Baltijos jūros žvejus vėl kiršina kvotos. Vieni ragina jas perskirstyti, kiti grasina pasitrauksiantys iš verslo, nes atsidūrė ties bankroto riba, bet nori kompensacijų, treti primena jau supjaustytus ir į metalo laužą atiduotus laivus. Bet ar kam nors rūpi, kad apie šviežias Baltijos jūros žuvis vis dažniau galime tik pasvajoti?

Mariose žvejų beveik neliko

Šią vasarą Baltijos pajūryje Lenkijoje ilsėjęsis VL skaitytojas Antanas P. pasakoja, kad Gdansko įlankoje anksti ryte žvejai tiesiog pakrantėje pardavinėja šviežias žuvis. „Didžiąją dalį žuvų jie parduoda apylinkėse įsikūrusioms maitinimo įstaigoms, bet užtenka ir poilsiautojams – žvejai pakrantėje tiesiai iš tinklų parduoda ir plekšnes, ir uotus. Galima nusipirkti neišdorotą žuvį, o jei nori – prekijas vietoje ją išdoroja. Nedideliame žvejų kaimelyje beveik kasdien anksti ryte stovėdavo 2–3 laivai, o prie jų rikiuodavosi maždaug 10 žmonių eilutė“, – įspūdžiais dalijasi p. Antanas.

Apgailestaudamas, kad Lietuvoje tokių turgelių nėra, jis drauge suabejoja, ar mūsų veterinarijos tarnyba leistų tiesiog uoste doroti ir pardavinėti žuvis. Ponas Antanas mano, kad sukurti tokias sąlygas kaip Lenkijoje – kad būtų vandentiekis, atliekų konteineriai, kita įranga – visai nesudėtinga, o žvejai daugiau uždirbtų ir nežadėtų pjaustyti laivų.

Dabar pamaryje žvejų nedaug liko. Anot Rimo Lubio, galinčių pasiūlyti poilsiautojams Kuršmarėse pagautų ir savose rūkyklose išrūkytų žuvų čia vos vienas kitas, nes iš 8 įmonių, kurios mariose gaudė žuvis ir parduodavo jas supirkėjams, Preiloje ir Pervalkoje beliko trys, o viliojančius užrašus „šviežios rūkytos žuvys“ daug kur reikėtų keisti į „šviežiai rūkytos“.

„Žuvų mariose sumažėjo, ir jeigu tik gaudytume žuvis ir šviežias parduotume supirkėjams, neišgyventume. Jiems atiduodame nuo spalio iki gegužės, o kai pradeda važiuoti poilsiautojai, žuvytes rūkome ir parduodame jiems“, – pasakoja Preilos žvejys. Pasak jo, Kuršių mariose jie gaudo karšius, ešeriukus, starkius, ungurius, kartais pasitaiko ir viena kita vėgėlė ar šamas, o norėdami įtikti pirkėjams perka ir rūko šaldytas skumbres. Bet didžioji dalis čia parduodamų žuvų sužvejotos ne Kuršių mariose. „Juodkrantėje beveik niekas nežvejoja – ten rūko beveik vien šaldytas atvežtines žuvis“, – sako pamario žvejys.

Kuršių marių žvejams geriau apsimoka patiems rūkyti žuvis. LRT nuotr.

Naujų iškrovos vietų nereikės?

Nidoje ir Juodkrantėje neseniai radosi mažųjų laivų ir žvejybos uostas, kuriame numatytos ir žuvų iškrovimo vietos. Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, dėl įrenginių laivams nuleisti ir žuvims iškrauti 23 vietinės žvejybos verslo įmonės kreipėsi dar 2006 m., nes „žvejai priekrantėje negalėjo įsigyti ir naudoti pažangesnių, darbo našumą didinančių įrengimų, o sugautas žuvis tekdavo kelis šimtus metrų nešti rankomis“.

Kol buvo rengiami ir tvirtinami projektai, kol gautas finansavimas (jam skirta 3 352,2 tūkst. Eur Europos Žuvininkystės fondo bei valstybės biudžeto lėšų), praėjo nemažai laiko ir iškrovimo vietos Nidoje ir Juodkrantėje buvo įrengtos tik baigiantis 2015 metams. Bet infrastruktūra, tinkanti dideliems laivams, netinka mažoms motorinėms žvejų valtims. Todėl dabar, aiškina D.Jasaitis, Neringos savivaldybė „savo lėšomis perka papildomą įrangą, skirtą ištraukti iš jūros nedideles, motorines žvejų valtis“ ir jau šį rudenį viskas turėtų būti parengta. Tiesa, kaip informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pagal pirminius projektus turėjo būti įrengtos žvejybos iškrovimo vietos, sutvarkytas elektros ir vandens tiekimas, pagerintos žvejų darbo sąlygos ir sukurtos verslo plėtros ir konkurencingumo didinimo prielaidos. Tačiau vėliau pakeitus projektus, „Baltijos jūroje ties Nida ir Juodkrante pastatyti tik laivų įtraukimo-ištraukimo įrenginiai, todėl kilo įtarimų, kad ES ir Lietuvos paramos lėšos panaudotos netinkamai ir galėjo būti padaryta žala, o ministerija dėl to gegužės mėnesį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą“. Tad atsakymo į klausimą, ar viskas čia skaidru, teks palaukti.

