Matyt, esu labai drąsi, jei ryžausi įgyvendinti šią idėją, portalui LRT.lt sako režisierė Laima Lingytė. LRT klube pristatytas naujausias jos darbas – dokumentinis filmas „Gyvenimo simfonijos sūkuryje“ apie dirigentą Juozą Domarką.  Pats maestro filmu džiaugiasi, ypač kai kuriomis prasmingomis juostos potekstėmis.

Filmo herojus – dirigentas Juozas Domarkas sako esantis labai dėkingas kūrybinei komandai, nes šis filmas – milžiniškas darbas. Pasak maestro, filme matyti kadrai yra tik lašas jūroje, tiksliau – didžiuliame televizijos fondų vandenyne: „Sudėtinga viską surasti, atrinkti ir sudėlioti taip, kad būtų tam tikra logika, nuoseklumas ir tėkmė.“

J. Domarko įsitikinimu, šis filmas yra įžvalgiai sukurtas ir turi tam tikrą potekstę.

„Nesu didelis kino specialistas, – šypsosi J. Domarkas, – tačiau, mano manymu, šis filmas labai šiltas, žmogiškai jautrus ir tautiškai reikšmingas. Labai vertinu ir džiaugiuosi tuo, kad, pasakojant apie mane, buvo papasakota ir apie muziką, kultūrą ir kita. Tai, ko mūsų tauta galbūt dar negirdėjo.“

J. Domarko mokinys, žinomas šalies dirigentas Modestas Pitrėnas negaili gerų žodžių filmo kūrybinei komandai, kuriai, pasak jo, pavyko sukurti jautrų, mokytojo asmenybę atspindintį filmą: „Tai išties jautrus filmas. Maestro J. Domarkas mane tarsi tėvas vedė per profesinius ir asmeninius ledkalnius bei padėjo pasiekti tą etapą, kuriame dabar esu. Todėl man labai svarbu, kad filme pavaizduotas visapusiškas maestro portretas – profesionalo, žmogaus, mylintis tėvas ir vyras. Tai filme man labiausiai artima.“

Ypatinga nuojauta

L. Lingytė, sukūrusi muzikinius dokumentinius filmus „Briliantinis tenoras“ ir „Odė Lietuvos baletui“, sako nesitikėjusi, kad šuolis į simfoninės muzikos vandenis jai taps nemenku iššūkiu.

P. Lileikio/LRT nuotr.

„Matyt, esu labai drąsi, jei nėriau į simfoninės muzikos pasaulį.  Buvo akimirkų kai pagalvojau: ką aš darau? Simfoninės muzikos yra labai daug ir labai gražios, tačiau filmo kūrėjams teko nelengva užduotis – sujungti muziką su muzika, – pasakoja filmo scenarijaus autorė ir režisierė L. Lingytė. – Svarsčiau, kaip tai padaryti, kad žiūrovas nenorėtų išjungti filmo. Todėl man labai padėjo garso režisierius Algimantas Apanavičius. Jei muzika nuskambėjo ir nerėžė ausies – mums pavyko.“

Muzikologė ir LRT laidų vedėja Zita Kelmickaitė įsitikinusi, kad muzikinių dokumentinių filmų Lietuvoje turėtų būti kuriama daugiau, tad ji labai vertina filmo autorių L. Lingytės ir Violetos Patamsytės darbą: „Gyvenimas lekia milžinišku greičiu. Nebespėjame užfiksuoti akimirkų, pagauti jausmų ar faktų. Todėl tai, šis darbas labai prasmingas. Manau, kad Laima turi ypatingą nuojautą ir būtinai nori papasakoti viską, kaip buvo. Ir ji tikrai stengiasi.“

Tai profesionalu, muzikalu ir padaryta su meile, taip filmą „Gyvenimo simfonijos sūkuryje“ apibūdina  muzikologė.

P. Lileikio/LRT nuotr.

Juozas Domarkas – vienas iškiliausių lietuvių dirigentų, išpuoselėjęs pirmąjį Lietuvoje aukšto profesinio lygio simfoninį orkestrą. Nuo 1964 iki 2015 m.  – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Šiuo metu – LNSO garbės dirigentas.

J. Domarkas studijavo dirigavimą Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje, 1965 m. baigė profesoriaus Iljos Musino simfoninio orkestro ir operos dirigavimo klasę. 1963 m. stažavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje garsaus prancūzų dirigento, pedagogo ir kompozitoriaus Igorio Markevičiaus meistriškumo kursuose.

Gausaus J. Domarko diriguojamo repertuaro paletė įvairi – nuo klasikų, romantikų šedevrų iki šiuolaikinės muzikos, nuo stambių simfoninių-oratorinių žanrų iki nedidelių pradedančiųjų kompozitorių opusų. Maestro dažnai kviečiamas diriguoti geriausiems Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Estijosir netgi egzotiškų kraštų – Turkijos, Venesuelos, Argentinos, Čilės orkestrams, dirigentas yra vadovavęs operų ir baletų pastatymams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos muzikiniame teatre.

Nuo 1968 m. J. Domarkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, čia jo rūpesčiu buvo įsteigta Simfoninio dirigavimo katedra (nuo 1995 m. – katedros vedėjas ir profesorius). J. Domarkas pelnė tarptautinį pripažinimą ir kaip aukščiausio lygio dirigavimo pedagogas. Tarp jo mokinių – prestižinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso I premijos ir aukso medalio laimėtojas Modestas Pitrėnas, laureatas Dainius Pavilionis, talentingi jaunosios kartos dirigentai Modestas Barkauskas, Juozas Mantas Jauniškis ir kt. Maestro ir pats kviečiamas į tarptautinių G. Fitelbergo, S. Prokofjevo bei kitų dirigentų konkursų žiuri.

J. Domarkas apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1974), Lietuvos Vyriausybės meno premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1994) bei Didžiuoju kryžiumi (1998), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2000), Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu (2006), jam įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2011).

Eimantė Juršėnaitė