo šios ligos buvo 60 m. amžiaus ir vyresnės moterys, tačiau didelis mirtingumas stebimas ir tarp moterų iki 60 m., esančių programos tikslinėje grupėje“ , –sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt.

dr. Rūta Everatt.

Jei randama pakitimų

Kaip moteris gydoma, jei onkocitologinis tyrimas, atliekamas pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, parodo esant pakitusių gimdos kaklelio ląstelių, linkusių suvėžėti?

Į šį klausimą atsakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Fabijonavičius: „Onkocitologinis tyrimas nepatvirtina diagnozės. Tai yra indikatorius tolesniam tyrimui arba sekimui. Procedūra, atliekama esant pakitimams gimdos kaklelio onkocitologiniame tyrime, priklauso nuo pakitimų intensyvumo, pacientės amžiaus bei kitų gimdos ar jos priedų ligų. Tai gali būti paprasčiausia biopsija, gimdos kaklelio pažeistos dalies pašalinimas elektros peiliu arba net visos gimdos pašalinimas. Visos procedūros atliekamos pritaikius bendrinę nejautrą. Pirmosios dvi minėtos procedūros yra daugiau diagnostinės ir gali būti atliekamos dienos chirurgijos centre.“

dr. Algimantas Fabijonavičius

Dalyvavo nedidelė dalis

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai atliko pirmąjį išsamų prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo Lietuvoje vertinimą. „Naudodami įvairių registrų duomenis, ištyrėme ir palyginome 715 moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje 2010–2015 m., ir 2145 to paties amžiaus nesirgusių šia liga moterų dalyvavimą prevencinėje programoje“, – paaiškino R.Everatt.

Nustatyta, kad dalyvavusių prevencinėje patikros programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56 proc. mažesnė nei nedalyvavusiųjų. Dalyvavimas patikroje itin sumažino mirties nuo pažengusių stadijų vėžio riziką bei riziką tarp 40 m. amžiaus ir vyresnių moterų.

Tačiau paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis moterų dalyvavo prevencinėje programoje. 71 proc. mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio moterų nebuvo pakviestos dalyvauti rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu arba buvo pakviestos, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas (19 proc.). Prevencinės patikros programos onkocitologinis tyrimas rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu buvo atliktas tik 12 proc. moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio. Lyginant su moterimis iki 40 metų amžiaus, vyresnės moterys programoje dalyvavo beveik du kartus rečiau.

Taip pat nustatyta nepakankama onkocitologinių tyrimų kokybė – daugiau kaip pusė jų, atliktų 3 metų laikotarpiu iki vėžio diagnozės, pokyčių nenustatė arba buvo neinformatyvūs. Tarp moterų, kurioms diagnozė buvo nustatyta patikros metu, net 71 proc. diagnozuotas pažengęs vėžys – tai rodo, kad onkocitologinis tyrimas dažnai atliekamas ne kaip reguliarus prevencinis tyrimas, o moteriai kreipiantis dėl kitų priežasčių.

Svarbu profilaktika

Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien laikomas nedažna moterų piktybine liga. Pavyzdžiui, Suomijoje ši liga yra kone eliminuota, o Lietuvoje kasmet diagnozuojama iki 450 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o beveik pusės pacienčių išgelbėti nebepavyksta.

„Tai yra baisūs skaičiai, turint omenyje, kad moteriai ši liga yra 100 proc. išvengiama, jei laiku nustatyti ikivėžiniai pakitimai. Moterys turėtų reguliariai dalyvauti prevencinėje programoje. Vis dėlto mes, ginekologai, primename, kad moterys profilaktiškai pas ginekologą turėtų lankytis dažniau –bent kartą per metus“, – ragino tyrimo bendraautorė NVI onkoginekologė Birutė Intaitė.

Birutė Intaitė

Neramu dėl vyresniųjų

Gydytoja džiaugėsi, kad jaunos moterys vis labiau rūpinasi savo sveikata, tikrinasi reguliariai, nesibaimina tyrimo, nes žino, kad jis neskausmingas (onkocitologinio tyrimo metu paimtas tepinėlis ištiriamas laboratorijoje ir nustatoma, ar gimdos kaklelio ląstelės yra normalios, ar linkusios išsivystyti į vėžines). Nerimą kelią vyresnės pacientės.

„Moterys, kurios jau peržengė menopauzės amžių, yra lygiai tiek pat pažeidžiamos, tačiau jos pas ginekologus atvyksta labai retai. Net nesant jokių simptomų pas ginekologą visoms reikia lankytis bent kartą per metus. Jei liga jau išsiduoda simptomiškai, tai parodo pažengusią stadiją ir prastą diagnozę“, – perspėjo B.Intaitė.

Onkogeniniai žmogaus papilomos virusai (ŽPV virusai) yra pagrindinė ir pirminė gimdos kaklelio vėžio priežastis, susiklosčius tam tikroms palankioms sąlygoms. Daugelio tyrimų duomenimis, onkogeninių genotipų ŽPV randami iki 99,8 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, mėginiuose.

Nuo keliolikos mėnesių iki keliolikos metų – tiek gali užtrukti vėžio išsivystymas. Tačiau būna ir išimčių.

„Dabar turiu pacientę, kuri paskutinįkart tikrinosi praėjusių metų kovą – tada viskas buvo gerai. Šiandien jai diagnozuotas progresuojantis vėžys. Kiekvieno istorija – skirtinga, todėl reikia pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis rūpintis savo sveikata“, – pabrėžė B.Intaitė.

Pateikė rekomendacijų

Tyrimo autoriai, įvertinę rezultatus,sveikatos politikams ir sveikatos priežiūros darbuotojams pateikė rekomendacijų, kaip efektyvinti gimdos kaklelio vėžio prevencijos strategiją Lietuvoje.

Jie siūlo įdiegti nacionalinį vėžio prevencinės programos registrą, efektyvią kvietimų sistemą: moterims, neatvykusioms po pirmojo kvietimo ar esant neinformatyviems tyrimo rezultatams, turėtų būti siunčiami pakartotiniai kvietimai; įtraukti į patikros programą 60 m. ir vyresnes moteris, ypač niekada nedalyvavusias arba tas, kurioms anksčiau onkocitologiniu tyrimu buvo nustatyti pakitimai, ir kt.

Birutė Litvinaitė