Kitas klausimas – ar bus kam šia infrastruktūra naudotis? „Iš viso Baltijos jūroje menkes gaudo 30 laivų, priklausančių 15 įmonių. Bet 18 laivų savininkai nori pasitraukti iš verslo“, – sako AB „Senoji Baltija“ direktorius ir Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis. Anot jo, dalis mažų ir vidutinių įmonių, turinčių po 1–3 laivus, dėl nevienodų konkurencijos sąlygų atsidūrė prie bankroto slenksčio ir norėtų gauti kompensacijas iš ES 2014–2020 m. programos lėšų, o laivus supjaustyti. Žvejai skaičiuoja, kad tam reikėtų apie 5–6 mln eurų. Dėl to, kad tokios galimybės, kuria nemažai žvejų pasinaudojo 2007–2013 m., dabar nėra, jie kaltina ŽŪM. „Ministerija deklaravo, esą kvotos yra subalansuotos, o šiandien sako, kad jau pavėluota“, – teigia A.Maželis. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila priduria, kad jei nėra galimybės pasinaudoti ES parama, žvejai ketina reikalauti, kad būtų sumokėta iš biudžeto.

A. Maželis

Kvotų visiems neužteks

Jei Kuršmarių žvejų galimybes riboja tinklų skaičius ir pačios marios, tai Baltijos jūros žvejų galvos skausmas – mažėjančios kvotos. Be to, anot A.Maželio, jos skirstomos neteisingai. „Beveik 70 proc. strimėlių ir šprotų kvotų skiriama „Banginiui“ ir „Baltijos šprotams“, nors tų įmonių pajėgumas tesudaro apie 30 proc. viso Baltijoje žvejojančio laivyno pajėgumo. Į tai neatsižvelgiama, todėl didžioji dalis įmonių nuo rudens turi tik po keletą tonų kvotų šprotų ir strimelių ir stovės be darbo. Menkių kvota taip pat mažinama, ir jei kitiems metams bus dar sumažinta, situacija bus tragiška“, – aiškina jis ir priduria, kad ŽŪM arba turėtų perskirtyti kvotas, kad įmonės galėtų išgyventi, arba sumokėti už prastovas.

UAB „Banginis“ vadovas Algirdas Aušra pateikia savo argumentus. „Įstojusi į ES Lietuva neišnaudodavo kvotų, mes ėmėme kreditus, pirkome specializuotus laivus, kurie gali gaudyti šprotus ir strimėles. O kiti susipjaustė laivus ir pravalgė ES kompensaciją. Dešimt metų niekam nereikėjo strimėlių ir šprotų, nors aš neišgaudydavau tiek, kiek skirta kvotų. Jie gaudė menkes, bet kai strimėlių kaina pakilo, o menkių kvotos sumažėjo, jau nori gaudyti strimėles“, – dėsto jis. A.Aušra primena, kad kvotos skiriamos ne pagal turimų laivų pajėgumą, o atsižvelgiant į ankstesniais metais pagautų žuvų kiekį.

Skeptiškai jis vertina ir A.Maželio teiginį, kad jei mažiosioms ir vidutinėms įmonėms netrūktų kvotų, lietuviškų žuvų Lietuvoje būtų daugiau, nes didžiosios įmonės kone visą laimikį išgabenama į perdirbimo fabrikus kitose šalyse. Anot A.Aušros, plekšnės, šprotai ir strimėlės konservuojamos, sūdomos ir tradiciškai vežamos į kitas šalis, o Lietuvos prekybos tinklai vadovaujasi rinkos dėsniais. „Buvo viltasi, kad lietuviškų žuvų Lietuvos prekybos tinkluose atsiras per aukcionus, bet jie perka įvairias žuvis ir tiek, kiek gali parduoti. Be to, jiems reikia stabilumo, o mūsų žvejyba sezoninė. Kita vertus, Lietuvoje nėra žuvies pramonės, kuri galėtų perdirbti didesnį kiekį žuvų“, – teigia verslininkas.

