Drevernos kaimo ir žvejų šventė „Ant marių kraštelio“ šiemet šurmuliavo birželiui persiritus į antrąją pusę – anksčiau nei įprastai. Jos organizatoriams teko prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, tačiau renginio dvasią pavyko išsaugoti. Pagarba buvusiems žvejams sklido iš fotografijų parodos, jų sunkią dalią apdainavo folkloro ansambliai. Dešimtmečius žvejyba vertęsis kaimas tampa turizmo, poilsio traukos objektu. Drevernos uoste vyko dalis šventės linksmybių.
Unikali folkloro programa
Trečią birželio
šeštadienį prie Drevernos kultūros namų žvilgsnį traukė fotografijų
paroda, kurioje fotografai Stasys Šeštauskas, Arūnas Baltėnas ir
vietiniai fotomėgėjai per kelis dešimtmečius įamžino įvairių kartų žvejų
gyvenimo akimirkas, nuotaikas. Kasmet į šventę žvejų ateina vis mažiau,
bet ir šiemet jos nepraleido buvęs garbus žvejys Adolfas Šikšnius su
šeima, savo giminaičiais. Kaip išradingai dreverniškiai švęsdavo žvejų
šventę, buvo galima įsitikinti tą dieną etnografinėje Jono Gižo sodybos
valtinėje, peržiūrėjus garso ir vaizdo albumą „Kaip mes švęsdavome“.
„Drevernos
bendruomenė senstelėjusi, kaimas keičiasi, bet pokyčiai priimami
skirtingai“, – patikino Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus
renginių organizatorė Virgina Asnauskienė. Jos sumanymu, viena iš
svarbiausių šio renginio dalių – folkloro programa „Mezgu tinklą plono
šilko“. Joje dalyvavo įvairūs folkloro ansambliai – ne tik dreverniškės
„Žvejytės“, priekuliškis „Vėlingis“, bet ir Gargždų „Cyrulelis“,
Klaipėdos etnokultūros centro „Alka“, „Senoliai“, Šilutės – „Verdainė“.
„Tai
unikali programa – vienoje vietoje, J. Gižo sodyboje, skambėjo dainos
apie žvejus, sunkią jų dalią. Popmuziką galima bet kur išgirsti, o
folklorą… – dėstė V. Asnauskienė, „Žvejyčių“ vadovė. – Nejauku
pagalvojus, kad tai gali tapti istorija, nes dauguma folkloro ansamblių
dalyvių – vyresni žmonės. Jeigu jaunimas nepuoselės, folkloro tradicija
mirs. Ir pirmiausia tai nutiks kaime.“
Negrįžusiųjų atminimui – vainikas
Šioje šventėje
ypač įspūdingai skambėjo folkloro ansamblio „Alka“ teatralizuota
muzikinė programa apie vėtrungių meistrą Ernstą Vilhelmą Berbomą.
Folkloro
ansamblius pasveikino Priekulės kultūros centro direktorė Rūta
Steponavičienė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros
skyriaus patarėjai J. Polekauskienei pastebėjus, jog šių pasirodymas –
tarsi vaizdas iš fantastinio filmo, V. Asnauskienė atsakė, kad reikia
apsirengti šišioniškių tautinius rūbus, išmokti šio krašto liaudies
dainų ir tęsti tradiciją, nes ji atsidurs istorijos archyve.
Folkloro
programos dalyviai po koncerto iš laivadirbio J. Gižo sodybos suplaukė į
senovinių valgių rekonstruktorės Editos Nurmi kiemelį, kur dainininkus
ir muzikantus vaišino senoviniais patiekalais. Pasak V. Asnauskienės,
jos veikla gražiai įsiliejo į Drevernos kultūrinį gyvenimą.
Pasistiprinę folkloro ansamb-lių dalyviai patraukė į Drevernos uostą – šio krašto dainomis ir šokiais pasitiko Bangpūtį. Iš atkurto senovinio burinio Kuršių marių laivo – reisinės „Dreverna“ jis rėžė sveikinimo kalbą. Šventės dalyvius pasveikino ir rajono Savivaldybės meras Bronius Markauskas, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. Negrįžusių žvejų atminimui į marias išplukdytas Drevernos skyriaus darbuotojos Aldonos Stasiukėnienės nupintas vainikas.
Apdovanoti krepšinio turnyro „Žvejo taurei 2022“ nugalėtojai, o vakare Drevernos uoste skambėjo populiarios muzikos koncertas. Renginį paįvairino tarptautinio projekto SPARSE dovana – šiuolaikinio cirko „Kanta Company“ spektaklis „107 ways to deal with pressure“, Gargždų krašto muziejaus etnografinės J. Gižo sodybos darbuotojai, pristatę dr. Elenos Matulionienės parodą „Lietuvininkų delmonai“. V. Asnauskienė džiaugėsi, kad muziejininkai prisidėjo prie Drevernos kaimo ir žvejų šventės. Muziejaus darbuotoja Violeta Bakšenskienė parengė keramines dovanas.
Pagerbs senbuvius
Drevernos bendruomenė liepos 9 d. susiburs į kitą šventę „Namai yra kelias“. „Šiame kaime yra apie 50 gyventojų, kurie čia gimę ir užaugę – juos pagerbsime apdovanodami.
Su kolega Zigmu Lygnugariu šnekinome 12 aktyvių dreverniškių, kurie čia atvyko gyventi iš kitų regionų ar net užsienio, kaip antai Trūdė Krauleidytė grįžo į savo motinos gimtinę. Mes sukūrėme apie juos filmą „Dreverna: prisimename, mylime“, – atskleidė V. Asnauskienė.
Bendruomenės šventėje bus atidarytas kaimo centre įrengtas fontanas, dalyvaus Gargždų kultūros centro diksilendas, vadovaujamas Bronislovo Vaičiaus. Šventės dalyviams dainuos operos solistas Liudas Mikalauskas.