A. Aušra

O jei taip, gal A.Maželis teisus, kad istorinis Šventosios uostas, kuriame pokario metais švartuodavosi nedideli žvejų laiveliai, nereikalingas? Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos norėtų pritaikyti jį žvejybai, turizmui ir pramogoms, o kadangi ŽŪM valdomo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo 2014–2020 m. lėšų likutis yra nepakankamas (skaičiuojama, kad statant bangolaužį ir uosto gilinimo darbams reikėtų70, o rekonstruojant senąjį molą – 50 mln. eurų), ruošiasi atlikti rinkos tyrimą ir įvertinti galimybes pritraukti privatų kapitalą, bet žvejų atstovas sako, kad geriau pinigus skirti tiems, kurie nori civilizuotai pasitraukti iš verslo, o kvotas paskirstyti likusioms įmonėms, kad jos galėtų „ne badmiriauti, o dirbti“.

Lietuviškų  žuvų yra

Artūras Bogdanovas, žemės ūkio viceministras

Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių žuvų rūšių – menkių, strimelių, šprotų ir lašišų – žvejybos kvotos, ir ne visos mažėja. Šprotų ir strimelių kvotos šiais metais buvo padidintos atitinkamai 29 ir 7,7 proc. Dėl sudėtingos situacijos su menkių ištekliais, jų kvota šiuo metu yra labai sumažinta. Ir šiems metams ji buvo sumažinta 28,5 proc., todėl įmonės, kurios istoriškai daugiausia gaudė menkes, šiuo metu patiria ekonominių sunkumų. Pagal mokslininkų rekomendacijas nustačius didžiausią leidžiamą sugauti žuvų kiekį, jis proporcingai paskirstomas ES valstybėms narėms. Lietuvai skiriamos kvotos sudaro 2,94 proc. visos ES Baltijos jūros žvejybos kvotų. Ilgesnę pakrantę turinčiai Latvijai tenka 8,75 proc., Estijai 9,54 proc. kvotų. O Lietuvoje kvotos paskirstytos pagal šiuo metu galiojantį Žuvininkystės įstatymą (jo keitimo projektas šiuo metu rengiamas). Kaip ir daugelyje ES šalių, labiausiai įmonės gaunamų kvotų dydį lemia jos ankstesniais metais sugautų žuvų kiekis. Įtakos turi ir tausojantys gamtines buveines žvejybos būdai, Lietuvoje per aukcioną parduoti žuvų kiekis bei padaryti pažeidimai. Šie kriterijai buvo taikomi ir 2016 m. skirstant žvejybos kvotas 2017–2019 metams.

Gamtos ištekliai yra riboti ir būtina užtikrinti jų atsikūrimą, todėl žvejybos verslas visada rizikuoja. Mažėjant kvotoms, mūsų žvejybos sektorius turės konsoliduoti žvejybą, kad ji būtų pelningesnė, o Žuvininkystės įstatymas leidžia perleisti turimas teises į žvejybos galimybes ir pasitraukti iš verslo. Beje, kvotų mažėjimo rizika aktuali ne tik Baltijos žvejams, bet ir žvejojantiems tolimuosiuose vandenyse, turintiems žuvų perdirbimo linijas, o užšaldytas žuvis vežantiems ir iškraunantiems ne Klaipėdos, o artimiausiame nuo žvejybos vietos uoste, pavyzdžiui, Fareruose ar Norvegijoje, verslininkams.

Baltijos jūroje ir priekrantėje sugaunamų žuvų – menkių, strimelių, šprotų, plekšnių, taip pat ir stintų – Lietuvos parduotuvėse galima įsigyti, tačiau ne visos jos itin paklausios, todėl nemažas kiekis iškraunamas kitose Baltijos jūros šalyse, kur gaminami žuvų miltai. Bet apie 70 proc. žuvų augintojų produkcijos, kurios apimtis per 5 metus padidėjo trečdaliu, parduodama pas mus, todėl netikslu sakyti, kad Lietuvoje nėra lietuviškų žuvų. Šviežios žuvys greitai genda, jų kaina nėra aukšta, o prognozuoti galimą pirkėjų skaičių gana sudėtinga, todėl žvejams naudingiau pardavinėti rūkytas žuvis, kurių kaina 4–5 kartus didesnė. Be to, pastaraisiais metais Lietuvos pirkėjai dažniau pageidauja ne šviežių, o bent iš dalies apdorotų – skustų, skrostų ar filiuotų – žuvų.

• Šiems metams Lietuvai skirta: 5 580 t strimelių, 1 867 t menkių, 13 061 t šprotų, 1 486 vienetų lašišų.
• Per 2016 m. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje ir priekrantėje sugavo 19 112 t įvairių rūšių žuvų.
• Baltijos priekrantėje žvejoja 55, Baltijos jūroje – 15 įmonių. Per kelis pastaruosius metus 3 įmonės, žvejojusios Baltijos jūroje, pardavė laivus ir pasitraukė iš verslo, 2 įmonės bankrutavo.
• 2007–2013 m. parama dėl žvejybinės veiklos nutraukimo pasinaudojo 33 ūkio subjektai. Suteikta 4,844 mln. Eur parama.